Saugiu atstumu nuo švietimo įstaigų jau nustumti alkoholio prekybos taškai. Liko dar vienas galingas sveikatos priešas – tabakas. Dažnai kioskai, kuriuose prekiaujama rūkalais, įsikūrę kone ant mokyklos slenksčio. Tokiems taškams artėja neramios dienos.

Sveikatos apsaugos ministerija parengė tabako kontrolės įstatymo dalies pakeitimo projektą. Juo rengiamasi įpareigoti savivaldą nustatyti atstumą, kuriuo prie švietimo įstaigų nebus leidžiama prekiauti tabako gaminiais. Ministerija šiuo klausimu laukia ir visuomenės nuomonės.

Štai Kaune, prie "Aušros" gimnazijos centrinio įėjimo laiptų, jau daugybę metų stovi spaudos kioskas. Jame, kaip ir visuose kituose, be spaudos leidinių, viešojo transporto bilietų, prekiaujama ir sausainiais, saldainiais, šokoladu, gaiviaisiais  gėrimais, energiniais gėrimais ir, žinoma, tabako gaminiais. Per pertraukas iš gimnazijos pasileidę moksleiviai prie šio spaudos kiosko išsirikiuoja į ilgą eilę.

Negalima teigti, kad kiekvienas stovintysis eilėje siekia nusipirkti rūkalų, tačiau pagunda – čia pat ir čia pat – jos įgyvendinimas, jeigu tik tam turi litą kitą. "Į mokyklą niekas nežiūri ir jos neatsiklausia: ar nieko, jei čia stovės kioskas? Tik žurnalistai klausia, o nei savivaldybė, nei kiti asmenys nežiūri į vaiko sveikatą", – kritikos negailėjo "Aušros" gimnazijos direktorė Bronislava Volungevičienė.

Pedagogė pateikė pavyzdį: Laisvės al. pagauna rūkančius moksleivius ir nubaudžia. Tai dažniausiai padaro savivaldybės darbuotojai. Tačiau yra įstatymas, kuriuo esą draudžiama mokyklai sužinoti, ką ir kiek nubaudė. Esą tik užuolankomis mokykla sužino, kurios mokyklos vaikai nubausti.

Pedagogė įsitikinusi, kad jei cigaretės būtų sunkiai prieinamos, rizika dėl jaunų žmonių rūkymo sumažėtų. "Išleidžia vieną įstatymą ir, dar neįsitikinę jo veiksnumu, jau leidžia kitą. Galų gale šis svarstymas dėl tabako gaminių pardavimo jau buvo, tačiau buvo užmirštas, o dabar vėl iš naujo daromas projektas", – pastebėjo B.Volungevičienė.

2011 m. atlikto alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) duomenimis, net 74 proc. 15–16 metų amžiaus Lietuvos mokinių yra rūkę nors kartą gyvenime, o 24 proc. mokinių rūko kasdien.
Lietuvos mokiniai rūkyti pradeda labai anksti. Europoje vidutiniškai trečdalis mokinių pirmąją cigaretę surūko būdami 13 metų amžiaus ar jaunesni, o Lietuvoje taip anksti rūkyti pradėjusių mokinių – net 52 proc. Tyrimai rodo, kad kuo anksčiau vaikai pradeda rūkyti cigaretes, tuo didesnė tikimybė ateityje vartoti kanapes, kokainą, heroiną ir kitus narkotikus.

Donatas Senikas, Kauno savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjas

Žvelgiant iš sveikatos apsaugos srities pozicijų, kiekviena prevencinė priemonė yra verta dėmesio. Atstumo, kuriuo atribotų prekybą cigaretėmis, nustatymas yra prevencinė priemonė. Tačiau, sprendžiant šį klausimą, susideda daugiau lemiančių dalykų. Verslas, į valstybės biudžetą mokesčių forma grįžtantys pinigai yra neantraeiliai klausimai sprendžiant naikinti vieną ar kitą cigaretėmis prekiaujantį tašką. Čia toks užburtas ratas. Iš prevencinės pusės mes palaikome visas tokias idėjas. Tačiau iš verslo ir už jį surenkamų mokesčių galima gauti skaičiavimus. Pasaulinė sveikatos organizacija efektyviausiomis priemonėmis laiko tabako kainų didinimą ir nerūkymo zonų steigimą. Kauno miestas renkasi nerūkymo zonų įkūrimą. Tai nieko nekainuoja ir niekam neturi jokios įtakos. Prekybos taškas tabako gaminiais gali būti, tačiau rūkyti toje vietoje draudžiama. Labai ekonomiškas sprendimas. Tik ruošiant dokumentus tarybos sprendimui sunaudojami keli popieriaus lapai ir – jokių padarinių. Šis sprendimas dėl atstumo, kuriuo nebus galima prekiauti tabako gaminiais, jau lems finansus, todėl gali būti sunkiau pajudinama idėja. Tačiau jeigu sveikatos ministras ėmėsi tokį projektą rengti ir pristatyti, tai labai sveikintinas dalykas.

