Saugiam eismui užtikrinti atkarpoje nuo Kauno iki Lenkijos, traukinių greitis ties pervažomis buvo mažinamas iki 25 km per valandą. Modernizavus infrastruktūrą, greitis šiose vietose padidintas iki 80 km per val. Pasibaigus naujos sistemos bandomajam laikotarpiui traukiniai galės važiuoti nustatytu projektiniu 120 km per valandą greičiu.

Kelionė traukiniu nuo Kauno iki Balstogės trunka apie 5 valandas, iš jų Lietuvos dalyje – 2 valandas.

Atlikus formalumus, nuo spalio 30 d. atstumą nuo Kauno iki Lenkijos keleiviniai traukiniais važiuos 20 min. trumpiau, o kelionės laikas per Lietuvą bus 1 val. 40 minučių.

Šiuo metu vyksta susitikimai su Lenkijos geležinkelių atstovais dėl galimybės trumpinti kelionės laiką Lenkijos teritorija.

Atsakingose institucijose diskutuojama, kada, kas ir kokiu būdu įdiegs traukinių signalizacijos ir eismo valdymo sistemas (ERTMS), užtikrins saugų traukinių eismą ir padidins greitį „Rail Baltica“ geležinkelio dalyje nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos bei finansuos šiuos darbus.

Vykdydama savo tiesioginę pareigą – užtikrinti saugų traukinių eismą – „Lietuvos geležinkeliai“ savo lėšomis, pasitelkusi antrinės įmonės „Geležinkelių projektavimas“ pajėgas, pagal savo galimybes išsprendė pagrindinę problemą, susijusią su traukinių eismo saugumu ir greičio didinimu – dešimtyje geležinkelio sankirtų su automobilių keliais įdiegė pervažų signalizacijos sistemas, leidžiančias informuoti pėsčiuosius ir vairuotojus apie atvykstančius traukinius.

Įdiegus „Rail Baltica“ linijoje signalizacijos ir eismo valdymo sistemas, kaip numatyta ir Europos geležinkelių agentūros atlikto audito rekomendacijoje, traukinių važiavimo greitį linijoje nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos bus galima padidinti iki 160 km per val., o modernizavus visą liniją – ir iki 240 km per valandą.