Ilgai sklandžiusi ore ir įvairiose politikų kalbose idėja atverti Kauno rotušės duris visuomenei netrukus taps tikrove – įžiebus Kalėdų eglę į rotušę visus norinčiuosius pakvies Kauno miesto muziejus.

Rotušei įkvėps gyvybės

"Kitąmet baigiasi patalpų nuomos sutartis, ir jeigu nebūtume radę sprendimo, Kauno miesto muziejus atsidurtų tiesiog ant M.Valančiaus gatvės grindinio. Svarstėme pačius įvairiausius variantus ir iš naujo atradome patį nuostabiausia aukso luitą – Kauno rotušę, kurią pagaliau atversime ir kauniečiams, ir miesto svečiams", – po darbinio pasitarimo savivaldybėje patvirtino meras Visvaldas Matijošaitis.

Iki šiol miesto muziejus veikia Kauno arkivyskupijai priklausančiose patalpose M.Valančiaus gatvėje, tačiau kitąmet pasibaigus patalpų nuomos sutarčiai turės iš ten išsikraustyti. Baltąja gulbe tituluojama rotušė visada viliojo miestiečius ir turistus, tačiau dabartinis jos statusas neleidžia visiems norintiems pasižvalgyti po senove dvelkiančius ir paslaptingus kampelius.

Naujų namų Kauno miesto muziejui dairytasi ne vienus metus, kalbėta ir apie rotušę, kuri galėtų tapti turistų traukos centru, tačiau iki šiol jokių sprendimų nebuvo.

"Dairėmės ir į Centrinio pašto pastatą Laisvės alėjoje, ir į Ryšių istorijos muziejų Rotušės aikštėje, bet tai nerealu, ypač ieškant greito sprendimo. Ateityje apie miesto muziejaus erdvių išplėtimą galima galvoti, tačiau dabar geriausias variantas miesto ekspozicijai – rotušė", – įsitikinęs vicemeras Povilas Mačiulis.

Su Kalėdų egle

Kauno vadovai planuoja, kad miesto muziejaus įkurtuvės bus švenčiamos sykiu su Kalėdų simbolio – pagrindinės miesto eglės – įžiebimu Rotušės aikštėje lapkričio ir gruodžio sandūroje. Nors laiko jau likę nedaug, meras ir vicemerai sako, kad tai įmanoma įgyvendinti.

"Manau, kad išties simboliška atidarius kalėdinį miestelį Rotušės aikštėje kartu atverti visuomenei ir rotušės duris. Juk būtent rotušė kauniečiams siejasi su pačiais svarbiausiais gyvenimo momentais – santuoka, vaiko gimimo registravimu. Šis įvykis turėtų prikelti rotušę naujam gyvenimui", – tikisi vicemeras Simonas Kairys.

Kalėdiniu laikotarpiu, kai Rotušės aikštė tampa bene pagrindiniu traukos centru mieste, tikimasi pristatyti šventinį maršrutą, kuris nuo senosios Kauno pilies angelais pasipuošusiomis gatvelėmis atves į kalėdinę rezidenciją – Kauno rotušę ir miesto muziejų joje. "Žinome, kad ir kauniečiai, ir turistai nuolat smalsaudavo, kada ir kaip galima apsilankyti rotušėje, ją apžiūrėti, todėl tikimės rekordinių lankytojų srautų. Kad šeimos su vaikais ir visi kauniečiai galėtų čia užsukti, deriname gerokai lankstesnį nei įprasta muziejuose darbo grafiką", – žadėjo P.Mačiulis.

Gali didžiuotis istorija

Akmuo nuo širdies nusirito dėl muziejaus likimo nerimavusiai šios įstaigos vadovei Ritai Garbaravičienei. "Noriu pastebėti, kad miesto muziejus grįžta į rotušę – pirmajam Kaune surinktų archeologinių radinių rinkiniui buvo skirtos dvi patalpos būtent miesto rotušėje dar 1897 m. Retas Lietuvos muziejus galėtų pasigirti tokia sena ir turtinga istorija", – miesto muziejaus pradžią priminė R.Garbaravičienė.

Pasak jos, Kauno miesto muziejų imta kurti 1882 m., kai pradėjus statyti Kauno tvirtovės fortus rasta daug archeologinių radinių. Tik gerokai vėliau – 1905-aisiais – pirmoji ekspozicija iš rotušės perkelta į greta buvusią arklių pašto stotį (dabar Ryšių istorijos muziejus), kur ir veikė iki 1936 m.

Tais metais įsteigus Kultūros muziejų, Miesto muziejus buvo likviduotas, o eksponatai išskirstyti. Kauno miesto tarybos sprendimu Kauno miesto muziejus atkurtas 2005 m., o pirmoji ekspozicija visuomenei pristatyta 2008-aisiais.

