02.JURGITA GARBARAVIČIENĖ: Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ direktorė ir valdybos narė.
Potyris per garsus
Jei kada lankėtės Sugiharos namuose, tikriausiai pajutote, kad tai nėra įprastas muziejus. Ne tik todėl, kad čia atgyja, o tada prabyla autentiškos sienos, kambariai ar dokumentai, bet ir todėl, kad už šios vietos stovi žmonės, kurių aistra – išsaugoti istoriją ir mokyti mus būti geresniais.
Tarp tų – J. Garbaravičienė, Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ direktorė ir valdybos narė, kiekvieną dieną susidurianti su praeities istorija ir su misijos aktualumu šiandien. Ji ne tik administruoja fondą, bet ir kuria patirtis, kurios lankytojus paliečia giliau nei vien tik datos ir faktai.
Kaip dažnai istorijos iš už vitrininių muziejų stiklų paliečia žmonių širdis? Retai. Jurgita ir jos komanda daro viską, kad „retai“ neliktų. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių – nemokamas, britų menininkių Jenny Kagan ir Louise K Wilson sukurtas audioturas „Iš Laisvės alėjos į laisvę“, kviečiantis keliauti ne tik erdvėje, bet ir laike. Garsinė patirtis, anot Jurgitos, atveria naują, interaktyvų būdą pažinti Kauno istoriją. Naudojant išmanųjį telefoną ir ausines, pasakojimai veda nuo Laisvės alėjos fontano iki Sugiharos namų muziejaus Žaliakalnyje. Keliaudami šiuo maršrutu, lankytojai sužinos ne tik apie Jano Zvartendijko ir Čiunės Sugiharos humanistinę misiją, bet ir geriau supras to meto politinį ir istorinį kontekstą. Šis maršrutas svarbus ir tuo, kad leidžia lankytojams ne tik sužinoti, bet ir susitapatinti su istorija – eiti tomis pačiomis gatvėmis, kuriomis kadaise vaikščiojo žmonės, priėmę lemtingus sprendimus. Tokiu būdu Sugiharos namai tampa ne uždara atminties erdve, o asmeniniu istorijos išgyvenimu.
Priėmė iššūkį
2015-aisiais suintensyvėjo Č. Sugiharos atminimo įamžinimo Kaune darbai. Prasidėjo ir muziejaus atnaujinimas. Tai buvo didelis iššūkis, bet Jurgita nematė kliūčių.
„Jeigu nesvajosim, nieko ir nebus. Reikia užsibrėžti daugiau, nei atrodo įmanoma padaryti“, – vedama šios minties, Jurgita su komanda per pastaruosius metus pakeitė ne tik muziejaus išorę, bet ir vidų. Iki pandemijos Sugiharos namus per metus aplankydavo apie 20 tūkst. lankytojų. Ir muziejus visiškai galėjo išsilaikyti. Po pasaulinio masto iššūkio, o vėliau ir dėl prasidėjusio karo Ukrainoje, šis skaičius skaudžiai krito iki nulio.
„Tai privertė mus apmąstyti naują muziejaus strategiją, kuo plačiau atverti muziejaus duris lankytojams iš Lietuvos“, – Jurgita džiaugėsi, kad minčiai pavyko virsti kūnu.
Nauji interaktyvūs sprendimai ir patirtinės ekskursijos, istoriją leidžia ne tik matyti, liesti, bet ir ragauti. Tuo metu praėjusį sausį visuomenei pristatyta interaktyvi ekspozicija, prie kurios ranką pridėjo litvakė J. Kagan, tarnauja ne tik kaip pasakojimas, bet ir kaip kvietimas susimąstyti apie drąsos ir humanizmo svarbą šiandieniame pasaulyje. Naująją ekspoziciją menininkė prilygino teatrui be aktorių, kur aktoriais tampa patys muziejaus lankytojai.
Vertybių tiltai
Sugiharos namų muziejus nėra tik senų dokumentų sandėlis ar istorinė vieta, kurią pakanka aplankyti vieną kartą. Tai yra vertybių laboratorija, kurioje lankytojas kviečiamas pasitikrinti savo santykį su drąsa, atjauta ir laisve.
Jurgita dažnai pabrėžia, kad muziejaus misija – ne tik supažindinti su Č. Sugiharos veiksmais Antrojo pasaulinio karo metu, bet ir atkreipti dėmesį į mūsų pačių kasdienius sprendimus, kaip mes elgiamės su kitais, kai esame kviečiami padėti, kai kyla moraliniai išbandymai ir kai turime rinktis – tylėti ar veikti. Tai ne tik istorijos pamoka – tai gyvenimo pamoka, kurią Sugiharos namų muziejus perteikia kiekvienam lankytojui.
Stiprindama tarptautinius ryšius su ambasadomis, mokyklomis ir kultūros partneriais, Jurgita ne tik skleidžia istoriją apie Č. Sugiharą, bet ir kuria bendruomenę – žmonių, kuriems rūpi japonų diplomato ir jo kolegų vertybės, tinklą. Fondas glaudžiai bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis – tai padeda ne tik finansuoti projektus, bet ir skleisti žinią apie drąsą ir žmogiškumą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos sienų.
Balsuoti galite:
• DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, dienraščio „Kauno diena“ Prenumeratos skyrius, K. Donelaičio g. 24, 44239, Kaunas, arba įmesti į specialią balsavimo dėžę Prenumeratos skyriuje I a. 1 kuponas = 10 balsų. Esant galimybei, iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.
• SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKA XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 balsų.
• PORTALAS: https://metu-kaunieciai.diena.lt/. Portale už vieną kandidatę galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.
Nuo vasario 10 iki vasario 26 d. 16 val. balsuodami iš šešių kandidačių rinksite nugalėtoją. Vasario 27–kovo 3 d. susumuosime rezultatus. Kovo 4 d. Metų kaunietę paskelbsime finaliniame renginyje.
Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja projekto mecenatui „Fi Clinica“ ir „Jocius Enterprise“, pagrindiniams rėmėjams „Kauno tiltai“, „Vikonda“, rėmėjams „Heiga Group“, „Etapas Group“, „SDG“, „Volfas Engelman nealkoholinis“, „Formo“, MEGA, „Čiki Puki pajūrys“, partneriams „Fėjos namai“, Kauno miesto poliklinika, „Jaukūs namai“, „Stiklita“, „Baltic Transline“, „Rekviem“.
