"Kauno dienai" laišką parašęs Kauno kunigų seminarijos studijų dekanas prelatas prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, išleidęs jau ne vieną poezijos knygą, sakė norintis padrąsinti žmones ir įkvėpti juos vilčiai.

"Kada žmogus susiduria su labai sunkiais gyvenimo ir likimo išbandymais, jam atsiveria nauji mąstymo horizontai. Žmogus pajaučia esąs ne vienas ir kaip yra svarbi įvairiopa kitų žmonių pagalba – tiek materiali, o ypač – dvasinė", – pastebi dvasininkas.

Anot jo, esant tokiai situacijai žmogui iškyla tas didysis klausimas: kodėl? "Be tikėjimo – tai neviltis, nusivylimas, kaltųjų ieškojimas, o kartais – žiaurus pesimizmas. Jei gyvenimą suvokiu kaip didžiulę Dievo dovaną, kiekvieną gyvenimo momentą esu su juo ir visa, kas gyvenime vyksta, vertinu blaiviai. Tikiu Dievo pagalba, pasitikiu medicinos pasiekimais, vertinu aukščiausių žmonija besirūpinančių institucijų pagalba ir kasdien tariu: Viešpatie, pasitikiu Tavimi!" – mintimis dalijasi prelatas V.S.Vaičiūnas.

Dvasininko teigimu, taip gyvenančiam žmogui daug lengviau suprasti gyvenimo paskirtį, atsakomybę, artimo meilės darbus, dėkingumą, atlaidumą, atsiprašymą ir maldos reikšmę kasdienybėje. "Kristus niekur nedingo iš mūsų gyvenimo valties. Jis visada su mumis bet kokiose, net ir esant skaudžiausioms gyvenimo situacijoms. Nepasimeskime, dar tvirčiau pamilkime vienas kitą. Šiandien kaip niekad reikalingas įsiklausymas į protingus patarimus, suprantant, kad žmonijos istorija yra išgyvenusi skaudžių gyvenimo laikotarpių. Tik pasitikintys ir mylintys lieka laimėtojais ir šiame, ir amžinajame gyvenime", – drąsina dvasininkas.

Kada žmogus susiduria su labai sunkiais gyvenimo ir likimo išbandymais, jam atsiveria nauji mąstymo horizontai.

"Norėčiau ta proga pasidalyti savo poezijos mintimis", – priduria prelatas.

Be Tavęs – beprasmybė

Kai jausmus žaibai užvaldo,

Liejasi karšta lava,

Brolis broliui akį kerta…

Sieloj sumaištis tikra!

Meilės upelis srovena,

Nedorieji mėto į jį šiukšles,

po to pašaipūniškai stena:

Kodėl kitiems nebrangi Lietuva?

Ar alkanam ištiesiau ranką,

Ar meldžiausi už savo Tėvynę,

Ar atsiprašiau už savo nuodėmių gausą?

Dieve, dėkoju už Tavo meilę begalinę.

Be Tavęs likčiau dvasios skurdeiva.

Palikus Tave – beprasmybė…

Dalinkimės tuo, kas dvasiai sveika,

Į gyvenimo sumaištį neškim ramybę.

2020 m. kovo 23 d.