Reaguodama į revoliucines permainas Ukrainoje, Rusija atvirai eskaluoja konfliktą Kryme. Tenykščiai totoriai, dar puikiai menantys patirtą stalinizmo terorą ir sovietmečiu patirtą diskriminaciją, pabrėždami, kad yra taiki tauta, neslepia: kraštutiniu atveju ims ginklus į rankas ir palaikys Ukrainą. Prie Juodosios jūros gyvenančius savo tautiečius palaiko ir Lietuvos totoriai.

Kol kariavo, ištrėmė šeimą

"Žinantys istoriją totoriai turbūt niekada neatleis ir neužmirš baisaus genocido", – neslėpė 1948-aisiais Kaune gimusi VDU lietuvių ir literatūros katedros profesorė Asija Kovtun.

Jos tėtis Izetas Abdulajevas – Krymo totorius. Anksčiau Kryme gyveno Asijos mamos sesuo, dabar likę gyvi tėvo brolio vaikai. A.Kovtun – bene vienintelė kaunietė, kurios šaknys siekia Krymo totorius.
Keliolika kartų Kryme lankiusis A.Kovtun neslepė nerimo dėl įtampos šeimos lopšyje. "Kai kalbėjausi su giminėmis, jaučiau labai slogią ir niūrią nuotaiką", – prisipažino profesorė, visa širdimi palaikanti Krymo totorius ir niekada neatleisianti už SSRS laikais vykdytą genocidą prieš jos tautiečius.

"Mano tėtis nuo pirmos iki paskutinės dienos dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, o 1944-aisiais, jam nė nežinant, prasidėjus totorių genocidui, į Kazachstaną buvo ištremti jo tėvai, du broliai, dvi seserys", – A.Kovtun prisiminė šeimos tragediją.

Iš viso tuomet iš Krymo, daugiausia į Vidurinę Aziją buvo ištremta apie 400 tūkst. totorių.
Į savo žemes jie galėjo grįžti tik perestroikos pabaigoje, apie 1989 m. Dabar Kryme jų – apie 300 tūkst., apie 13 proc. gyventojų.

Jaunimas ims ginklus

"Apie masinį trėmimą, už neva totorių bendradarbiavimą su nacistine Vokietija, tėvas išgirdo per radiją, – pašnekovė priminė, kad Krymas Rusijai nuo seno buvo strategiškai ir politiškai patogi, gera žemė. – Totorių tauta reabilituota tik 1965 m. Iki to laiko tėvas negalėjo rasti jokių šeimos pėdsakų – ištremtus artimuosius jis surado tik po dviejų dešimtmečių ieškojimų.
Sovietų Sąjungoje totoriams buvo uždrausta siekti aukštojo mokslo. Tai patyrė ir visi A.Kovtun giminaičiai. "Laimė, garsaus VU rektoriaus, šviesios atminties Jono Kubiliaus laikais tai galėjau padaryti. Jis nevertino žmogaus pagal tautybę", – teigė VU mokslus baigusi A.Kovtun.

Ar Krymo totoriai galėtų griebtis ginklo? Profesorė patikino: jos tauta – taikūs žmonės. "Kai Simferopolyje, Krymo sostinėje, kilo neramumai, aukščiausia pasaulio totorių valdžia, medžlisas, patarė išsiskirstyti ir totoriai pakluso reikalavimui, – pasakojo Asija. – Tačiau jei Kryme kiltų karinių neramumų, totoriai, ypač jaunimas, ims ginklą į rankas ir palaikys Maidano Ukrainą."

Palaiko Maidano Ukrainą

Krymo totorių poziciją palaiko ir Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro Muftiato valdybos pirmininkas, muftijus  – totorius Romas Jakubauskas.

