Moka mokesčius

Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos esmė – servituto nustatymas. To prireikė kauniečiui Gintarui Velavičiui, kuris S.Daukanto gatvėje turi grožio saloną, o šalia – lauko aikštelę. Ne vienus metus G.Velavičius iki savo patalpų važiuodavo iš Kęstučio gatvės per daugiabučio kiemą, nes S.Daukanto gatvė yra pėsčiųjų zona.

Problema kilo, kai Kęstučio g. 55 namo gyventojai bendru sutarimu apsisprendė oficialiai susitvarkyti namui priklausančio kiemo ribas ir jas aptvėrė tvora.

Teisme gyventojams ir minėtame name esančiai bendrovei „Balzamita“ atstovaujantys advokatai, taip pat į teismo posėdį atvykę keli gyventojai nurodė, kad NŽT išdavė sąlygas, jie kreipėsi į bendrovę „Inventora“, kuri parengė kiemo planą. Ir nors kiemo planas persidengė su G.Velavičiui priklausančia lauko aikštele, NŽT palaimino kiemo ribas lyg niekur nieko.

Įdomu tai, kad Kauno miesto savivaldybė laiko G.Velavičių lauko aikštelės savininku ir siunčia priminimus susimokėti mokesčius – tai jis ir daro, tačiau, mažiausiai dvejus metus mokėdamas mokesčius, negali patekti į jam nuosavybės teise priklausančią lauko aikštelę.

Dar įdomu, kad dalis G.Velavičiui priklausančios lauko aikštelės išeina į S.Daukanto gatvę, tačiau Kauno savivaldybė, rekonstruodama gatvę, taip pat nematė privačiam asmeniui priklausančios dalies, nuardė ten buvusią gėlių klombą ir užklojo granito plokštėmis.

Ieškinys: G.Velavičius aiškina 2012 m. nusipirkęs patalpas kartu su lauko aikštele, tačiau naudotis ja negali bene dvejus metus ir tikisi servituto teisės. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tad teisme G.Velavičius stoja prieš gana didelę armiją – NŽT, kuri teismui pateikė priešieškinį ir aiškina, kad lauko aikštelė yra sunykusi ir savininkas turi ją išregistruoti, Kauno savivaldybę, gyventojus, įmonę „Balzamita“, kurie palaiko NŽT poziciją.

Užsitvėrė ir praregėjo?

„Jūs stengiatės atimti aikštelę ir uždengti savo klaidą“, – teisme NŽT priešieškinio reikalavimus išregistruoti aikštelę klaida pavadino G.Velavičius.

Kauniečio pateikti Registrų centro išrašai liudija jį esant 65 kv. m lauko aikštelės savininku. Vyras turi ir dar senesnę 2004 m. Registrų centro bylą, kurioje taip pat nubraižytas planelis prie namo, kuriame dabar yra grožio salonas, patvirtina esant lauko aikštelę.

G.Velavičius 2012 m. nusipirko patalpas ir šalia esančią lauko aikštelę. Pirkimo–pardavimo sandorį patvirtino notaras. Nusipirko, turėjo ir naudojosi pats, taip pat buvo patogu, kad į saloną atvykstantiems klientams galėjo pasiūlyti, kur pastatyti automobilį.

2019- ieji tapo nepalankių pokyčių pradžia. Pirmiausia buldozeriu per G.Velavičiaus sklypą ėjo S.Daukanto gatvės rekonstrukcija. „Niekaip nereagavau“, – lakoniškai nukirto G.Velavičius, teisme paklaustas, ką darė, kai rekonstruojant gatvę buvo ardoma gėlių klomba.

„Vienas savivaldybės skyrius mato G.Velavičių kaip savininką, tačiau, rengiant rekonstrukcijos projektą, skaitmeniniai kadastriniai žemėlapiai nerodė, kad aikštelė kažkam priklauso“, – teisme aiškino savivaldybės atstovė.

Vėliau „Kauno dienai“ kaunietis paaiškino nenorėjęs veltis į ginčus su miesto savivaldybe dėl nedidelio lopinėlio. „Be to, ir taip akivaizdu, kad čia gatvė, o tas išsikišimas likęs nuo senų laikų“, – poziciją dėl S.Daukanto gatvės rekonstrukcijos aiškino G.Velavičius.

Situacija tapo visiškai nebejuokinga, kai Kęstučio gatvės gyventojai pagal jiems parengtą detalųjį planą kiemo ribas apsitvėrė tvora. G.Velavičius neabejoja, kad kai kurie, nors gal tikrai ne visi, gyventojai žinojo, kad gabaliukas iš S.Daukanto gatvės pusės tarp S.Daukanto g. 3 ir Kęstučio g. 55 namų, yra jo.

Paradoksalu, bet, anot G.Velavičiaus, dar kurį laiką jis netgi turėjo telefono numerį, kuriuo paskambinus jam atsidarydavo gyventojų įrengtas automatinis kelio užtvaras. Gyventojų noras apsitverti kiemo ribas suprantamas – šis kiemas visada garsėjo tuo, kad automobilius čia stato visi miestiečiai, nenorintys mokėti už automobilių parkavimą.

