Veterinarijos vaistinės ir klinikos V.Krėvės prospekte savininkė Milda Stankevičienė savaitgalį ramia širdimi stebėjo, kaip pila lietus. Lygiai taip gerai nusiteikusi moteris šiandien atsirakino savo klinikos duris.

Po savaitgalio skaičiuoja nuostolius

„Kai pamačiau, kaip čia viskas atrodo, net silpna pasidarė. Beveik visos patalpos užpiltos lietaus kanalizacijos vandeniu. Jis pakilo per kriauklę – matot, visa dumblina. Permirko daug prekių, kurios buvo sudėtos ant žemės. Užpilta ir laboratorija, kurios įranga kainuoja apie 30 tūkst. litų“, – vos sulaikydama ašaras sunkiai rinko žodžius M.Stankevičienė.

Ji siuto ne tik dėl patirtų nuostolių, bet ir dėl to, kad jaučiasi palikta likimo valioje. Dėl susidariusios situacijos moteris kaltina bendrovę „Kauno vandenys”, tačiau jos atstovai atsakomybės kratosi.

„Aš jau ketverius metus su jais kariauju. Visada gieda tą pačią dainelę – vidaus tinklai yra ne mūsų reikalas, skambinkit, jei yra problemų, tik dėl lauko tinklų. Leiskit paklaust, iš kokių tinklų, jei ne lauko, pas mus atėjo šitas dumblas?” – niršo M.Stankevičienė.

Veterinarės teigimu, nedaug trūksta, kad ji parduotų savo verslą. Moteris pasakojo, kad prieš ketverius metus, kai užsikimšo kanalizacija ir ji nesulaukė „Kauno vandenų“ pagalbos, ji už savo lėšas išvalė aplinkinę nuotekų, taip pat ir lietaus, sistemą.

„Netekusi kantrybės pasamdžiau įmonę, sumokėjau 1000 litų. Galiu parodyti kvitus”, – tvirtino M.Stankevičienė. Nusprendusi daugiau pinigų šiam reikalui nešvaistyti, praėjusį savaitgalį ji pakliuvo į dar didesnę bėdą.

„Nesitikėjau, kad patalpas gali taip užlieti. Ne naujiena, kai po liūčių plaukia kiemas. Ne kartą vanduo sunkdavosi per lubas, bet upeliais nebėgdavo ir jis būdavo švarus. Štai ten, kur drėgna, eina lietaus kanalizacijos vamzdis. Bet lubos, sienos išdžiūdavo, ir nieko nesimatydavo“, – rodė moteris.

Vaikščiodama po šlapias purvinas grindis, verslininkė svarstė, kiek sugaiš, kol viską susitvarkys. „Turi būti sterilu, čia atliekame krajo tyrimus, operacijas“, – vedžiodama po patalpas, kurių grindų danga iš šviesios buvo virtusi juoda, sakė M.Stankevičienė.

Norint įeiti į atskiras patalpas ne vienas duris teko gerokai stumtelti – jos buvo išbrinkusios nuo vandens ir jau spėjo išsikraipyti. Buvo galima pastebėti, kaip grindys prie sleksčio ima balti – džiūvant vandeniui liko lietaus nuo gatvių nuplauta druska.

„Kauno vandenys" savo kaltės nemato

Verslininkei pikčiausia, kad „Kauno vandenys“ nuolat „kuičiasi po šulinius, bet niekas nevyksta“. Bendrovės darbininkai buvo atvažiavę, darbavosi ir po priešpaskutinės liūties.

„Kaip visada tik pakrapštė ir išvažiavo. Šiandien, kai skambinau, visai nenorėjo atvažiuoti. Vėl sakė tą patį: „Vidaus tinklai yra ne mūsų reikalas". Darbininkus atsiuntė tik kai pagrasinau, kad kviesiu žurnalistus“, – pasakojo M.Stankevičienė.

„Kauno vandenų” Tinklų skyriaus viršininkas Vytautas Rudys savo bendrovės kaltės dėl įvykusios avarijos neįžvelgė. Jis mano, kad palyginti žemai esančios veterinarijos vaistinės ir klinikos patalpos buvo užlietos todėl, kad santechnikos sistema sumontuota be atbulinio vožtuvo arba jis veikė netinkamai ir neatlaikė per liūtį susidariusio spaudimo.

Pasak „Kauno vandenų” atstovo, tokia avarija nėra vienintelis atvejis. „Pasitaiko, kad nesuveikia vožtuvai”, – sakė skyriaus vadovas ir pabrėžė, kad tinkamai veikiant vožtuvams vanduo niekaip negalėtų išsiveržti.

Specialistas darė prielaidą, kad iš kriauklės liejosi ne tik lietaus kanalizacijos vanduo. Todėl į avarijos vietą atvykę „Kauno vandenų“ darbuotojai, anot V.Rudžio, išvalė buitinių nuotekų tinklą.

Pastebėjus, kad patalpose nesijautė bendrai kanalizacijai būdingos smarvės, V.Rudys spėjo, kad kriauklė gali būti įjungta į lietaus nuotekų stovą, kas nėra leistina.

M.Stankevičienė įsitikinusi: avarija įvyko ne dėl vožtuvo, o dėl „Kauno vandenų“ netinkamai atliekamo darbo.

„Tegul nepasakoja. Tai kam tada atvažiavę jie šiandien krapštėsi prie šulinių, jeigu yra teisūs ir tai tik mano kaltė?" – nesutiko moteris. Ji neatmeta galimybės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.