Iš Briuselio atkeliavusi Europos paveldo ženklo lenta iškils prie Kauno savivaldybės administracijos pastato Laisvės alėjoje. Taip nusprendė miesto valdžia.

Gavus garbingą paveldo ženklą, svarstyta, kur tokia lenta turėtų būti. Europos paveldo ženklu įvertintas architektūrinis stilius – Kauno tarpukario modernizmas, todėl dar kovo mėnesį Europos Komisijai (EK) priėmus sprendimą šiuo ženklu įvertinti Kauną, kalbėta, kad lenta iškils prie modernizmo pastato Laisvės alėjoje ar netoli jos. Tuo metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėja Andrijana Filinaitė svarstė, kad šis ženklas galėtų būti prie Kauno centrinio pašto, Karininkų ramovės, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ar kitų išskirtinių modernizmo architektūros pastatų.

Apsispręsta šį ženklą statyti prie savivaldybės administracijos pastato Laisvės al. 96. Paklausta, ar šis pastatas pasirinktas dėl to, kad kai kurie tarpukario modernizmo pastatai, kaip Centrinis paštas, yra pernelyg aptriušę, kad jų kaimynystėje iškiltų tokia lenta, A.Filinaitė atsakė: „Rinkdamiesi vietą, tarėmės su ekspertais iš architektų, istorikų pusės, šį pastatą jie ir pasiūlė. Savivaldybės pastatas – taip pat tarpukario modernizmo objektas. Pro jį praeina daug kauniečių, turistų, čia renkasi ir užsienio šalių delegacijos. Taigi, Briuselio dovanota lenta bus matomoje vietoje. Be to, čia įsikūrusi savivaldybė, kuri ir teikė paraišką Europos paveldo ženklui gauti.“

Laisvės al. 96 pastatui statyti 1938 m. buvo paskelbtas tarptautinis konkursas – planuota, kad čia įsikurs Valstybės taupomosios kasos. Į kultūros vertybių registrą įtraukto pastato architektai – Arnas Funkas, Adolfas Lukošaitis ir Bronius Elsbergas. Pastatas iki sovietų okupacijos 1940 m. nebuvo pabaigtas.

Kurioje vietoje tiksliai prie Laisvės al. 96 namo Europos paveldo ženklo lenta iškils, derinama su  Kultūros paveldo departamentu, kadangi objektas yra saugojamoje Naujamiesčio teritorijoje. Tikimasi, kad leidimas bus gautas artimiausiomis dienomis ir lenta bus pritvirtinta dar šią savaitę.

Lentoje dviem kalbomis – lietuvių ir anglų – įrašytas toks tekstas: „1919-1940 m. Kaunas pasižymi miesto kraštovaizdžiu, gyvai atspindinčiu tarpukario Europos modernizmo architektūrą. Šiandien tai išskirtinis palikimas, liudijantis auksinį klestėjimo laikotarpį, kai Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė. Jis įtrauktas į Europos Sąjungos sudarytą Europos paveldo vietų sąrašą, nes atliko svarbų vaidmenį Europos istorijoje ir kultūroje. Europa prasideda čia!”