Vieta: S.Daukanto gatvėje tarp namų esančios aikštelės likimas – teismo rankose. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Neleido atstatyti

Ginčo priežastimi tapusioje aikštelėje tilptų gal du automobiliai. Ar tikrai toks lopinėlis vertas tiek nervų, sveikatos, bylinėjimosi išlaidų patiems ir valstybei, tiksliau, mokesčių mokėtojams?

G.Velavičius teismui pateikė pastebėjimus dėl galimo suinteresuotumo. Šių metų kovo 2 d. jo pasamdyti darbininkai atvyko sutvarkyti asfalto dangos jam priklausančioje lauko aikštelėje. Tačiau šių darbų jie negalėjo atlikti.

Anot G.Velavičiaus, atėjo įmonei „Balzamita“ atstovaujantis advokatas Žydrūnas Ambrizas ir išvijo darbininkus, grasindamas iškviesti policiją. Advokatas esą reikalavo statybos leidimų, nors, pagal statybos reglamentą, leidimas reikalingas keičiant paskirtį ar vaizdą.

Dėl nuosavybės teise priklausančios lauko aikštelės kovojantis kaunietis įsitikinęs, kad advokatas suinteresuotas aikštelės dalimi dar ir dėl to, kad yra bendrovės „Balzamita“ savininkės vyras – tai Ž.Ambrizas teisme patvirtino. G.Velavičius teismui pateikė nuotraukų, kuriose esą užfiksuotas Ž.Ambrizas prie automobilio, pastatyto aikštelėje, dėl kurios kilo ginčas.

Per gatvės rekonstrukciją nuardžius klombą liko žemės, tai darbininkų paprašiau, kad bent skaldos užpiltų.

Stebint įvykių chronologiją, praėjus maždaug mėnesiui, kai darbininkams buvo neleista sutvarkyti asfalto dangos, NŽT Kauno miesto skyrius atliko patikrinimą ir surašė aktą.

Specialistai mato, kad 12,5 kv. m aikštelė yra S.Daukanto gatvėje ir dengta plytelėmis, o likusioje 52,5 kv. m dalyje – skalda ir žvyras. Jie nurodo, kad, įvertinus tikrinamą inžinerinį statinį – lauko aikštelę, kurios danga buvo asfaltbetonis, jo neišliko.

Reikalavimas išregistruoti

Tikėtina, kad šis faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas leido NŽT prašyti teismo įpareigoti G.Velavičių sunykusią lauko aikštelę savo lėšomis išregistruoti iš Registrų centro. NŽT atstovas šią poziciją teisme patvirtino.

Tačiau G.Velavičius baksnoja į dalyje aikštelės išlikusią asfalto dangą – maždaug 9 kv. m, kurios patikrinimo metu nematė NŽT specialistai. „Kadangi šioje vietoje, kur dabar yra skalda, buvo klomba, o per gatvės rekonstrukciją, ją nuardžius, liko žemės, darbininkų paprašiau, kad bent skaldos užpiltų, jie tai ir padarė. Kitoje dalyje aikštelės liko asfalto danga“, – aiškina G.Velavičius.

Be kita ko, buvo suorganizuotas teismo išvažiuojamasis posėdis, kad būtų galima vietoje apžiūrėti ginčo objektą – kiek aikštelės išlikę ir kaip vizualiai aikštelė patenka į gyventojų kiemo planą.

Palaikydamas NŽT poziciją, „Balzamitos“ advokatas pareiškė: „Kaip nustatyti servitutą į daiktą, kurio nėra?“ Jis tvirtino, kad, prieš gyventojams įrengiant automatinį atitvarą, šiame kieme automobilius statė visi norintys, todėl esą niekas nežinojo, kad ta vieta priklauso G.Velavičiui.

Tiesa, G.Velavičius teismui nurodė, kad savo lauko aikštelę buvo atitvėręs, tačiau atitvarai buvo nupjauti, o paskui toje vietoje esą atsirado kaimyno ir advokato Ž.Ambrizo automobiliai. Savo žodžiams patvirtinti G.Velavičius teismui pateikė nuotraukų.

Pažymėti neturėjo

Tikėtina, kad šio ginčo nereikėtų narplioti teismui, jei NŽT būtų mačiusi, jog 65 kv. m. lauko aikštelė tarp S.Daukanto g. 3 ir Kęstučio g. 55  namų yra privati nuosavybė, – tai patvirtina Registrų centro duomenys. Panašu ir tai, kad prievolės kažkaip dar pažymėti lauko aikštelės neturėjo ir G.Velavičius.

1995 m. pradėtas kurti skaitmeninis kadastro žemėlapis. Nuo 2000 m., pažymint žemės sklypus skaitmeniniame kadastro žemėlapyje, buvo pradėtas naudoti skaitmeninis ortofotografinis žemėlapis, sudaręs galimybę daug tiksliau pažymėti žemės sklypus kadastro žemėlapyje.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tačiau NŽT išaiškinime „Kauno dienai“ nurodyta, kad jeigu aikštelė – inžinerinis statinys yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, jis nebuvo rekonstruotas ar atliktas jo remontas, prievolės atlikti kadastrinius matavimus nėra.

„Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatomis, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti, kapitališkai remontuoti (...) taip pat Statybos įstatymo nustatytais atvejais“, – patvirtino ir Registrų centro Komunikacijos skyriaus atstovas spaudai Mindaugas Samkus.