Audrius Murauskas, Kauno tėvų forumo pirmininkas

Pačioje organizacijoje nesame aptarę šios konkrečios situacijos. Asmeniškai galėčiau pažymėti, kad bet kurių svaigalų įsigijimo ribojimas yra teigiamas sprendimas. "Lietuvos tėvų forumas" stengiasi eiti kita kryptimi – ne ribojimo, o švietimo. Šiuo atveju, kai kalbama apie rūkalus, būtume linkę pritarti tam, kad kvaišalai būtų ribojami. Bet koks tabako gaminių buvimas vaiko akiratyje daro pasąmoninę įtaką, tarsi tai būtų visuotinai priimtina norma. Jei vizualiai mes to šlamšto nematysime, tuo jis mažiau mus gundys. Pažiūrėkime į elementarius rinkodaros triukus prekybos centruose. Mums iškišama prekė prie pat nosies ir mes tą prekę spontaniškai įsidedame į pirkinių krepšelį. Ne veltui patariama eiti apsipirkti su sąrašu ir pirkti tik tai, ką esi numatęs, o ne tai, kas siūloma. Net jei atsiranda pagunda įsigyti, bet po ranka nepapuolė, užgniaužęs tą momentinį norą, po kažkiek laiko, žiūrėk, jau ir nebenorėsi. Kalbant apie tuos, kurie jau rūko, tai mes vargiai ar apsaugosime apribojimais, tačiau labai svarbu apsaugoti dar nerūkantįjį nuo to noro spontaniškai imti ir išbandyti. Bet kas yra svarbiausia? Svarbiausia – neapsiriboti ribojančiomis priemonėmis. Vien apriboti nepakanka. Labai svarbu kuo daugiau dėmesio skirti švietimui ir socialinei antireklamai. Ypač šviečiami turėtų būti patys tėvai. Realiai auklėjant vaiką nepakanka jam pasakyti, kad nerūkytų. Labai svarbu ir pačiam nerūkyti. Tam, kad tėvai suprastų, taip pat reikia ne vienos dienos ir ne vieno pavyzdžio šviečiant. Nepakanka tik apriboti, būtina bendra strategija, kaip mažinti kvaišalų vartojimą visos valstybės mastu.

Tautvydas Zikaras, Kauno priklausomybės ligų centro direktorius

Cigarečių prieinamumas, be jokios abejonės, skatina jaunimą rūkyti. Kas čia yra: per pertrauką išlėkei ir nusipirkai cigarečių. Kaip tai gali neskatinti rūkyti? Kai tabako prekybos taškas bus toliau, bus sudėtingiau per pertraukas nubėgti ir nusipirkti. Nenulėksi kelių kvartalų per pertrauką ir nenusipirksi. Todėl sprendimą, kad atitinkamu atstumu nuo švietimo įstaigų nebūtų prekiaujama tabako gaminiais, vertinu, be jokios abejonės, teigiamai. Dirbdamas priklausomybių srityje, galiu štai ką pasakyti: pirmoji cigaretė jaunam žmogui yra kelias prie kitos cigaretės – su vadinamąja žole. Tai yra jau mokslo įrodyti dalykai, todėl aš pritariu minčiai tolinti rūkalų įsigijimą nuo mokyklų. Žinoma, nėra panacėja, kad jei šalia mokyklų nebus parduodamos cigaretės, tai vaikai nerūkys. Be to, dar turi vykti rimtas mokyklose dirbančių psichologų, socialinių darbuotojų prevencinis darbas. Net jei Kaune liks trys kioskai su cigaretėmis, tai dar nereiškia, kad vaikai nenusipirks. Net ir etiniu požiūriu tabako gaminių prekyba prie švietimo įstaigų yra nederantis dalykas. Į Priklausomybės ligų centrą ateina nepilnamečiai gydytis priklausomybių. Nors per visą mano nemenką darbo patirtį tokių buvo vienas, gal du. Dažniausiai dėl to būna susirūpinę tėvai ir dažniausiai tai būna priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų. Patys paaugliai cigaretės nelaiko priklausomybe.