Kauno rajone per pastaruosius septynerius metus kaimo gyventojų po rei kiams in ves tuo ta apie 4 mln. eu rų LEA DER prie mo nės lė šų. Už jas bu vo sta to mos vai kų žai di mų aikš te lės, re mon tuo ja mos spor to sa lės, at nau ji na mi bend ruo me nių na mai ir nu veik ta daug ki tų nau din gų dar bų. Ra jo ne įgy ven din ta be veik šim tas pro jek tų pa gal šią prie mo nę.
Kas yra LEADER?
„Šią prie mo nę trum pai api bū din ti nė ra pa pras ta, – sa ko Prog ra mos LEA DER ir žem dir bių mo ky mo me to di kos cent ro di rek to rė Li na Gumb re vi čie nė. – Tai kai mo vys ty mo įran kis, pa rem tas vers lo, vals ty bės ir ne vy riau sy bi nių or ga ni za ci jų bei kai mo gy ven to jų bend ra dar bia vi mu. Tra di ci nis val dy mo me to das re mia si spren di mų priė mi mu iš aukš čiau, o įgy ven di nant LEA DER sie kia ma spren di mų priė mi mą ini ci juo ti iš apa čios. Tam tikslui kuriamos vietos veiklos grupės (VVG), ku rių val dy mo or ga ną su da ro at sto vai tri jų sek to rių – vers lo, val džios ir ne vy riau sy bi nio. Spren džiant, ką, ka da ir kaip keis ti, ge rin ti ar plė to ti kai mo vie to vė se, da ly vau ja vi sų šių sek to rių at sto vai, tai gi tie, ku rių kas die niam gy ve ni mui priim ti spren di mai da ro tie sio gi nę įta ką.“
Pats žo dis LEA DER yra pran cū ziš ko ter mi no „Liai son Ent re Ac tions de Déve lop pe ment de l’Éco no mie Ru ra le“ ak ro ni mas (san trum pa iš pir mų jų rai džių). Lie tu viš kai tai reiš kia veiks mų, ska ti nan čių kai mo eko no mi kos plėt rą, tar pu sa vio ry šys. Pag rin di niai LEA DER tiks lai ir yra ska tin ti to ly gią re gio nų plėt rą, ge rin ti gy ve ni mo ko ky bę kai me, spręs ti so cia li nes, eko no mi nes ir ap lin kos pro ble mas.
Lietuvoje LEADER pradė ta įgy ven din ti 2004 m. Nuo ta da pa si kei tė ke li pro gra mos fi nan si niai pe rio dai. Da bar ti nis api ma 2014–2020 m. Šiuo lai ko tar piu LEA DER me to das bus tai ko mas ir mies tuo se ir žu vi nin kys tės re gio nuo se.
Naujas periodas
Kasmetė tarp tau ti nė kon fe ren ci ja, skir ta LEA DER įgy ven din ti, šie met vy ko lapk ri čio 11–12 d. Kau no ra jo ne, Rau dond va rio me nų in ku ba to riu je. „Nau jas lai ko tar pis, nau ja pra džia ir vėl nau ji iš šū kiai, – apie jau aš tun tą ją kon fe ren ci ją sa ko ren gi nio or ga ni za to rius Prog ra mos LEA DER ir žem dir bių mo ky mo me to di kos cent ro di rek to riaus pa va duo to jas To mas Di džiu lis. – Neat si tik ti nai ir pa va di no me ją šie met „LEA DER – nau ja pra džia“.
Naujasis periodas prasideda su pokyčiais ir iš šū kiais. Nuo šiol prie mo nė va din sis Bend ruo me nės ini ci juo ta vie tos plėt ra (BIVP), pa si kei tė me to dą įgy ven dinančių VVG skai čius – vie toj 51 bus 49, kiek ma žiau skir ta ir lė šų. Ta čiau di džiau sias iš šū kis – nau ji tiks lai. Iki šiol di džio ji da lis LEA DER lė šų bu vo nau do ja ma vie ša jai inf rast ruk tū rai tvarkyti, pastatams atnaujinti ir rekonstruoti. Dabar atė jo lai kas orien tuo tis į at nau jin tų pa sta tų pa nau do ji mą veik lai ir užim tu mui di din ti. Nau jo jo fi nan si nio pe rio do prio ri te tai – vers lu mo ska ti ni mas, dar bas su jau ni mu, so cia li nių pa slau gų tei ki mas.
Tęs dar bus
Kol kas verslo priemonės pa čioms VVG yra ne men kas iš šū kis. „Šios temos mū sų kas met vyks tan čio je kon fe ren ci jo je dar ne nag ri nė jo me“, – pa brė žė ir kon fe ren ci ją ati da ry da ma Prog ra mos LEA DER ir žem dir bių mo ky mo me to di kos centro direktorė Li na Gumb re vi čie nė.
Atokiuose regionuose są ly gos kur ti vers lą yra su dė tin ges nės, ta čiau, pa sak že mės ūkio vi ce mi nist ro Gin to Sau liaus Ci ron kos, įdir bis pa čių VVG pa da ry tas, rei kia tik tęs ti pra dė tus dar bus. Kaip juos tęs ti, kaip įveik ti iš šū kius, ku ria link me ei ti ir ko kias prie mo nes rink tis – at sa ky mų į šiuos klau si mus ir ieš ko ta kon fe ren ci jo je.
Konferencijoje įver tin ti ir praė ju sio pe rio do re zul ta tai. Že mės ūkio mi nist rė Vir gi ni ja Balt rai tie nė su kon fe ren ci jos or ga ni za to riais ap do va no jo la biau siai pa si žy mė ju sias VVG per vi są 2007–2013 m. lai ko tar pį. Įs teig tos no mi na ci jos už jau ni mo įtrau ki mą, vers lu mo ska ti ni mą, ino va ci jų die gi mą, at vi ru mą vi suo me nei ir ak ty vų bend ra dar bia vi mą. Ap do va no tas ir LEA DER me ce na tas, ak ty viai rė męs LEA DER prie mo nę – Vid man tas Jo ni ka iš Plun gės. Kon fe ren ci jos da ly viai taip pat ap lan kė ke le tą sėk min gai įgy ven din tų pro jek tų Kau no ra jo ne, lan kė si Kau no ra jo no LEZ.
Organizatoriai dė ko ja Že mės ūkio mi nis te ri jai, Na cio na li nei mo kė ji mo agen tū rai, Kau no ra jo no sa vi val dy bei, Kau no ra jo no vie tos veik los gru pei, UAB „Kon sul tus“, ISM In no ba se, Vie tos veik los gru pių tink lui, Lie tu vos ag ra ri nės eko no mi kos ins ti tu tui, VšĮ „Vers li Lie tu va“, Edai Ve roo jai, vers lo kon sul tan tui Ug niui Sa vic kui, UAB „ELIN TA“ įmo nių gru pei, VšĮ „So cia li nių in ves ti ci jų fondui“, Pa gi rių kai mo bend ruo me nės cent rui, Ju dė ji mo „Stab dyk nu si kals ta mu mą“ Kau no re gio no sky riui, Links ma kal nio kai mo bend ruo me nei, Kau no ra jo no Rau dond va rio pi lies mu zie jui, Rau dond va rio me nų in ku ba to riui, dien raš čiui „Kau no die na“, Alek sand ro Stul gins kio uni ver si te to stu den tų at sto vy bei ir vi siems, ku rie pri si dė jo prie kon fe ren ci jos or ga ni za vi mo.
Naujausi komentarai