Laukia civilizacijos

"Jūs neįsivaizduojate, kiek ir kam mes esame visokių raštų prirašę. Nors jau XXI a., centralizuotos kanalizacijos niekaip neprisiprašome. Savivaldybė nuo 2014 m. žada, kad įrengs nuotekų tinklus, o kol kas kakojame į Kauno marias", – apgailestavo Palemone gyvenanti Sigita Leščinskienė.

Moteris atvira: sąžiningesni žmonės turi įsirengę vietines kanalizacijas ir kas mėnesį moka nemenkas pinigų sumas už jų turinio išvežimą, bet yra daugybė žmonių, kurie nuotekas leidžia tiesiog į Kauno marias.

"Vietinę kanalizaciją išsiurbti reikia beveik kas mėnesį. Paslauga kainuoja apie 70 eurų. Tuos pinigus reikia iš kažkur paimti. Kadangi leisti nuotekas į marias nieko nekainuoja, tai kai kurie žmonės taip ir daro", – atvirai pasakojo moteris. Ji stebisi, kad tokia situacija iki šiol niekam neužkliuvo ir nebuvo įdomi, nors Palemonas yra Kauno marių regioniniame parke.

Nieko negali?

Kauno marių regioninio parko direktorei Nijolei Eidukaitienei užsiminus, kad Palemono gyventojai niekaip nesulaukia civilizacijos išradimo – kanalizacijos ir teršia Kauno marias, pašnekovė suskubo sakyti, kad tai klausimai ne jai.

"Mes nieko negalime. Aplinkosaugininkai labiau tuo rūpinasi, mes daugiau už regioninio parko lankymo taisykles. Svarbiausia – savivaldybė turi tuos tinklus įrengti. Mes irgi jiems raštus rašome", – tikino N.Eidukaitienė ir pakartojo, kad regioninio parko direkcija čia niekuo pagelbėti negali.

"Situacija nenormali. Čia viskas dar iš sovietinių laikų taip likę. Regioninis parkas įkurtas vėliau. Aplinkosaugininkai irgi galėjo tvarkytis. Nenorėkite, kad parko direkcija pakeistų 50 metų palikimą. O patys žmonės kartais gali pasiekti daugiau negu institucijos, todėl gali ir prašyti. Prieš rinkimus – daug šansų", – pasiūlė regioninio parko direkcijos vadovė.

Nuo vieno – prie kito

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Skirmantas Pocius taip pat sakė neturįs informacijos ir jam reikėtų pasidomėti, bet pasiūlė pasikalbėti su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros vedėja Rūta Lukenskiene. "Kas dirba inspekcinį darbą, galėtų geriausiai atsakyti į jūsų klausimus, nes jums reikia aiškumo", – tikino S.Pocius.

"Aš čia dirbu visai neseniai, nuo balandžio mėnesio, ir dabar komentuoti tokius dalykus... Tikrai nesu susipažinusi su visa medžiaga. Čia tiek dalykų, kad net nežinau", – teisinosi R.Lukenskienė ir ėmė svarstyti, kas šį klausimą galėtų pakomentuoti.

"Apskritai, kokia padėtis yra, manyčiau, kad Kauno miesto savivaldybė galėtų pasakyti, nes pagal įstatymą geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymas yra savivaldybės funkcija", – pasiūlė Kauno agentūros vedėja.

Ar aplinkosaugininkams tokios probleminės vietos nerūpi? "Mes dabar bandome ir tiriame, ir skundų gauname, ir visko čia yra sočiai. Ir ne tik Palemone. Aleksote irgi nieko gero nėra. Nuotekų tinklai nutiesiami ten, kur yra patogu tai padaryti, o kaip prisijungti prie tinklų žmonėms, kurie gyvena ant šlaitų, nelabai aišku", – kalbėjo R.Lukenskienė.

Ji suskubo pasidžiaugti, kad situacija po truputį gerėja. "Nėra taip beviltiška. Po truputį žmonės jungiasi. Ir mes prisidedame prie to reikalo", – aiškino Kauno agentūros vedėja.

Pasiteiravus, ar aplinkosaugininkai baudžia už netinkamą nuotekų tvarkymą, R.Lukenskienė tikino, kad taip. "Bet pirmiausia mes turime užfiksuoti taršą, kad tikrai iš tos namų valdos ar kažkur bėga nuotekos. Padarome tyrimus, jeigu randame normos viršijimą, yra baudžiama administracine tvarka ir skaičiuojama žala aplinkai", – tvarką paaiškino agentūros vedėja.

