Praėjo septyniolika metų nuo kunigo, teologijos mokslų daktaro, poeto, kolekcininko Ričardo Mikutavičiaus žūties. Beveik prieš tiek metų gimė ir idėja kunigo bute įkurti muziejų. Deja, atrodo, kad ją vis storiau kloja užmaršties dulkės.

Tamsūs langai

Paskutiniuosius penkerius savo gyvenimo metus kunigas R.Mikutavičius gyveno name Laisvės alėjoje, kitapus gatvės Vyriausiojo policijos komisariato. Paminklinė lenta ant namo sienos žymi čia gyvenus Kauno garbės pilietį R.Mikutavičių.

Dabar ant į Vytauto prospekto pusę išeinančio buvusio kunigo buto lango – skelbimas: "Butas išnuomojamas." Praėjus maždaug dvejiems metams po tragiškos kunigo žūties, erdvų, senoviniais baldais apstatytą jo būstą giminaičiai pardavė geram R.Mikutavičiaus bičiuliui Vytautui Motiejūnui.

"Mes tą butą tuščią laikėme gal porą metų. Galvojome, gal muziejų reikėtų įkurti. Siūlėme savivaldybei. Tačiau anuomet visiems rūpėjo vienintelis klausimas: "Kaip paveikslai? Niekas jokio muziejaus nenorėjo", – atvirai pasakojo R.Mikutavičiaus sūnėnas Artūras Kolaitis.

Jis neslėpė, kad nei jo mamai – jau taip pat Anapilin iškeliavusiai R.Mikutavičiaus seseriai, nei kam nors kitam iš jo šeimos nereikėjo didžiulio kunigo buto. Laikydamasis tos pačios minties – kunigo bute įrengti muziejų – jį ir įsigijo V.Motiejūnas.

Pirko dėl atminimo

Ir šio garbaus amžiaus kauniečio, pirmojo Lietuvoje golfo laukų steigėjo V.Motiejūno, mėginimai įtikinti, kad miestui tikrai gėdos nepadarytų muziejus tragiškai žuvusio kunigo R.Mikutavičiaus namuose, liko neišgirstas anuometės ir visų kitų valdžių.

"Beviltiška. Amžinatilsį Algirdas Mykolas Brazauskas buvo pažadėjęs padėti įgyvendinti muziejaus kūrimo idėją. Tačiau su jo mirtimi mirė ir noras padėti šiai idėjai užgimti", – atsiduso V.Motiejūnas. Geras kunigo bičiulis atviravo giliai širdyje dar nepalaidojęs šios minties, tačiau pats jau sulaukęs garbaus amžiaus neturi jėgų idėjos "pramušimo žygiams".

V.Motiejūnas neslėpė – išlaikyti buvusį R.Mikutavičiaus butą yra brangu – beveik 170 kv. m, šildymas centrinis. V.Motiejūno šeima gyveno kunigui priklausiusiame bute, tačiau ir be jo turi kur gyventi.

Nuomos skelbime neužsimenama, kad nuomojamas žiauriai nužudyto kunigo R.Mikutavičiaus butas. Skelbimas skamba standartiškai: "Nuomojamas keturių–penkių kambarių butas (galima naudoti kaip komercines patalpas, nes aplinkui įsikūrusios įmonės) Kauno širdyje – centre, Laisvės al., 165 kv. m. Butas antrame aukšte, yra visa buitinė technika, apstatytas antikvariniais baldais. Butas jaukus ir sutvarkytas."

Telefonu atsiliepęs agentas trumpai išdėstė, kad vasarą nuoma kainuos 600 eurų, o žiemą – 400.

Nemari praeitis

"Turime kelis R.Mikutavičiaus daiktus ir saugome. Jis mūsų šeimai – artimiausias žmogus", – atviravo V.Motiejūnas. R.Mikutavičiaus bičiulis nepuoselėja iliuzijų, kad ims ir kažkaip įsisteigs muziejus. Juk ir prieš keletą metų net dalis pinigų muziejui įkurti buvo surinkta.

"Maironio muziejuje visus septyniolika metų rengiame kunigui ir poetui skirtus vakarus. Taip ir darysime toliau", – planų nekeitė V.Motiejūnas. Dar rusena vizija susirinkti kunigo bute, kuriame sienos nukabinėtos garsiosios kolekcijos paveikslais, butas apstatytas paties kunigo susirinktais baldais, jame gal atgytų ir kitos kunigo gyvenimą puošusios smulkmenos.

Šį pavasarį Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerijoje buvo galima išvysti R.Mikutavičiaus garsiosios kolekcijos likučius: šešiolika paveikslų iš 52, įtrauktų į katalogą. Jis buvo išleistas likus dvejiems metams iki kunigo žūties.

1998 m. birželio 30-osios vakarą kunigas R.Mikutavičius buvo išviliotas iš savo namų, įviliotas į svetimą butą, buvo svaiginamas eteriu, po to žudikų automobilio bagažinėje nuvežtas prie Nemuno, ten dar gyvas išrengtas, suvyniotas į tinklą ir nuskandintas.

Nusikaltimo organizatorių Vladą Belecką įvykdyti tokį planą pastūmėjo 5 mln. litų įvertinta jo kartu su bendrais pagrobta kunigo kolekcijos dalis.