Kauno rajone – aktyvus jaunimas

Bernatonių kaime 20 ha augalininkystės ūkį turintis Danielius Starevičius sakė vos pradėjęs ūkininkauti prieš kelerius metus ieškojo galimybių gauti paramą. „Užaugau tėvų pieno ūkyje, kuris buvo modernizuotas KPP lėšomis, todėl labai gerai žinau, kokią grąžą duoda investicijos į techniką, įrenginius, kaip dėl to pagerėja našumas“, – pasakojo jaunasis ūkininkas.

Jis, pasinaudojęs KPP parama jauniesiems ūkininkams, įsigijo naują traktorių. „Juo padarau daug darbų, neturiu rūpesčių dėl remonto, o tai labai svarbu per darbymetį“, – džiaugėsi D.Starevičius. Šia veiklos sritimi naudojasi ir jo sesuo, taip pat įsigijusi naujos technikos savo ūkyje.

Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimondas Stankus teigė, kad KPP priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ pastaraisiais metais yra viena populiaresnių. „Rajone daug jaunų žmonių perima tėvų veiklą, o parama padeda įsitvirtinti ir startuoti turint modernią techniką. Pernai ir šiemet turime daug paraiškų“, – sakė jis.

Iš viso šalyje paramos gavėjais patvirtinti 652 jaunieji ūkininkai, kurių projektams įgyvendinti numatyta skirti 32,5 mln. eurų paramos lėšų.

Kauno rajone beveik nėra nenaudojamos žemės ūkio paskirties žemės, nes didelė dalis kaimo gyventojų užsiima ūkininkavimu. „Populiarios ir kitos veiklos sritys, kurios nebūtinai susijusios su gyvulininkyste ar augalininkyste. Pavyzdžiui, labai aktyviai KPP programos parama naudojasi bitininkai“, – teigė R.Stankus.

Panaudota daug lėšų

Šiam finansiniam laikotarpiui skirta ES paramos lėšų suma siekia beveik 2 mlrd. eurų. Iš jų daugiau kaip pusė buvo skirta 2014–2016 m. įsipareigojimams, o išmokėta apie trečdalis – 418,57 mln. eurų. „Tai geras rezultatas, kuris rodo, kad ūkiai aktyviai naudojasi teikiamomis galimybėmis“, – sakė Žemės ūkio ministerijos Programų vertinimo ir priežiūros skyriaus vedėjas Darius Liutikas.

Didžiausio populiarumo sulaukė žemės ūkio konkurencingumo ir tvaraus miškų valdymo prioritetui įgyvendinti skirta parama. Per dvejus pastaruosius metus paramos suma siekia daugiau nei 301 mln. eurų, o tai yra beveik pusė šiam prioritetui visos programavimo laikotarpiui skirtos paramos. „Žemdirbiai, pasinaudoję šia parama, investuoja į žemės ūkio valdų modernizavimą“, – aiškino D.Liutikas.

Populiarus prioritetas, susijęs su maisto tiekimo grandinės organizavimo skatinimu. Juo siekiama didinti gamintojų konkurencingumą, padedama diegti kokybės sistemas, remiamas žemės ūkio produktų perdirbimo modernizavimas ir restruktūrizavimas.

Nauda visiems žmonėms

Tiesioginę naudą iš KPP programos gauna kaimo gyventojai, bet daug jiems skiriamų lėšų yra naudinga visiems žmonėms ir jų aplinkai. Mat didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugai, biologinės įvairovės išsaugojimui, vandens ir dirvožemio kokybės gerinimui. Ūkininkai skatinami tausoti gamtos išteklius, retas gyvūnų rūšis, puoselėti mūsų kraštovaizdį.

KPP ūkiams suteikia galimybes mažinti taršą ir didinti miškingumą. Paremtos 188 valdos, kuriose vykdoma veikla prisidėjo prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo. Taip pat paremtos 208 valdos, kuriose naujai įveistas miškas, be to, parama išmokėta daugiau nei 2,7 tūkst. valdų už anksčiau įveistą mišką.

KPP parama turi įtakos ir socialiniam klimatui kaime gerinti, atskirčiai mažinti. „Remiamos mažos įmonės, kuriančios darbo vietas, diegiamas plačiajuostis internetas. Įgyvendinti 869 projektai, skirti asbestinių stogų dangai keisti, daugiau nei 2,6 tūkst. gyventojų gali naudotis geresnėmis paslaugomis ir infrastruktūros plėtra“, – teigė D.Liutikas.

Kaimo gyventojai kviečiami ir toliau teikti paraiškas įvairiose veiklos srityse. Kai kurioms priemonėms lėšų jau ima trūkti, todėl Vyriausybė svarstys galimybę vienose priemonėse sutaupytas lėšas nukreipti į kitas. Planuojama, kad bus paprastinamos taisyklės, mažinamos biurokratinės kliūtys.