Anot jos, šiemet gauta apie 50 skundų dėl netinkamo nuotekų tvarkymo ir aplinkos taršos Kauno mieste ir rajone. Už pažeidimus skirta dešimt baudų, kurių kiekvienos dydis neviršijo 100 eurų. R.Lukenskienės duomenimis, penki teršėjai nubausti Aleksote, užfiksuota pažeidimų Panemunėje, o Palemone šiemet kol kas nenubaustas niekas. Pasak pašnekovės, nubaustieji taip pat gauna privalomuosius nurodymus, kaip tvarkyti nuotekas ir nutraukti teršimą.

Žada proveržį

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas tikino neturįs informacijos apie nuotekų reikalus Palemone ir negalįs komentuoti, bet patarė kreiptis į savivaldybės kontroliuojamos bendrovės "Kauno vandenys" technikos direktorių Vilių Buroką.

"Kauno vandenų" atstovas nenorėjo sutikti, kad situacija Palemone tokia bloga, kaip pasakoja patys vietiniai gyventojai. "Negalima sakyti, kad nieko ten nėra. Yra nuotekų sistema dalyje Palemono. Maždaug prieš dešimt metų iš Gamtos apsaugos fondo lėšų buvo įrenginėjama vakuuminė kanalizacija Apasčios ir kitose gatvėse. Dabar teikiame paraišką ES finansavimui gauti, tai irgi kai kuriose gatvėse planuojame padaryti. Tikrai judesys yra", – tikino V.Burokas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Palemonas yra Petrašiūnų seniūnijos dalis, kur nemažą dalį sudaro ir Amalių sodai. "Vandentiekis Palemone išplėtotas gana neblogai, todėl dabar planuojame nutiesti daugiau nuotekų tinklų. Yra du kvartalai, dėl kurių yra pateiktos paraiškos 2014–2020 m. ES finansavimui gauti. Dabar vyksta visos vertinimo procedūros, skelbiame konkursus rangovams parinkti", – aiškino "Kauno vandenų" technikos direktorius. Jis įvardijo konkrečias gatves, kuriose gyvenantys palemoniškiai gali tikėtis centralizuoto nuotekų tinklo už ES pinigus. Tai Marių, Jazminų, Laivelių, Rugiagėlių, Šilėnų ir Apnarų gatvės – iš viso apie 3,4 km. Kitas kvartalas – Čerpių, Karjerų, Neveronių, Gastilonių, Kopų, V.Taujenio ir Keramzito gatvės – iš viso 4,2 km.

Anot V.Buroko, toje pačioje Petrašiūnų seniūnijoje nuotekų tinklų plėtra numatyta ir Amaliuose: Bruknių, Kardažolių, Mairūnų, Aktinidijų takuose ir kitose gatvėse – iš viso 7,6 km. Čia taip ruošiamasi naujai nutiesti ir 8,8 km vandentiekio liniją. "Tokie dabar mūsų parengti projektai, kuriuos dabar sukame per visas procedūras. Sakyčiau, kad tikrai nemažai", – džiaugėsi "Kauno vandenų" atstovas. Pasak V.Buroko, visi šie projektai aprengti atsižvelgiant į vietos žmonių prašymus ir norą jungtis prie centralizuotų tinklų. "Jeigu mes įvesime, o žmonės nenorės ir nesijungs, pagal galiojančią tvarką mes turėsime grąžinti ES lėšas", – pastebėjo pašnekovas.

Kas tas Palemonas?

Palemonas pradėjo kurtis 1862 m. nutiesus Vilniaus–Kauno geležinkelio liniją dešiniajame Kauno marių krante. 1923 m. čia pastatyta keramikos gamykla. Tarpukariu kaimas pradėjo plėtotis kaip gyvenamoji vietovė. 1958 m. Palemonas paskelbtas miesto tipo gyvenviete, 1961 m. prijungtas prie Kauno. 1970–1980 m. plėtojantis Naujasodžio pramonės zonai išaugo ir Palemono pramoninė teritorija. Palemonas užima 773 ha plotą. Yra geležinkelio stotis (rūšiavimas ir skirstymas), paštas, Švč.Mergelės Marijos bažnyčia, veikia Salomėjos Nėries memorialinis muziejus (nuo 1962 m.), biblioteka (nuo 1951 m.), šiauriniu pakraščiu eina magistralė Vilnius–Klaipėda. Įsikūręs Palemono bendruomenės centras. Palemono rytiniame pakraštyje yra Kauno marių regioninis parkas, kuriame – Lakštingalų slėnis, Vieškūnų piliakalnis, Palemono miško parkas, Palemono forto liekanos.