Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius profesorius Albertas Skurvydas sako, kad aukštojoje mokykloje mokosi ne tik sportininkai, bet ir auginami treneriai.

- Ar numatoma Kūno kultūros akademijoje atgaivinti sportą, suaktyvinti sporto centro veiklą? Juk kitose universitetuose sportui skiriama žymiai daugiau dėmesio ir finansavimo.

- Nenoriu sutikti, kad Kūno kultūros akademijoje neskiriamas dėmesys sportui. Mūsų akademijoje yra 168 sportininkai, kurie atstovauja nacionalinėms rinktinėms. Mes kasmet laimime apie 100 medalių įvairaus lygio varžybose. Akademijoje yra kultivuojama ne viena sporto šaka, bet 32 sporto šakos. Kasmet akademija su įvairiais projektais sportui išleidžia iki 0,5 mln. litų. Be abejonės, sutinku, kad tai galėtų būti žymiai daugiau, tačiau mums reikia vystyti ir kitas veiklas. Tik tiesiai su sportu iš 10 studijų programų yra tik viena susieta. Mums reikia rūpintis ir sveikatinimu, ir rekreacija, ir turizmu, ir reabilitacija, ir ypatingai mokslu.

- LKKA užima antrą vietą internetiniame Pasaulio universitetų reitinge. Kiek šis reitingas atspindi tikrąją padėti akademijoje?

- Mes tuo džiaugiamės, kadangi tarp daugiau kaip 200 sporto universitetų esame antri. Nežinau, ar koks nors kitas Lietuvos universitetas tarp panašių pasaulio universitetų turi tokį pat pasiekimą. Keturi kriterijai: universiteto internetinis matomumas; universiteto dydis; mokslo kiekybė ir mokslo kokybė - ypač paskutiniai du kriterijai labai glaudžiai susieti su tikro universiteto misija, t.y. gausinti, skleisti tarptautinio lygio mokslinį pažinimą.

Mūsų džiaugsmui, kad ypač pagal pastaruosius du kriterijus mes tarp sportinių universitetų esame neabejotini vieni iš lyderių. Lyderis pasaulyje - Vokietijos Kiolno sporto universitetas. Trečioje vietoje - Norvegijos sporto universitetas. Ketvirtoje vietoje - Maskvos, Varšuvos ir t.t.

- Praėjusiais metais į visas aukštąsias mokyklas priimta mažiau studentų. Ar panaši padėtis akademijoje? Kaip skatinate studentus pasirinkti akademiją?

-  Mes priėmėme 570 studentų į pirmą kursą. Iš jų - daugiau kaip 500 - mokančių už mokslą. Studentų skaičius mažėjo, lyginant su 2009 metais, tačiau nežymiai. Didžiausias džiaugsmas, kad pirmu numeriu rinkosi mūsų universitetą apie 900 moksleivių. Pagal šį rodiklį lyginant su universiteto dydžiu, esame vieni iš lyderių Lietuvoje. Kitaip tariant, mūsų akademija yra populiari tarp Lietuvos moksleivių.

Ką darom, kad populiarėtų? Atnaujinam, priartinam prie šiuolaikinio mokslo ir praktikos pasiekimų. Ir tai yra geriausia reklama. Jaunimas tai greit sužino.

-  Visuomenė akademiją supranta, kaip sportininkus rengiančią aukštąją mokyklą. Kiek sportininkų studijuoja joje? Ar sudarote išskirtines sąlygas?

- Kaip minėjau, akademijoje yra 10 studijų programų, kurių tik 1 (treniravimo sistemos) yra labai glaudžiai susieta su sportu. Bet ir tai netiesa, kad mes rengiame sportininkus. Mes rengiame trenerius ir rengiame mokslu ir praktika grįstomis žiniomis. Kaip minėjau, Lietuvos rinktinės kadidatų yra apie 170.  Sudaromos individualios programos šiems sportininkams studijuoti, tačiau tai nereiškia, kad jiems daromos nuolaidos: pirmoje vietoje - studijos ir tik studijos. O jeigu lieka laiko ir noro, stengiamės sudaryti sąlygas sportuoti.

- Ar reikia akademijai mokslinių tyrimų? Rengiate trenerius, mokytojus, o ar turite mokslininkų?

