Neįvertino rizikos

Masinės avarijos ties Rumšiškių gyvenviete priežastimi tapo gamtos reiškinys, vadinamas juoduoju ledu. Pasak liudininkų, vieni automobiliai nukentėjo vairuotojams pasirinkus sudėtingų eismo sąlygų neatitinkantį greitį, o kiti – per vėlai sureagavus į ant važiuojamosios dalies sustojusius avarijos dalyvius.

Anot specialistų, juodasis ledas užtraukia kelio dangą, kurios temperatūra yra žemiau nulio. Tokiomis sąlygomis vanduo gerai limpa prie paviršiaus, pamažu virsdamas plonyčiu ledo sluoksniu. Nuo įprasto ledo jis skiriasi ir tuo, kad yra nepastebimas dėl juodos kelio paviršiaus spalvos.

Juodojo ledo sluoksnis itin pavojingas, nes ant jo užvažiavęs automobilis gali tapti nevaldomas. Slystantis automobilis tampa tiesiog sunkiu objektu, kuris juda neprognozuojama kryptimi, jo pagreitis didėja, o sustojimo vietos suplanuoti neįmanoma.

Slystantis automobilis tampa tiesiog sunkiu objektu, kuris juda neprognozuojama kryptimi, o sustojimo vietos suplanuoti neįmanoma.

Kad automobilio slydimas yra pavojinga situacija, supranta visi, o dažnas tai ir patyrė. Tačiau avarijų statistika iškalbingai liudija, kad šis pavojus vis dar tinkamai neįvertinamas. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad automobilio sumėtymą kelyje beveik visada išprovokuoja netikslūs arba pavėluoti vairuotojo veiksmai.

Kraupu: po stiprios tiesioginės kaktomušos automobilis tampa metalo laužu./ I. Gelūno / BNS nuotr.

„Slydimo ir sumėtymo rizika padidėja keičiantis eismo sąlygoms. Kai lyja, vyrauja drėgmė ir pradeda šalti, ima formuotis slidi kelio danga. Pavyzdžiui, dieną temperatūra teigiama, o vakarop, pradėjus vėsti, gatvės virsta čiuožykla. Ypač tai juntama užmiesčių ar gyvenviečių keliuose, kurie rečiau valomi ir barstomi“, – teigė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.

Žala – tūkstančiai eurų

Pasak A. Gučiaus, dažniausiai vairuotojai patenka į nelaimes išslydę iš posūkio. Mažiau pavojingas atvejis, kai transporto priemonė nuslysta į kelkraštį, o sunkesni padariniai – kai automobilis išslysta į priešpriešinę eismo juostą.

„Greitkeliuose pagavus slidų kelio ruožą, automobilis apsisuka ir išskrieja į priešpriešinę eismo juostą. Miesto gatvėse susidūrimų kyla dėl saugaus atstumo nuo kitos transporto priemonės nesilaikymo ir nespėjant laiku sustoti. Taip pat įveikiant posūkį neretai išslystama iš važiavimo trajektorijos ir atsitrenkiama į bortelį“, – pasakojo jis.

Nuslystama nuo kelio ir neatsitrenkiant į kitą objektą, tada dažniausiai apgadinamos priekinės automobilio dalys: buferiai, radiatoriai, slenksčiai, retesniais atvejais – transporto priemonės dugno apsaugai, variklio ar greičių dėžės detalės. Jei nuslystama nuo kelio užmiestyje, pavyzdžiui, į mišką ar krūmus, labiau nukenčia veidrodėliai, durelės, žibintai, variklio gaubtas.

Jei slystant atsitrenkiama į kitą transporto priemonę ar objektą, automobiliui padaryta žala gali siekti net ir pusę transporto priemonės vertės. Lengvesniais atvejais vidutinė žala svyruoja nuo 800 iki 2 tūkst. eurų.

Staigūs manevrai – pavojingi

Avarijų padarinius nagrinėjantis transporto žalų specialistas pataria, kaip išvengti incidentų kelye arba sušvelninti jų padarinius.

„Jei kelias slidus, reikėtų atsisakyti nereikalingų manevrų ir vengti staigių judesių. Patartina važiuoti stabiliu, eismo sąlygas atitinkančiu saugiu greičiu. Taip pat nerizikuoti staigiai sukant, įsibėgėjant ar stabdant“, – dėstė A. Gučius.

Manevrai: vengiant priešpriešinio susidūrimo rekomenduojama nusukti į dešinįjį kelkraštį, bet tai ne visada yra geriausias pasirinkimas./ E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Būtent staigus krypties ir greičio keitimas skatina transporto priemonės slydimą.

„Jei jaučiate, kad slydimo sustabdyti nepavyks, reikėtų kuo švelniau pasukti vairą į važiavimo trajektorijos pusę, stengiantis išlaikyti transporto priemonės padangų sukibimą su kelio danga. Jei ratus staigiai suksite arba stabdysite, slydimas stiprės“, – perspėjo pašnekovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad, esant slidžioms miesto gatvėms, ypač svarbu pasilikti didesnį, nei įprasta, atstumą. Prie sankryžų, ant viadukų ar tiltų kelio danga būna dar slidesnė, todėl būtent tose vietose patartina atidžiau įvertinti kelio sąlygas ir slydimo riziką.

