„Mochą auginu jau dvejus su puse metų. Aš niekada nevedžioju jos be pavadėlio, nes šios veislės šuniukai – greiti ir bailūs. Visada stebiu, ką ji veikia, kai išeiname pasivaikščioti. Daugiausiai vedžioju Mochą V. Putvinskio gatvėje, miesto sodelyje, kartais važiuojame ir į Panemunės šilą“, – pasakojo moteris.
Vėmė žaliai ir viduriavo
Eglė pridūrė įtarianti, kad apsinuodyti neaiškios kilmės medžiagomis jos smulkutė, vos kelis kilogramus sverianti kalytė galėjo Kauno centre – V. Putvinskio gatvėje, aplink Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį arba prie Kauno valstybinio muzikinio teatro.
„Mocha pradėjo vemti žalios spalvos turiniu ir viduriuoti jau vakare. Vaizdas buvo siaubingas. Pagalvojau, kad įsisiurbė erkė. Paskambinau veterinarei. Ji, išgirdusi apie pasireiškusius simptomus, pasakė, kad, tikėtina, jog tai – ne erkė, tačiau patarė stebėti. Naktį ir kitą rytą augintinės vėmimas ir viduriavimas nesibaigė. Nesureagavo ji ir į durų skambutį, iki tol to nėra buvę, nes namus Mocha saugo“, – sakė kaunietė.
E. Martinkaitienės asmeninio archyvo nuotr.
Nieko nelaukdama su augintine ant rankų moteris nuvažiavo į veterinarijos kliniką Vilijampolėje. „Kai pradėjo imti kraują, pamačiau, kad veterinarės veidas persimainė. Kraujas buvo tirštas. Atliko tyrimą ir dėl šunų parvoviruso, nuo kurio, pagal statistiką, neišgyvena 98 procentai keturkojų. Tačiau atsakymas dėl šio viruso kaip ir dėl galimo erkės įsisiurbimo buvo neigiamas. Tuomet veterinarė sakė įtarianti, kad tai – nuodų poveikis“, – prisiminė Eglė.
Ant ausų atsivėrė žaizdos
Nuo tada prasidėjo kova dėl Mochos gyvybės. Moteris iki šiol kasdien važiuoja į veterinarijos kliniką ir po kelias valandas laiko savo augintinę ant rankų, kol jai lašinamos lašelinės. O po jų namuose tenka suduoti ir visą krūvą vaistų. Nors dažniausiai keturkojai apsinuodija žiurknuodžiais, tačiau šis atvejis, kaunietės teigimu, esą kitoks, požymiai – ne tie.
E. Martinkaitienės asmeninio archyvo nuotr.
Pasak Eglės, nuodas visiškai sutrikdė kalytės kraujotaką, ant mažutės jos galvytės buvo matyti net iššokusi vena. Teko šaldyti ledukais. Ausys nuleipo, tapo burgundiškos spalvos, atsivėrė žaizdos. Mocha gulėjo nejudėdama.
„Pirmosios trys paros buvo košmariškos – kas valandą turėjau girdyti jai vandenį su elektrolitais per švirkštą, nes visai nelakė. Rytais pati leisdavau į kaklą fermentus. Tada važiuodavau į veterinarijos kliniką, o grįžusi vakare vėl duodavau vaistų“, – apie dėl augintinės nueitą kelią detalizavo pašnekovė.
E. Martinkaitienės asmeninio archyvo nuotr.
Nuodija nepatenkinti gyventojai?
„Veterinarė užsiminė, kad tai galėtų būti cheminės medžiagos – visiškai nežinomi nuodai. Namuose Mocha apsinuodyti negalėjo nei nuo augalų, nei nuo ant grindų pabirusių vaistų – tokių dalykų pas mus nebūna. Lauke taip pat nepastebėjau, kad ji kažką radusi ant žemės suėstų. Kai šuo paima kokį seną kaulą ar bet ką nuo žemės, tada būna aišku, nuo ko jis galėjo sunegaluoti, bet čia ne tai. Girdėjau, kad yra kažkokie chemikalai, kuriuos tiesiog purškia, pavyzdžiui, ant krūmų. Juos užuodęs šuo gali po kelių valandų sunegaluoti, bet negaliu patvirtinti, kad čia yra būtent tai“, – teigė kaunietė.
E. Martinkaitienės asmeninio archyvo nuotr.
Taip, yra žmonių, kurie nesusirenka savo keturkojų ekskrementų. Tai yra labai blogai, bet ar dėl to kalti gyvūnai?
Eglė pridūrė, kad gali būti, jog keturkojų nuodijimu užsiima tie gyventojai, kurie neapsikenčia, kai šeimininkai nesusirenka savo augintinių ekskrementų – sklinda tokie gandai. „Tokių atvejų, kai šunį vos ištraukė iš mirties nagų, yra buvę ir prieš dvejus metus miesto sodelyje. Taip, yra žmonių, kurie nesusirenka savo keturkojų ekskrementų. Tai yra labai blogai, bet ar dėl to kalti gyvūnai? Kalti jų šeimininkai. Jei tu augini gyvūną, esi atsakingas ir už jį, ir už tai, ką jis padaro vedžiojant lauke“, – savo poziciją dėstė moteris.
Veterinarė: atrodo, kad turėtume išsikapstyti
Dabar Mochos situacija, šeimininkės teigimu, šiek tiek pagerėjusi ir teikia optimizmo – augintinė išeina pasivaikščioti, ausytės vėl atsistojo, baigia nubyrėti šašai. Kalytė tapo gyvybingesnė. Tačiau tyrimai vis dar rodo uždegimą organizme. „Kraujas yra tiek užnuodytas, kad uždegiminis rodiklis banguoja. Porą dienų pabuvome be lašelinių ir savijauta vėl pablogėjo“, – pasakojo ji.
E. Martinkaitienės asmeninio archyvo nuotr.
Žvelgdama į jau nueitą kelią dėl Mochos sveikatos būklės kaunietė negailėjo gražių žodžių jos kalytę gydančiai veterinarei. „Noriu padėkoti veterinarei Ingridai. Tai yra žmogus, kuris ir savaitgalį, ir vakarais ar naktimis – bet kada – pakels ragelį ar atrašys į žinutę. Jos rūpestis ir meilė gyvūnams yra didžiulis“, – graudinosi Eglė.
Eglė ir Mocha. E. Martinkaitienės asmeninio archyvo nuotr.
„Mochos atveju, tikėtina, kad tai bus apsinuodijimas kažkokiais medikamentais. Sunku pasakyti... Uždegiminis procesas tebevyksta, bet vidaus organai, atrodytų, jau nebėra pažeisti, viskas kontroliuojama. Tačiau dar teks kovoti apie savaitę, o gal ir dvi. Atrodo, kad turėtume išsikapstyti. Gaila, kai dėl kažkokio žmogaus neapykantos nukenčia nekaltas gyvūnas“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė veterinarė Ingrida Šapalienė.
Ji neatmetė tikimybės, kad net ir pasveikusi nuo apsinuodijimo, Mocha gali turėti liekamųjų reiškinių – jautresnį žarnyną, virškinimo sutrikimus.
(be temos)
(be temos)
(be temos)