Pusiau stiklinio statinio Laisvės alėjoje pavyzdys sukėlė maištą. Priešingas kelias, kurį pasirinko kijeviečiai, taip pat verčia sutrikti.

Prisiminė Valdovų rūmus

Lėlių miestelis. Taip kai kurie kritikai apibūdina šį neįprastą kvartalą pačiame Ukrainos sostinės centre, istorinėje jos dalyje. Vieniems tai gali skambėti kaip komplimentas, kiti girdi pašaipos gaidelę.

Pagal seną Vozdviženkos gatvę pavadintas visas kvartalas. Projekto plėtotojai skelbia: "Kiekvienas namas, kiekvienas fasadas yra meno šedevras, iki smulkių detalių atgaminti  XIX a. architektūros stiliai. Daugiausiai – baroko, Kijevo moderno su gotikos variacijomis."

Savo akimis regėjusieji šį naujų statinių kompleksą priduria: "Senoji dvasia perteikta su madingomis, prabangiomis moteriškų drabužių parduotuvėlėmis ir ... gąsdinamomis butų kainomis."

Kijeve viešėjusiam kauniečiui architektui Gintarui Balčyčiui būtent ši naujai pastatyta miesto dalis, savo masteliu ir vieta prilygstanti Užupio respublikai Vilniuje, paliko didžiausią įspūdį. Originalūs XIX a. Ukrainos sostinės pastatai turi savitą charakterį, o kaip vertinti naujai pastatytus, ryškiaspalvius, tariamai senus objektus?

"Nežinai, kaip reaguoti. Galbūt atvažiavę turistai po penkerių metų priims šiuos pastatus kaip senamiestį? Galbūt ukrainiečiai didžiuosis šiuo kvartalu, rodys, kaip jie gerbia paveldą? Situacija panaši į mūsų Valdovų rūmų", – svarstė architektas. Jis neabejoja, kad nemažai daliai lietuvių tokie naujai sukurti netikro senamiesčio pastatai būtų priimtinesnis variantas nei šiuolaikinė architektūra, ypač kurioje vyrauja stiklas.

Informacija – tik gandai

Vozdviženkos kvartale, pastebėjo G.Balčytis, daug darbo ir kruopštumo įdėta tiek projektuojant, tiek statant. Visos iškilios fasado dekoro detalės, kaip ir anuomet, mūrijamos iš plytų, po to tinkuojamos. Be to, visi namai skirtingi, sąmoningai išdėstyti kiek chaotiškai, tarsi gatvės susiformavusios prieš kelis šimtmečius, natūraliai.

"Sunku įsivaizduoti, kad taip galėtų būti daroma Vakaruose", – pridūrė pašnekovas. Mat tarptautiniai dokumentai skelbia, kad imituoti senovę – neleistinas architektūros kelias. Kiekvienas naujas statinys turi atspindėti savo laiką, išskyrus tuos atvejus, kai atstatomi itin svarbūs istoriniai, kultūriniai objektai.

Vis dėlto Kijevo pavyzdys rodo, kad kiekviena šalis turi savo ypatumų. Pasiteisindami ukrainiečiai savo naujuosius statinius galbūt pavadintų postmodernizmu, kuriam būdingas senovinių stilių atkartojimas?

Viešos informacijos apie šį naująjį kvartalą mažoka. Net vietiniai architektai, pasak G.Balčyčio, negalėjo pasakyti, kas projektuoja šiuos namus, kas finansuoja, kiek tai kainuoja.

Sklando nemažai paskalų. Kalbama, kad ištisos gatvės naujų namų pastatyta neimant paskolų iš banko, tad statytojai gali sau leisti net ir per krizę nemažinti kainos – vieno kvadratinio metro kaina šiuose namuose – nuo 6 tūkst. iki 23 tūkst. JAV dolerių. Vieni sako, kad kvartalas vienose rankose, kiti – kad keliose. G.Balčyčio spėjimu, didžioji dalis senų pastatų nugriauti, paliktas vos vienas kitas praeities liudininkas.

Vamzdžių ir šulinių nesureikšmino

Kodėl daugelis jau užbaigtų namų vis dar tušti? Skelbimų, siūlančių išsinuomoti, rodos, nestinga. Vienas užsienietis internete rašo girdėjęs istoriją, kad Vozdviženkos teritorijoje kadaise buvo kapinės. Ukrainiečiai, kurie yra prietaringi, esą vengia šios vietos. Ar gandai pagrįsti – neaišku.

Rašoma, kad šioje teritorijoje iki XIX a. pradžios buvo įsikūrę prekybininkai, tačiau 1811 m. gaisras šią miesto dalį sunaikino, senieji amatai išnyko, gyvenimas čia apmirė. Esą tik XXI a. bendrovė "Kievgorstroy" atsigręžė į šią reikšmingą miesto teritoriją kalvos papėdėje ir nusprendė ją prikelti naujam gyvenimui.

Vakariečius stebina ne vien užmojai senoviškai statyti naujus namus. Matyti, kad kuriant įmantrių formų statinius nesivadovauta užduotimi išspausti kuo daugiau gyvenamojo ploto. Vis dėlto plika akimi iš išorės matomas rezultatas parodė, kad kai kuriuos šiuolaikinės civilizacijos elementus statytojai sprendė paprasčiausiu keliu. Antai gamtinių dujų vamzdžiai išvedžioti puošnių fasadų išorėje. Naujai grįstose gatvėse, šaligatviuose kone vienas ant kito lipa kanalizacijos šuliniai.

Gali būti, kad kijeviečiams greitai nebereikės aiškinti turistams, kokie namai stovi Vozdviženkoje – seni ar nauji. Nuo kai kurių dar neapgyvendintų namų fasadų jau pradėjo byrėti tinkas. Aptrupėję objektai labiau kvepės paveldu, nes būtent originaliems seniesiems namams stinga restauratorių rankų.