Jaunų žmonių įsidarbinimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje yra viena iš skaudžiausių visuomenės problemų. Apie 20 proc. aukštųjų mokyklų absolventų Lietuvoje bent pusmetį po aukštosios mokyklos baigimo neranda darbo. Per aukšti reikalavimai? Netinkamos asmeninės savybės? Nepasiseka atsirasti reikiamoje vietoje reikiamu laiku?

Kodėl neranda darbo?

„Kodėl jauni žmonės neranda darbo? Gal jie tiesiog bijo save pristatyti, išsigąsta, kai darbo aprašyme prašoma darbo patirties? Aš nebijau ko nors nežinoti, juk visko galima išmokti“, – įsitikinusi Lina Bačėnaitė, Kauno technologijos universiteto (KTU) chemijos inžinerijos magistrantė. Studentė dirba telekomunikacijų bendrovėje ir tai – ne pirma jos darbovietė.

Ir jauni darbuotojai, ir darbdaviai vienu balsu tvirtina, jog svarbiausia darbo paieškose – kontaktas. Specialistai taip pat pabrėžia, kad potencialių darbdavių ir darbuotojų aktyviai ieškoti reikėtų ne tik per darbo skelbimus, bet ir lankantis tam skirtuose renginiuose.

Didžiausia Baltijos šalyse karjeros kontaktų mugė „KTU Karjeros dienos 2015“ vyks vasario 24 d., antradienį, 10 val. Kauno „Žalgirio“ arenoje. Renginyje laukiama apie 7 tūkst. studentų ir moksleivių, prisistatys daugiau nei 120 įmonių ir organizacijų. Mugėje kviečiami apsilankyti visų Kauno aukštųjų mokyklų studentai bei moksleiviai.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) pateikiamais duomenimis, 2013-aisiais per 6 mėnesius po studijų baigimo įsidarbino 85 proc. magistrų ir 74 proc. bakalaurų. Sėkmingiausios šiuo atžvilgiu universitetinių studijų sritys yra technologijos (84 proc.), fundamentalieji (81 proc.) ir biomedicinos (79 proc.) mokslai.

„Z“ karta jau pradeda dirbti

„Atsirinkdami būsimą darbuotoją vertiname ne tik jo turimus praktinius įgūdžius, bet ir potencialą. Tikrai turime sėkmės istorijų: esame savo komandą papildę jaunais, vos pirmą kursą pradėjusiais studentais, kurie šiandien būdami ketvirto kurso studentai sėkmingai dirba prie stambių tarptautinių projektų, siūlydami inovatyvius sprendimus klientų problemoms spręsti“, – pasakoja Viktorija Pozingytė, IT įmonės „DATA DOG“ personalo ir komunikacijos vadovė.

V. Pozingytės įsitikinimu, viena iš svarbiausių sėkmingo darbuotojo savybių yra jo nuolatinis domėjimasis ir imlumas naujausioms technologijomis. Ji mano, jog, šiandieniniai studentai, vadinamoji „Z“ karta, vadovaujasi tokiomis pačiomis vertybėmis.

„Bendraudami su studentais paskaitų metu ir ateinančiais pas mus į darbo pokalbius, pastebime, jog daugumai ypač svarbu, kad jiems būtų sudaryta galimybė įgyti ne tik kuo daugiau praktinių įgūdžių, bet ir nestandartinių patirčių, kada jie gali įrodyti savo potencialą ir kūrybiškumą“, – sako V. Pozingytė.

Darbą rado nespėjęs atsiimti diplomo

„Laišką, kuriuo kreipiausi į įmonę dėl darbo, pavadinau „Aktyvus studentas nori tapti aktyviu darbuotoju“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas Mindaugas Matusevičius.

M. Matusevičius įsidarbino vos tik apsigynęs savo bakalauro darbą. „Trečią dieną po darbo gynimo pagalvojau, kad reikia ieškoti darbo, o ketvirtą dieną jau dirbau“, – šypsosi tarptautinėje įmonėje „Schneider Electric“ klientų aptarnavimo vadybininku dirbantis vaikinas.

