Kaune gyvena tik keli laimės talismanais vadinami Tibeto terjerai. Vienas iš jų, vardu Tibas, išties grąžino laimę ir džiaugsmą į aktorės Inesos Paliulytės namus. Kartu su Tibu grįžo ir globos bei priežiūros kasdienybė.

Paakino ieškoti netektys

Inesa ilgai negalėjo atsitokėti po savo garsiosios mamos, Kiros Daujotaitės, mirties... Po metų vienas po kito į amžinąsias pievas iškeliavo ir du ilgaplaukiai taksai. Mat, kaip paaiškino aktorė, abu taksai buvo nepaprastai prisirišę prie amžinybėn išėjusios jos mamos, su kuria jie bendraudavo nuo ryto iki vakaro. Tad Inesa pajuto didžiulę tuštumą namuose, kuriuose prabėgo jos vaikystė, gyveno didžiulė šeima ir visada lakstė keturkojai augintiniai. Suprantama, artimųjų niekas neatstos, o štai kandidato į Tirlio ir Barnio – tokie buvo taksų vardai – vietą ilgai ieškojo gyvūnų prieglaudose.

"Nors ir prižiūrimų prieglaudose, tačiau kažkieno anksčiau atstumtų gyvūnų akyse mačiau tiek liūdesio, kad po nelaimėlių nuotraukų peržiūros internete jausdavausi ligonis – buvo gaila visų, o reikėjo išsirinkti vieną. Misija man pasirodė neįmanoma. Pasiguodžiau kolegei Daivai Stubraitei, kuri pasiūlė nuvažiuoti į jos bičiulės Karilės namus Jurbarko rajone, kur gyveno šeši fantastiški šuniukai", – prisiminė šuniuko paieškos pradžią Inesa.

Tibas mokosi

Į Jurbarko rajoną Inesa išvažiavo drauge su dukra scenografe Kotryna Daujotaite, kuri, kaip ir mama, pametusi galvą dėl gyvūnų. Abi jas sodyboje pasitiko didelis tamsiai pilkas debesis – keturi jaunučiai beveik dūmo spalvos Tibeto terjerai, bei mažylių nepaprastai kilmingi tėvai, kilę iš Airijos ir Lenkijos. Vienas iš mažylių nedvejodamas pribėgo prie Kotrynos ir pasiliko, užmiršęs savo likusius brolius. Tai buvo naujoms šeimininkėms duotas paties šuniuko ženklas. Beje, sabalo su balta spalvos Tibas jau yra spėjęs pelnyti garsius titulus šunų parodose, mažylių klasėje.

"Taip mano namuose atsirado Tibukas, kuris jau tapo Tibu – švelniu, prieraišiu ir kartu užsispyrusiu šunimi. Jau vien dėl šios būdo savybės reikėjo leisti jį į mokslus – vežiojame jį su dukra Kotryna į šunų dresavimo mokyklą "Nasrai", kurioje esame sužavėtos viskuo, kas ir kaip ten vyksta. Beje, čia mokslus ėjo ir Tibo tėvai. Mūsų Tibas jau moka daug komandų, bet jam dar reikia tobulėti. Todėl, sėkmingai įveikęs paklusnumo pradžiamokslį, Tibas toje mokykloje kibo į rimtesnes studijas", – pasakojo Inesa, vis mėgindama nuraminti terjerą, kuris atkakliai amsėjo, kalbindamas jam nepažįstamą namuose žmogų.

Dėkingas pedantas

Terjeras kartais nenustygsta vietoje – aplekia visus kambarius ir, radęs, jo supratimu, ne vietoje padėtą daiktą, stveria į dantis ir atneša parodyti šeimininkei. "Jis mane moko tvirtai laikytis tvarkos. Jei padedu pirštines neįprastoje vietoje, jos tuoj pat būna man atneštos. Tibas žavi mane ir savo kantrybe – nepriekaištauja paliktas dieną namie vienas. Jei grįžtu su šviesa, lange matau jo galvą, kurią jis įspraudžia tarp dviejų kabančių lange angelų. Kai atrakinusi duris išleidžiu jį laukan, jis pirmiausiai apibėga daugybę garbės ratų aplink mano automobilį, o jau tik po to mėgaujasi laisve ir sniegu kieme", – pasakojo Inesa, glostydama prigludusio prie jos reto grožio Tibo kailį.

Iki valiai prisilakstęs kieme, Tibas į namus pasiprašo paklebenęs letena laukųjų durų rankeną. Tuomet nesipriešindamas eina į vonią, kur jam nuplaunamos letenos. Po to šukuojamas kailis, ruošiama jam vakarienė. Šuns šeimininkė neslėpė, kad labiau rūpinasi Tibo, o ne savo mityba. Inesa kiekvieną dieną jam verda košes su įvairiais priedais. Pavyzdžiui, su jautienos faršu, žuvų taukais ir pan. Tibas, atrodo, labai vertina tokį dėmesį – kasdien atneša Inesai jos pačios terjerui per Kalėdas dovanotą širdelės formos pagalvėlę.

Komentaras

Lietuvos kinologų mėgėjų sąjungos prezidentė Kornelija Butrimova

Tibeto terjerai vadinami talismanais, atnešančiais laimę savo šeimininkui ir saugančiais namus nuo piktųjų dvasių. Gal todėl, kad jie yra gero būdo, ištikimi, budrūs, protingi kompanionai, netaškantys savo meilės nepažįstamiems žmonėms. Tai labai tvirti, ilgesnės nei vidutinės gyvenimo trukmės (net iki 16 metų) veislės atstovai. Tibeto terjerai dažniausiai labai sutaria su vaikais, tačiau niekas neturi trikdyti jo teisės pailsėti savo guolyje.

Šie dar itin reti Lietuvoje šunys nelinkę peštis, nėra aršūs, tačiau labai užsispyrę, todėl šio terjero dresavimas reikalauja didelės šeimininko kantrybės. Kai šie šunys pagaliau supranta, ko iš jų tikimasi, klusniai mokosi ir vykdo komandas. Šios veislės protėviai jau prieš porą tūkstančių metų gyveno budistų vienuolynuose kaip vienuolių draugai, sargai, rečiau – kaip aviganiai. Matyt, dėl pastarosios priežasties išėjęs pasivaikščioti su šeima, Tibeto terjeras visada sukiosis šalia jos. Juolab kad jam labai patinka kasdieniai pasivaikščiojimai gryname ore. Tibeto terjerams itin patinka sniegas, tad žiemos metu suteikite jiems progą ilgiau pasivaikščioti kieme, pažaisti pusnyse.

Į Europą Tibeto terjerai atkeliavo 1920 m., kai gydytojas A.Gragas gavo dovanų šuniuką iš tibetiečio, dėkingo už žmonos išgydymą.