„Gandrai paprastai išskrenda po rugpjūčio 24 dienos. Ir šįkart mano gandralizdį šeimyna apleido laiku. O štai dabar vienas sugrįžo. Ir elgiasi visai adekvačiai – skraido. Gyvybingas. Ką tai galėtų reikšti? Gal ornitologai turi kokių minčių ir patarimų?“ – prie nuotraukos parašė K. Starkevičius.

Seimo nario draugai ėmėm šmaikštauti, kad kai laukuose kopūstai nuimti – gandrai tėra vienintelė viltis ir K. Starkevičius turėtų rimtai pasišnekėti su atžalomis, o ne ornitologų komentarų laukti, kiti gi ragino saugoti svečią primindami tragiškas nušautų gandrų istorijas.

Lietuvos ornitologų draugijos direktoriaus Liutauro Raudonikio vertinimu, didelė tikimybė, jog tai ne tas pats paukštis, kuris perėjo K.Starkevičiaus sodybos gandralizdyje. Mat gandrams būdinga maitintis apylinkėse, o ilsėtis ir nakvoti  jie skrenda į gandralizdį, kuris yra netoliese.

„Tai galimai neišskridęs paukštis, kuris klajoja po Lietuvą, o šioje vietoje matyt surado geresnes mitybai sąlygas, gal kokios apsemtos pievos, derlingi laukai su peliniais graužikais, o gal žmonės pavaišino jį maistu. Tuomet paukštis ilgesniam laikui apsistoja tokioje vietoje“, – stebėjimais dalinosi ornitologas.

Tai galimai neišskridęs paukštis, kuris klajoja po Lietuvą, o šioje vietoje matyt surado geresnes mitybai sąlygas.

L.Raudonikis pasakojo, kad panašiai vienas gandras elgiasi ir Vilniaus apylinkėse, kur, iki sulaukus sniego, maitindavosi pievose, o nakvoti atskrisdavo į gandralizdį. Sodybos šeimininkas pradėjo jam duoti papildomai maisto, todėl neatmetama, kad paukštis gali čia ir pasilikti.

„Neaišku, kodėl kai kurie paukščiai neišskrenda rudenį. Tai gali būti ir fiziologiniai sutrikimai. Gali būti ir taip, jog šį paukštį išaugino žmonės. Taip būna, kai žmonės paima globon iš lizdo iškritusį gandriuką. Tačiau gali būti, jog tai ir iš Švedijos užklydę paukščiai, kur gandrai, kadaise išnykę, o dabar reintrodukuojami šalyje iš nelaisvėje užaugintų paukščių. Todėl jie dažniausiai neišskrenda, o lieka žiemoti pietinėje Švedijoje. Kadangi kai kurie paukščiai linkę klajoti rudenį, tai gali būti, kad užsuko ir į Lietuvą“, – svarstymus tęsė L.Raudonikis.

Jau prieš keletą metų pastebėta, kad gandrai vis dažniau pasilieka Lietuvoje šaltuoju metų laiku, užuot patraukę į pietus su savo gentainiais. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 d.

Rugpjūčio pradžioje gandrai dar sugrįžta nakvoti į savo lizdus, tačiau bėgant laikui šis ryšys silpsta ir gandrai nakvynei renkasi laukų ar pamiškių medžius. Žmonės sako, kad prieš išskrisdami gandrai dar apsilanko gimtuosiuose lizduose – atsisveikinti prieš ilgą kelionę. Tačiau ne visi.

Baltasis gandras – tolimasis migrantas, keliauja toli – per 2-3 kelionės mėnesius šie paukščiai įveikia 8-11 tūkstančių kilometrų ir kai kurie iš jų pasiekia net Pietų Afrikos Respubliką. Įprastai Lietuvoje vėl gandrai pasirodo tik apie kovo vidurį. Gandro diena arba Gandrinės, Blovieščiai nuo seno lietuvių švenčiama kovo 25-ąją. Žmonės sakydavo, kad gandras, grįždamas ant uodegos parneša kielę, kuri išspardo paskutinius žiemos ledus.