„Važiuojant lėtai ir tiesiai, nedarant staigių manevrų, transporto priemonės nesumėtys. Jei taip atsitiko, yra tam tikros taisyklės: sukite į priešingą pusę, negu slystate, stabdykite itin švelniai ir dozuotai. Jei automobilis varomas priekiniais ratais, patartina spustelėti akseleratorių, jei galiniais – atleisti. Taip transporto priemonės galiniai ratai nepraras sukibimo su kelio danga ir automobilis galės grįžti į pradinę padėtį“, – aiškino A. Gučius.

Lenktynininko patarimai

Pasak lenktynininko Audriaus Gelžinio, didelių klaidų daroma tuomet, kai važiuojamoji dalis kai kur yra švari, o vietomis – padengta ledu ar šlapiu sniegu.

Audrius Gelžinis. / Asmeninio archyvo nuotr. 

„Dažnu atveju eismo dalyviai nespėja pajusti skirtumo tarp sauso ir slidaus paviršiaus. Todėl svarbu itin budriai stebėti aplinką ir atidžiai vertinti, kaip pavyksta valdyti automobilį. Patartina saugioje vietoje transporto priemonę lengvai pastabdyti ir pasukinėti jos vairą, kad būtų galima objektyviai įvertinti kelio dangą. Mintyse vairuotojas turi numatyti, per kiek laiko automobilis sustos ir per kiek laiko pavyks apvažiuoti kliūtį, jei ji pasitaikys kelyje. Reikėtų mintyse paskaičiuoti laiką, kurio reikės manevrams slidžiame kelyje, ir pasilikti laiko rezervą“, – dėstė A. Gelžinis.

Netiksliai arba pavėluotai atliekami vairuotojo veiksmai išprovokuoja situaciją, kai automobilis tampa sunkiai valdomas.

Anot „Audi Sport Driving Academy by Autojuta“ vairavimo instruktoriaus, kai automobilis kelyje ima suktis arba važiuoti skersai, tai rodo vairuotojo klaidas, nes savaime automobilio sumėtyti negali.

„Jei apvažiuojant duobę elgiamasi atsainiai, tuomet ir reagavimas į didesnį pavojų būna prastesnis. Netiksliai arba pavėluotai atliekami vairuotojo veiksmai išprovokuoja situaciją, kai automobilis tampa sunkiai valdomas“, – pasakojo A. Gelžinis.

Kartais griovys geriau

Ekspertas pabrėžė, kad ypač svarbu atsakingai pasirinkti konkretaus žmogaus vairavimo įgūdžius atitinkantį greitį.

„Jei vairuotojas skirtingose situacijose jaučiasi neužtikrintai, praverstų patobulinti ir praktinius įgūdžius“, – patarė lenktynininkas.

Pasak A. Gelžinio, esant slidžioms eismo sąlygoms, vairuotojai turėtų būti itin budrūs greitkeliuose, nes būtent juose įvyksta masinių avarijų. Incidentams regioniniuose keliuose, net jei jie nemasiniai, būdingi skaudesni padariniai. Lenktynininko teigimu, rizikingiausias scenarijus slidžiame kelyje – išvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą.

Stiklas: pavojingiausias – juodasis ledas primena stiklą, o nuo įprasto ledo skiriasi tuo, kad yra sunkiai pastebimas dėl tamsios kelio spalvos./ M. Liaudanskio nuotr. 

„Esant tokioms aplinkybėms, transporto priemonės greitis dvigubėja, o smūgio stiprumas didėja dešimteriopai. Visais atvejais vairuotojai turėtų stengtis išlikti dešinėje kelio pusėje ir netgi rinktis slydimą nuo kelio savoje eismo pusėje, nes padariniai bus mažiau skaudūs nei išvažiavus į priešpriešinį eismą ir susidūrus su kita transporto priemone“, – aiškino A. Gelžinis.

Specialistų įžvalgos

Ką daryti, kai ant juodojo ledo užvažiavęs automobilis ima slysti? Jei sukibimą su kelio danga praranda užpakaliniai ratai, reikia stengtis suvaldyti automobilį ir sugrąžinti jį į reikiamą trajektoriją. Jokiu būdu negalima staigiai ir aštriai spausti stabdžio pedalo, nes tai tik didina slydimą į šoną.

Kai sukibimą su kelio danga praranda priekiniai ratai (dažniausiai taip nutinka darant staigų posūkį), reikia tuojau pat nuimti koją nuo greičio pedalo, sumažinti vairo sukimą, o paskui vėl atsargiai daryti posūkį iš naujo. Toks manevras leidžia atkurti reikiamą automobilio trajektoriją.

Vairuojant transporto priemonę su ABS sistema svarbu išvengti ratų užblokavimo stabdant. Nors ABS užtikrina trumpesnę sustojimo distanciją, važiuojant per dideliu greičiu neapsaugo net geriausia stabdymo sistema.