"Su Krymo totoriais mačiausi kelis kartus, nuolat palaikome ryšį su tenykščiu muftijumi Emirali Abdalajevu", – sakė R.Jakubauskas. Pabrėžęs, kad kalba tik savo vardu, jis neabejojo: Kauno, kaip ir visos Lietuvos totoriai, palaiko Kryme gyvenančius savo tautiečius ir Maidano Ukrainą.

"Deja, Kryme problemų bus dar daug, tačiau labai viliuosi, kad iki karinių veiksmų nebus prieita, – vylėsi muftijus. – Tačiau jei ukrainiečiai gins savo suverenitetą, griebsis ginklo, totoriai nuošalyje neliks."

Už totorių laisvės siekius ir galimybę turėti savo žemę pasisakė ir Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Šafranavičius.

"Įvairių šalių žiniasklaida pasisako skirtingai, – diplomatiškai kalbėjo K.Šafranavičius, – Gyvendamas Lietuvoje negali įsigilinti į Krymo totorių peripetijas, tačiau juos palaikau ir suprantu, kad jie nori išsaugoti savo žemę, galvoti apie vientisumą."

Pašnekovas prisipažino: daugelis Lietuvos totorių tik neseniai sužinojo apie Kryme vykdytą genocidą – SSRS laikais ši informacija buvo slepiama.

"Tikiuosi, kad tolimesni įvykiai Kryme išsispręs taikiai. Tačiau totoriai nuošalyje neliks, o kraštutiniu atveju gali griebtis ir ginklo", – svarstė K.Šafranavičius.

Nenori grįžti į praeitį

Puikiai totorių istoriją išstudijavęs Lietuvos totorių bendruomenių pirmininkas, M.Riomerio universiteto docentas, pasaulio totorių Medžliso atstovas Lietuvoje Adas Jakubauskas viliasi, kad Kryme nekils dar didesnė įtampa.

Būtent dėl tremties Krymo totoriai, pasak A.Jakubausko, palaiko maidaniškąją Ukrainą, nes nukentėję SSRS laikais, vėl nenorėtų grįžti į Rusijos ar šiai šaliai prijaučiančių politikų glėbį.

"Ir nors Ukrainoje žmonės neatgavo savo žemių, tačiau jiems buvo suteiktos galimybės vystytis, kai kurie jau per maždaug 20 metų laikotarpį sėkmingai pradėjo plėtoti savo verslus, turi kavines", – pastebėjo ne kartą Kryme lankęsis ir su tenykščiais žmonėmis aktyviai bendraujantis A.Jakubauskas.

"Jie palaiko ne Rusijai prijaučiančią pusę. Prasidėjus Maidano įvykiams, vietos totoriai nepalaikė Viktoro Janukovičiaus, nes per ketverius metus šis nerado jokio sąlyčio taškų ir ignoravo Krymo totorius", – sakė jis.

Kovos stipria valia

Kokią situaciją Kryme artimiausiu metu prognozuoja A.Jakubauskas?

"Labai bijau ir nenoriu ginkluoto susirėmimo, nes didžioji dalis vietos rusakalbių palaiko Rusiją, čia pat – Sevastopolio bazė, kuriai Kryme pratęsta nuoma. Šovinistiškai nusiteikusius žmones gali apginkluoti ir iš bazės Sevastopolyje – karinio jūrų laivyno baze leista naudotis iki 2047 m.", – svarstė Lietuvos totorių bendruomenių pirmininkas.

Vis dėlto, anot pašnekovo, Krymo totoriai labai taikūs, neturi savigynos būrių ir gali pareikšti tik stiprią valią.

A.Jakubauskas viliasi, kad išspręsti konfliktą padės tarptautinė bendruomenė: "Krymo totoriai kalba apie 1994-ųjų gruodį pasiektą vadinamąjį Budapešto memorandumą, kai sutarta, kad mainais į branduolinio ginklo perdavimą, Rusija įsipareigojo gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą. Be to, tikimasi, kad nuošalyje neliks Turkija, kur gyvena didelė totorių diaspora."