Atgal į prisiminimus

"Sveiki, norėjau pakeisti mūsų susitikimo vietą. Manau, geriausiai tam tiktų Jėzuitų gimnazija. Ji ne tik man suteikė daug žinių, bet ir prisidėjo prie svajonės išsipildymo", – kitame laido gale spirgėte spirgėjo G.Karpauskaitė.

Apie 25-erių merginą "Kauno diena" rašė daugiau nei prieš metus. 2015-ųjų vasarį ji kreipėsi į redakciją su prašymu padėti surinkti 28 tūkst. eurų mokslams Kembridžo universitete. Dar po pusmečio Gabija džiūgavo ne tik surinkta solidžia suma, bet ir pervestu įnašu už studijas.

"Esu dėkinga visiems padėjusiems. Jie mano angelai sargai", – užplikiusi puodelį arbatos ir patogiai įsitaisiusi Jėzuitų gimnazijos mokytojų kambaryje, į 2015-ųjų pradžią mintimis persikėlė G.Karpauskaitė. Sausį, po virtualaus pokalbio su Kembridžo akademikais, tapo aišku, kad vienas seniausių ir prestižiškiausių Anglijos universitetų pasiruošęs priimti atkakliąją kaunietę. Tiesa, su viena sąlyga.

"Suma, kurią reikės mokėti už mokslus, didelė. Tu supranti tai?" – klausimas iš Kembridžo dėstytojos lūpų Gabijos tąsyk nė kiek neišgąsdino. Atvirkščiai – joje pažadino tikrą kovotoją.

Plėšėsi dalimis

Svajonės vedama mergina savo laiką padalijo keturiems darbams: Jėzuitų gimnazijos moksleivius ji konsultavo karjeros klausimais, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro auklėtiniams dėstė anglų kalbą, leidykloje "Alma littera" jai buvo patikėtos knygų vertintojos pareigos, o leidykloje "Nieko rimto" Gabija vertė literatūrą iš anglų į lietuvių kalbą.

Kas buvo sunkiausia? Greičiausiai, kad namų ir artimųjų ilgesys.

"Visos mintys sukosi apie tai, kaip surinkti reikiamą pinigų sumą mokslams ir pragyvenimui Anglijoje", – laiką, kai skanėstas prie kavos prilygo didžiausiai prabangai, prisiminė Kembridžo absolventė. Supratusi, kad vien tik iš savo algos nesutaupys reikiamos sumos, mergina leidosi į rėmėjų paieškas. Parašiusi laiškus visiems 700 "Facebook" bičiulių, jau netrukus mergina raitė prašymo tekstą įvairių įmonių direktoriams, fondų atstovams ir net Seimo nariams. Pokalbio metu lenkdama pirštus Gabija suskaičiavo bent dvi dešimtis geradarių, kurie padėjo jos svajonei materializuotis.

"Ant rašomojo stalo jau guli Kalėdų atvirukai. Juos išsiųsiu kiekvienam asmeniškai. Ypač esu dėkinga savo darbdaviams. Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro direktorė – nuostabus žmogus. Ji man suteikė galimybę papildomai užsidirbti verčiant tekstus. Jėzuitų gimnazija parėmė pinigais, o grįžus garantavo darbo vietą. Lenkiuosi Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri skyrė papildomą finansavimą moksliniams tyrimams", – ją supančiais grynuoliais džiaugėsi jaunoji anglų kalbos mokytoja.

Užburiančios knygos

2015-ųjų spalį prasidėjo didysis Gabijos nuotykis – mokslai legendiniame, ne vieno jaunuolio sapnuotame ir išsvajotame Kembridžo universitete. Jau pirmosiomis dienomis kaunietė įsiliejo į katalikų studentų bendruomenę "Fisher House", o su naujai atrastais bičiuliais kartu ne tik pietaudavo, mokydavosi, bet ir leisdavo laisvą laiką.

"Kas buvo sunkiausia? Greičiausiai, kad namų ir artimųjų ilgesys, – pokalbį tęsė kartu su šešiomis seserimis ir vienu broliu augusi mergina. – Mokslai? Dabar galvoju, kad per daug jiems savęs atidaviau, tačiau kitaip elgtis negalėjau – jaučiau atsakomybę prieš visus tuos žmones, kurie skyrė pinigų studijoms."

Dienomis, kai nebūdavo paskaitų, Gabija netinginiaudavo. Žadintuvo iš lovos išversta 5.30 val., po maldos ir rytinių šv.Mišių mergina skubėdavo į bibliotekas, kuriose knygas užguldavo iki pat vakaro.

"Švietimo fakulteto ir Didžioji universiteto bibliotekos man paliko bene didžiausią įspūdį. Didelės erdvės, milijonus knygų talpinančios lentynos ir stalinių lempų apšviesti stalai. Atrodo dar ir dabar girdžiu vartomų lapų šiugždėjimą", – angliško filmo siužetui artimą vaizdą prisiminė G.Karpauskaitė.