"Vytauto Didžiojo karo muziejus, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus ir net Lietuvos centrinis valstybės archyvas turi Kauno miesto muziejaus eksponatų. Dabar dirbame su maždaug 30 tūkst. archeologinių radinių, iškastų būtent Kauno senamiestyje. Juos mums perdavė archeologai Mindaugas Bertašius ir Algirdas Žalnierius, o paruošus eksponuoti jie iš tiesų praturtintų rotušę", – įsitikinusi Kauno miesto muziejaus vadovė.

Vestuvininkų neišstums

Pasak vicemero P.Mačiulio, šiuo metu rotušėje dirbantiems Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojams bus surastos kitos patalpos, o vestuvių ceremonijos rotušės erdvėse vyks ir toliau.

"Reikės derinti turistų ir jaunavedžių srautus, bet tai nėra neįmanoma", – šyptelėjo Kauno miesto muziejaus vadovė.

Nors anksčiau būta kalbų, kad reikėtų iš rotušės rūsio iškraustyti Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus padalinį – Keramikos muziejų, dabar jau kalbama apie bendradarbiavimą.

"Dar 1973 m. keramikos ekspozicijoms buvo suteiktos erdvės rotušės rūsyje, tad dabar staiga imti ir iškraustyti juos lauk būtų tiesiog nekorektiška", – įsitikinusi R.Garbaravičienė, jau matanti sąlyčio taškų, kur Keramikos muziejus ir Kauno miesto muziejus galėtų dirbti išvien.

Anot jos, vienoje Keramikos muziejaus salėje galėtų atsirasti ir miesto muziejaus eksponatų, juolab kad ten jau yra senąjį Kauną menančių vertybių, o rotušėje įsikūręs miesto muziejus žada mielai įsileisti į savo erdves keramikų parodas.

"Rotušė atvers egzotiškas erdves, kurių iki šiol beveik niekas nėra matęs. Už papildomą mokestį suteiksime galimybę užkopti ir į rotušės bokštą, iš kur atsiveria nuostabi Kauno panorama", – pikantiškomis užuominomis dalijosi R.Garbaravičienė. Ji taip pat užsimininė, kad ir toliau rotušė neįsivaizduojama be jos ceremonimeistro Kęstučio Ignatavičiaus, kuris buvo vienas iš miesto muziejaus atkūrimo iniciatorių ir turi idėjų, kaip miesto muziejų rotušėje padaryti patrauklų lankytojams.

Ne tik gražios salės

"Pradmenys miesto muziejui jau yra senajame Kauno burmistro kabinete. Svarbu ekspozicijas išplėsti, kad lankytojams parodytume ne vien puošnias rotušės sales, bet ir daugiau įdomių dalykų apie Kauną", – įsitikinęs K.Ignatavičius.

Jis iš patirties žino, kaip dažnai turistai klebena rotušės duris, norėdami apžiūrėti svarbiausią Kauno pastatą, ir kiek oficialių aukšto rango delegacijų, viešėjusių Kaune, pageidavo ekskursijos po miesto praeitį menantį pastatą.

"Vos įėjus į rotušę, kur dabar įsikūręs Turizmo informacijos centras, yra laiptai, vedantys į rūsį. Jie buvo uždaryti, kad pašaliniai nepatektų į Keramikos muziejaus patalpas. Kodėl neatvėrus šių laiptų lankytojams ir neparodžius požemyje esančios archeologinių radinių salės bei buvusio karcerio?" – šyptelėjo apie visus rotušės kampelius puikiai žinantis ceremonimeistras.

Jo manymu, dėmesio verta ir suolininkų teismo salė, kurioje buvo teismo užuomazgos – Kaunui gavus Magdeburgo teises, būtent šioje salėje, kur dabar vyksta oficialūs pobūviai, buvo sprendžiami miestiečių ginčai ir problemos.

"Šiuo metu Vilniuje saugoma miesto magistrato knyga galėtų būti eksponuojama burmistro kabinete. Tai ypatingas eksponatas, kuriame yra 1542 m. įrašas apie kertinio rotušės akmens padėjimą", – pasakojo K.Ignatavičius.

Jo manymu, dar vienas perliukas – pats kertinis akmuo, kuris iki šiol niekam nerodomas. "Sakoma, kad po juo yra midaus statinaitė ir pinigėlis", – apie senojo Kauno tradicijas užsiminė ceremonimeistras.

Be abejo, labai egzotiškai skamba ir galimybė pamatyti vienus seniausių tualetų – anot K.Ignatavičiaus, viena tokia viduramžius menanti tupykla yra šalia burmistro kabineto, kita – rotušės bokšte, kur buvo saugomas ir miesto archyvas.

"Civilinės metrikacijos skyrius ekspozicijomis ir turistais rūpintis negali. Reikia tikro šeimininko, ir rotušės gyvenimas išties pasikeis", – įsitikinęs K.Ignatavičius.