Beje, Mindaugui tai – ne pirmoji darbovietė. Nors į ją savo gyvenimo aprašymą siuntė vos tik nusprendęs įsidarbinti, įmonė pakvietė tik po pusmečio (perviliojo iš tuometinės darbovietės), kai atsirado galimybė. Kitas svarbus dalykas – jau prieš ateidamas dirbti, vaikinas pažinojo trečdalį įmonės darbuotojų, nes bendravo su jais studijų metu, organizuojant karjeros kontaktų mugę „KTU Karjeros dienos“, studentiškus renginius.

„Svarbu ne tik užmegzti kontaktą, bet ir jį palaikyti bei nebijoti juo pasinaudoti įvairiapusiškai: negavus darbo pasiūlymo ne rašyti: „Vis dar neturiu darbo, gal turite ką pasiūlyti“, bet kreiptis kitais klausimais. Pavyzdžiui, galbūt įmonė gali patarti, ką studijuoti magistrantūroje, kuo domėtis konkrečiai, kad įsidarbintum pas juos ar pas jų partnerius. Versle visi vienas kitą pažįsta – į pirmąją savo darbovietę gyvenimo aprašymo nesiunčiau, jie iš kitų sužinojo, kad ieškau darbo“, – pasakoja M. Matusevičius.

Mugės savanorei – penki darbo pasiūlymai

Pardavimų vadybininke dirbanti ir KTU magistrantūroje studijuojanti L. Bačėnaitė mano, jog karjerą kiekvienam dera pradėti nuo savanoriavimo. Kelerius metus karjeros kontaktų mugės „KTU Karjeros dienos“ savanore dirbanti Lina teigia, jog bendravimas su įmonėmis 2–3 mėnesius iki prasidedant renginiui bei įmonės atstovų kuravimas jo metu, atneša ne tik naudingos bendravimo patirties, bet ir konkrečių darbo pasiūlymų. Studentė karjeros kontaktų mugės metu jų yra gavusi bent penkis.

„Šiandien nebijau nei į darbo pokalbius eiti, nei su įmonių vadovais kalbėtis – suprantu, jog jie yra tokie patys žmonės, kaip ir aš“, – šypsosi L. Bačėnaitė. Merginai įmonės, su kuriomis teko bendrauti organizuojant renginius, dėl malonaus ir efektyvaus bendravimo, dažnai siūlydavo pareigas personalo skyriuje.

„Kol kas dirbu ne pagal specialybę, tačiau baigusi magistrantūrą norėčiau įsidarbinti chemijos inžiniere gamyboje – tobulinti, efektyvinti procesus. Jau esu išsirinkusi kelias įmones, vienoje iš jų tikriausiai vasarą atliksiu praktiką“, – sako L. Bačėnaitė.

Reikia bendrauti ne tik per šventes

Karjeros kontaktų mugės, tokios, kaip „KTU Karjeros dienos“ yra puiki proga susipažinti abiems – tiek darbdavių, tiek ir studentų, jaunųjų specialistų – pusėms. Tačiau apsiriboti „šventiniu“ bendravimu neverta: tiek darbdaviai, tiek ir būsimieji darbuotojai daugiau naudos gauna, jei palaiko ryšius visus metus.

Tiek jaunieji specialistai, tiek darbdaviai pabrėžia, jog neužtenka užmegzti kontaktą, svarbu aktyviai jį išnaudoti.

Pasak M. Matusevičiaus, ateinantieji į karjeros mugę kaip į šou prisirinkti suvenyrų, vizitinių kortelių ir išdalinti savo gyvenimo aprašymų, gaišta laiką. Į renginį reikia ateiti turint tikslą ir pasirengus bendrauti.

„Gyvenimo aprašymas yra tas skydas už kurio gali pasislėpti, jei bijai bendrauti. Tačiau tas popierėlis neturės jokios vertės, jei pats aktyviai neisi į kontaktą“, – mano vaikinas.