Didžiausią širdį Lietuvos zoologijos sode turi žirafa. Jos širdis sveria net apie 12 kg, o tai sudaro maždaug 0,6 proc. žirafos kūno svorio. Žirafos širdis yra ne tik didelė, bet ir itin stipri, nes turi užtikrinti kraujo tekėjimą į smegenis, esančias net 2 m aukštyje virš širdies. Ši fiziologinė ypatybė lemia aukštą žirafų kraujospūdį, kuris gali siekti net 210 mmHg; žmogaus vidutinis kraujospūdis yra 120 mmHg. Žirafų širdies ritmas yra 40–90 susitraukimų per minutę. Kaip ir žmonės, žirafos turi dviejų ratų kraujotakos sistemą, kai vieno ciklo metu kraujas per širdį teka du kartus.

Mažiausią širdį tarp LZS esančių šiltakraujų gyvūnų turi energingas žvirblinių būrio atstovas rytinis baltavokis, kuri sveria vos 0,09–0,24 g. Baltavokio širdelė sudaro net 1–2 proc. jo kūno svorio. Palyginti su šiuo paukšteliu, žmogaus širdis atrodo sunki, nes sveria apie 290–350 g. Nors ir maža, tačiau baltavokio širdis plaka dažniau nei 300 kartų per minutę (žmogaus širdis – 60–100 kartų). Rytinio baltavokio širdis yra tikras skrydžio variklis – ji turi ne tik greitai pristatyti deguonį, bet ir išnaudoti jį maksimaliai efektyviai. Nepaisant dydžio, šio paukščio širdis veikia kaip žmogaus – turi du prieširdžius ir du skilvelius. Tačiau dėl didelio aktyvumo, jo kraujospūdis yra 180–200 mmHg – beveik kaip žirafos.

Nepaisant dydžio skirtumų, tiek žirafos, tiek rytinio baltavokio širdys veikia itin efektyviai, jos prisitaikiusios prie gyvūnų gyvenimo būdo. Šie du gamtos šedevrai užtikrina, kad net mažiausios ir didžiausio širdys gali dirbti neįtikėtinu pajėgumu. Savitu gyvenimo ritmu LZS iš viso plaka apie 2,6 tūkst. gyvūnų širdžių.