Primins svarbų įvykį

"Proga iš tiesų ypatinga, nes popiežius Pijus XI priėmė labai daug Lietuvos valstybei ir Bažnyčiai svarbių sprendimų. Nesuklysiu sakydamas – šis Šventasis Tėvas labai mylėjo Lietuvą", – prieš lentos atidengimą kalbėjo vienas iš renginio iniciatorių prelatas prof. habil. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, Kunigų seminarijos dekanas.

Praėjus dvejiems metams po apsilankymo Lietuvoje, arkivyskupas A.D.Achille Ratti buvo išrinktas popiežiumi, pasirinkusiu Pijaus XI vardą ir turinčiu ypatingu sąsajų su Lietuva ir Bažnyčia Lietuvoje.

Neatsitiktinai renginį prelato Jono Mačiulio-Maironio eilėmis pradėjo Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas, mat Maironiui vadovaujant seminarijai, arkivyskupo A.D.Achille Ratti vizitas buvo įamžintas šios dvasinės ugdymo įstaigos erdvėse. Dabar atnaujinta atminimo lenta, kurią restauravo Restauracijos dirbtuvių vadovas Raimondas Bridikis, apie svarbų vizitą primins garbingesnėje ir visiems matomoje vietoje.

Šv.Mišiose taip pat prisimintas sovietų nuniokotos seminarijos bažnyčios atšventinimas.

Artimas Lietuvai

Arkivyskupas P.Rajičius atkreipė dėmesį, kad popiežiaus Pijaus XI sprendimai buvo itin svarbūs pertvarkant vietos Bažnyčią ir pripažįstant Lietuvos Respublikos nepriklausomybę tarptautiniu lygmeniu.

Prieš atidengiant atminimo lentą arkivyskupo A.D.Achille Ratti vizitui įamžinti, Kauno kunigų seminarijos rektorius kunigas dr. Ramūnas Norkus visiems renginio svečiams pristatė svarbiausius Lietuvai popiežiaus Pijaus XI sprendimus.

"1922 m. lapkritį popiežius Pijus XI pripažino Lietuvos valstybę de jure. Jis pasirašė konkordatą tarp Lietuvos ir Vatikano valstybių. 1926 m. balandžio 4 d. Pijus XI įkūrė Lietuvos bažnytinę provinciją, paskelbdamas dokumentą "Lituanorum gente". Taip Kauno vyskupas tapo arkivyskupu metropolitu, o Kauno katedra – arkikatedra", – kalbėjo seminarijos rektorius.

Popiežius Pijus XI priėmė labai daug Lietuvos valstybei ir Bažnyčiai svarbių sprendimų.

Pasak R.Norkaus, popiežiaus Pijaus XI iniciatyva buvo įkurtos Telšių, Vilkaviškio, Kaišiadorių vyskupijos. Dar būdamas arkivyskupu, A.D.Achille Ratti 1920 m. aplankė tuomet statytą mūrinę Kaišiadorių bažnyčią, kuri, įsteigus vyskupiją, buvo tituluota katedros vardu. Tuomet jau popiežius Pijus XI asmeniškai atsiuntė šiai šventovei dovanų puošnią monstranciją. Šis Šventasis Tėvas nominavo vyskupu Lietuvos kankinį, dabar jau palaimintąjį Teofilių Matulionį.

"Prieš 98 metus buvo įkurtas Lietuvos universitetas, vėliau pavadintas Vytauto Didžiojo vardu. Universitete buvo įkurtas Teologijos ir filosofijos fakultetas, tačiau jis neturėjo teisės teikti mokslinių laipsnių, pripažįstamų Katalikų Bažnyčios universitetuose ir Vatikane. Popiežius Pijus XI, apie tai sužinojęs iš mūsų dabar jau palaimintojo marijono Jurgio Matulaičio, iš karto paprašė suteikti šiam Lietuvos universiteto fakultetui visus mokslinius įgaliojimus", – kalbėjo dvasininkas.

Ne tik formalūs sprendimai popiežiumi tapusį dvasininką A.D.Achille Ratti siejo su Lietuvą. "Prieš atvykstant į Lietuvą arkivyskupas A.D.Achille Ratti dvasines rekolekcijas atliko pas mūsų palaimintąjį J.Matulaitį Varšuvoje, marijonų vienuolyne. Tapęs popiežiumi, J.Matulaitį jis paskyrė Šventojo Sosto apaštaliniu vizitatoriumi Lietuvai. Sužinojęs apie J.Matulaičio mirtį, popiežius Pijus XI pasakė: "C'est un desastre" (Tai baisi nelaimė)", – priminė R.Norkus. Anot jo, nekyla abejonių, kad popiežius Pijus XI norėjo padėti tiek Lietuvos Bažnyčiai, tiek valstybei įsikurti ant tvirtų pamatų.

Ne viena proga

Apaštalinis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas P.Rajičius pašventino atminimo lentą ir vadovavo šv.Mišioms Švč.Trejybės (seminarijos) bažnyčioje.

"Iš tiesų esu labai laimingas, galėdamas būti kartu su jumis čia, jūsų seminarijos Švenčiausiosios Trejybės bažnyčioje, būtent šią ypatingą dieną, kai prisimename jos atšventinimą po daugybės priverstinio uždarymo metų", – kalbėjo dvasininkas. Po sovietų suniokojimo seminarijos bažnyčia buvo atšventinta 1982-ųjų vasario 17 d.

Kartu su Šventojo Tėvo atstovu Lietuvai meldėsi ir Kauno arkivyskupas emeritas kardinolas Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas ir tądien popiežiaus Pranciškaus paskirtas Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.

Mišių pabaigoje paskirtasis arkivyskupijos vadovas kreipėsi į susirinkusiuosius. Jis prisipažino labai jaudinęsis ir nerimavęs, kai jam buvo patikėta Telšių vyskupija, tačiau dabar sugrįžti į Kauną nėra lengva. "Su grauduliu išvykstu iš Žemaitijos, nes ją įsimylėjau. Bet Viešpats toliau kviečia mylėti ir įsimylėti. Pamilkime vieni kitus tokius, kokie esame, silpnus ir netobulus. Ir tada jau čia bus dangus. O paskui – dar vienas dangus, kurį Viešpats mums pažadėjo", – kvietė visus dvasininkas.