-  Mūsų akademijos misija - gausinti ir skleisti pasaulinio lygio mokslinį ir praktinį pažinimą sporto, reabilitacijos, rekreacijos ir sveikatinimo srityse. Niekaip neįsivaizduojam akademiją kaip universitetinę aukštąją mokyklą be aukščiausio lygio mokslinio pažinimo. Akademijoje yra apie 90 mokslininkų, kiekvienais metais publikuojame apie 200 mokslinių straipsnių, iš kurių apie 40 ISI duomenų bazėse. Akademijoje yra 4 mokslinės laboratorijos.  Kadangi didelis akcentas yra skiriamas aukščiausio lygio mokslui, todėl ir rezultatai nors lėtai, bet pasirodė.

Tarp pasaulio sportinių universitetų šioje srityje tikrai esame vieni iš lyderių. Mūsų pagrindiniai konkurentai anksčiau buvę Tartu universiteto sporto mokslininkai šiais metais pagaliau sutiko ir pripažino, kad mes juos pagal mokslinį produktyvumą aplenkiame.

Atliekame bendrus tyrimus su Tartu universitetu, steigiame bendrą su jais doktorantūrą biomedicinos srityje, aktyviai bendradarbiaujame su Škotijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos ir kitų šalių mokslininkais. Geriausius iš jų kviečiamės vizituojančiais profesoriais, taip norime palaikyti ir ugdyti tikro universiteto tikrą mokslinę kultūrą, be kurios studijos netenka universitetinės prasmės.

- Kokios pastaraisiais metais populiariausios specialybės jūsų akademijoje? Pamenu, kažkada lyg ir kineziterapija buvo? Turizmo vadyba?

-  Populiariausios: kineziterapija, treniravimo sistemos, turizmo ir sporto vadyba, sveikata ir fizinis aktyvinimas, kūno kultūra ir sportinė rekreacija ir turizmas. Taip pat norėčiau paminėti ir kitas labai populiarias programas - taikomąją fizinę veiklą, socialinę pedagogiką.

- Kiek akademijos auklėtinių žaidžia žymiausiuose sporto klubuose? Ar ketinate turėti aukščiausio krepšinio ar futbolo klubą dalyvaujantį Lietuvos pirmenybėse?

- Apie 170 mūsų auklėtinių yra nacionalinės rinktinės nariai. Kultivuojame 32 sporto šakas, didžiausi pasiekimai yra lengvaatlečių, boksininkų. Nors mūsų merginų krepšinio komanda yra viena iš lyderių Lietuvoje, deja, apie vaikinus to negalime pasakyti. Nes patys geriausi, kurie mokosi pas mus, žaidžia geriau apmokomuose klubuose.

Kaip jau minėjau, mūsų tikslas nėra sportininkų rengimas, mes stengiamės suteikti sąlygas ne tik vienai sporto šakai, bet ir visoms sporto šakoms. Tiesa, vyrų krepšinio komandą būtų gerai turėti LKL. Kaip kad anksčiau buvo "Atletas". Turime minčių ir ta kryptimi mąstome.

Mūsų akademijoje studijuoja olimpinė vicečempionė A.Skujytė, Europos čempionas Andrius Gudžius ir daugelis kitų.

- Ar pritartumėte minčiai, kad aukštasis mokslas Lietuvoje tapo tik turtingai visuomenės ląstelei prieinamas dalykas?

- Ne visiškai. Nes valstybė remia gerai besimokančiuosius. Tiesa, mūsų atveju nelabai tai tinka. Pas mus valstybė remia žymiai mažesne dalimi nei patys studentai apmoka už mokslą. Manau, kad valstybės požiūris sporto, sveikatinimo, rekreacijos ir reabilitacijos specialistų rengimui turėtų keistis. Jei nebus tų sričių specialistų, taip Lietuvos gyventojai ir liks mažiau gyventi vidutiniškai 10 metų nei skandinavai. Beje, studijuojantiems treniravimo sistemose mes sumažiname kainą už studijas perpus.

- Ar dar gyva Žaliakalnio sporto slėnio idėja?

- Taip. Rengiami projektai, ypač projektai, susieti su sveikatinimo ir sporto inžinerinėmis technologijomis, kartu su Kauno technologijos ir BCT (technologies) rengiamos programos treniruoklių- neuroreabilitacijos robotų kūrimui. Neabejotinai akademijoje reikia didinti verslumą ir ypač per šį mokslo parką. Mes visi to privalome mokytis.

Daugiau atsakymų galite rasti čia.