Rezultatas džiugina

XIX amžiaus pabaigoje pastatytas istorinis pastatas tamsiu paros metu tarsi atgyja nušvisdamas elegantiškomis spalvomis, išryškinančiomis unikalius fasado elementus, o tuo pačiu puikiai įsilieja į miesto kraštovaizdžio aplinką.

„Labai džiaugiamės galutiniu rezultatu. Mūsų idėja naujai, meniškai apšviesti teatro fasadą išsaugant ir išryškinant pastato architektūrines bei istorines detales buvo puikiai įgyvendinta. Matome, kaip kas vakarą prie teatro pasigrožėti įspūdingai apšviestu pastatu sustoja būreliai žmonių. Tūkstančiai žmonių į atsinaujinusį muzikinio teatro sodą plaukė pirmosiomis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymo dienomis, kuomet miestiečiai ir miesto svečiai galėjo džiaugtis įspūdingu meniniu šviesų ir muzikos šou“, – teigė Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotojas Rimantas Lekavičius.

L. Žemgulio, S. Lankučio nuotr.

Įkvėpimas – iš Lvivo

Nuspręsti, kaip apšviesti unikalų istorinį pastatą buvo patikėta talentingiausiu šviesų dailininku Lietuvoje tituluojamam Arvydui Buinauskui. Išskirtinai elegantišką ir interaktyvų teatro fasado apšvietimą pasiūlęs menininkas pasakojo, kad jį įkvėpė Lvivo operos ir baleto teatras.

Prieš keletą metų Ukrainoje viešėjęs menininkas susižavėjo subtiliu, šviesiu, istorinio pastato unikalumą išryškinančiu apšvietimu ir laukė progos, kol galės pabandyti panašią nuotaiką sukurti ir ant vieno iš Lietuvos pastatų.

Meniškai apšviesti teatro fasadą išsaugant ir išryškinant pastato architektūrines bei istorines detales buvo puikiai įgyvendinta.

„Kai gavau užklausą dėl Kauno muzikinio teatro fasado apšvietimo, iš karto žinojau, kad atėjo metas įgyvendinti savo svajonę – sukurti tokį didingą, bet tuo pačiu subtilų apšvietimą, kad teatras it perlas švytėtų tamsiu paros metu“, – prisiminė A.Buinauskas.

Pasak šviesų menininko, kiekvienas pastatas – jo sienos, linijos diktuoja sąlygas galutinei meninio apšvietimo idėjai. Bet ne ką mažiau svarbus ir techninis idėjos įgyvendinimas.

„Tokie projektai – ilgalaikiai, o mes gyvename tokioje geografinėje zonoje, kur daug drėgmės, didelė temperatūrų kaita. Todėl šviestuvų kokybė turi būti ypatingai gera. Didelis darbas atsirinkti pačius geriausius technologinius sprendimus. Džiaugiuosi, kad įgyvendinant šį projektą dirbau su didelę patirtį šioje srityje turinčia „Sonus exsertus“ komanda“, – tvirtino A.Buinauskas.

Daugiau niuansų

Ilgametės patirties diegiant vidaus bei lauko apšvietimo darbus turinčios įmonės vadovas E.Žižys neslėpė, kad Kauno valstybinio muzikinio teatro fasado apšvietimo projektas nebuvo iš lengvųjų.

XIX amžiaus pabaigoje pastatytas pastatas yra įtrauktas į saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą, o tai reiškia, kad teko ieškoti instaliacinių sprendimų, kurie nepakeistų pastato autentiškumo, idėjas reikėjo suderinti su ne viena institucija.

„Kadangi teatras ribojasi su miestui priklausančiu parku, dalis šviestuvų turėjo būti sumontuoti parko teritorijoje, todėl projektas turėjo būti papildomai derinamas ir su Kauno miesto savivaldybe. Kompromisus su savivaldybės specialistais radome gana greitai“, – džiaugėsi E.Žižys.

L. Žemgulio, S. Lankučio nuotr.

Vienas didesnių iššūkių su kuriais teko susidurti apšvietimą montavusiai komandai – kaip išgauti tam tikrą fasado apšvietimo kampą neįleidžiant šviestuvų į grindinį. Sprendinius kaip sukurti tą patį efektą sumontuojant šviestuvus ant paties pastato rasti pavyko, visgi kai kurių idėjų teko atsisakyti.

„Tam, kad galėtume iš toliau apšviesdami subtiliau išryškinti teatro stogo linijas, norėjome sumontuoti apšvietimo įrenginius ant gretimų pastatų, kurie nepriklauso teatrui. Deja, ši idėja liko neįgyvendinta“, – apgailestavo E.Žižys.

Kauno valstybinio muzikinio teatro fasado apšvietimui naudotos modernios kokybiškos ir ilgaamžės technologijos, efektyviai naudojančios ir taupančios energiją.