Iškrausto iš namų

Kleboniškyje gyvenančio kauniečio Manto (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) šeima, turinti du vaikus, kurių vienas mažametis, priversta varstyti teismų duris. Jų būstas prestižinėje Kauno vietoje varžytinėse parduotas už neadekvačiai mažą kainą.

Kauniečių šeima įsipainiojo į nepavydėtiną situaciją. Kol vyksta teisminis ginčas dėl antstolio veiksmų, kitas teismas priėmė sprendimą iškeldinti šeimą su dviem mažais vaikais.

Dabar teisiniais veiksmais bus bandoma stabdyti iškeldinimo procesą, kol nėra atsakyti kiti klausimai, susiję su namo pardavimu.

Kaunietis trumpai papasakojo šios istorijos pradžią. Namas prestižinėje Kauno vietoje priklausė jo tėčiui, būstas baigtas statyti apie 2006-uosius. Maždaug po metų tėtis namą praplėtė ir padidino apie 80 kv. m., tad bendras namo plotas padidėjo iki beveik 290 kv. m. Priestato kauniečiai iš karto neįregistravo, tačiau dabar tvarkomi dokumentai ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neprieštarauja, kad jis būtų įteisintas.

Būstą tėtis perleido Mantui. Pastarasis neslėpė, kad suprato, jog dėl susidariusių skolų namas bus parduotas varžytinėse, tačiau nesitikėjo, kad antstoliai Kleboniškyje esantį didelį namą įvertins tokia maža suma. Dėl to šeima priversta kreiptis į teismą.

Pardavė dalį namo

Tiek kauniečiams, tiek juos ginantiems teisininkams užkliuvo antstolės Redos Stašenienės veiksmai. Anot advokatų, antstolė turėjo antrą kartą atlikti turto vertinimo procedūrą, įvertinti tai, kad namas yra didesnis, nei įregistruota "Registrų centre" bei pagal tai nustatyti ir adekvačią turto kainą ar išvis jo neparduoti, kadangi neįteisintas turtas nėra civilinių santykių objektas.

"Situacija tokia, kad Kleboniškyje esantis turtas įregistruotas kaip 200 kv. m, bet faktiškai yra beveik 290 kv. m. Kaip teigia antstolė, ji buvo atvykusi į vietą ir įvertino turtą. Tad ji negalėjo nematyti, kad objektas yra trečdaliu didesnis, nei rodo dokumentai. Byloje yra pateikta Statybų inspekcijos pažyma, kad turtas buvo pastatytas ne pagal projektinę dokumentaciją daugiau nei prieš 10 metų. Vadinasi, šiandien jis gali būti įteisintas be prievolės jį nugriauti. Šuo atveju turėjo būti apskaičiuota turto vertė jau su priedu, bet antstolė to nepadarė ir pirkėjams nurodė mažesnį namo plotą", – aiškino advokatų profesinės bendrijos "Černiauskas ir partneriai" advokatė Laura Daumantaitė.

Advokatė L.Daumantaitė įsitikinusi, kad antstolė negalėjo parduoti namo, kai dalis jo nėra įteisinta.

Ji pridūrė, kad šioje situacijoje antstolė turėjo arba kreiptis į teismą ir prašyti, jog dar neįteisintas priestatas būtų nugriautas, arba įpareigoti įregistruoti pagerintą namo dalį ir taip pakelti bendrą turto vertę.

Jei namas būtų parduotas už realią kainą, gautų pinigų pakaktų ne tik padengti Manto skolai, bet ir liktų nemaža suma jam gyventi su mažamečiais vaikais.

Neaiški namo vertė

Pasak Manto,  nei jis, nei jo žmona negavo jokių raštų apie antstolės atvykimą ir namuose jos nesulaukė. Šeimai kyla klausimų, kaip R.Stašenienė galėjo nebūdama vietoje, nustatyti tiek turto vertę, tiek realų pastato plotą.

Be to, iki šiol nėra paaiškinta, kokia namo vertė būtų atskyrus turtą – t.y. kokią vertę prideda beveik 80 kv. m priestatas.

"Antstolės teigimu, ji, vertindama turtą, atsižvelgė į 2016 m. atlikto kito antstolio vertinimą, taip pat Registrų centro masiniu vertinimu ir išvedė iš to vidurkį. Nėra tokio apskaičiavimo, nes kiekvieną kartą vertinant turtą, vertinamas individualus pastatas, o ne vadovaujantis masiniu vertinimu, ar kitaip tariant, rinkos verte. Be to, tuo metu masinė nekilnojamojo turto vertė augo (2016 m. buvo mažesnė nei 2017 m.), todėl dar neaiškiau, kodėl pradinė kaina buvo sumažinta", – stebėjosi advokatė.

"Mes dabar teisme ginčijame varžytinių aktą. Net Kauno apygardos teismas paskyrė turto vertinimo ekspertizę, vadinasi, ir teisėjui kilo įtarimų dėl turto vertės. Norime atkreipti dėmesį, kad ir kiti žmonės turėtų stebėti antstolių veiksmus. Jei žmogus neišmano įstatymų, gali už savo turtą beveik nieko negauti", – pastebėjo "Černiausko ir partnerių" kontoros advokatė.

Pirmasis antstolis buvo namą Kleboniškyje įvertinęs 150 tūkst. eurų, bet namas už tokią sumą nebuvo parduotas. Vėliau varžytines organizavo R.Stašenienė ir pradinę kainą nurodė jau 20 tūkst. eurų mažesnę. Kadangi per pirmas jos organizuojamas varžytines namas nebuvo parduotas, teko dar kartą sumažinti kainą.

Po antrųjų varžytinių pirkėjas 290 kv. m. namą nusipirko už 78 tūkst. eurų. Kauniečiai stebisi, kad antstolė namą Kleboniškyje įvertino taip pigiai – vieno kvadratinio metro kaina nesiekė nė 370 eurų.

Paslauga kitam vystytojui?

Iš namų išmetamai kauniečių šeimai kyla įtarimų, kad antstolė galėjo susitarti su pirkėju dėl mažesnės kainos. Tokių minčių jiems kyla, nes šalia sklypo vystomas sublokuotų namų projektas.

Kaip pasakojo kauniečių šeimą ginantys teisininkai, teisme R.Stašenienė nurodė, kad kainą teko dar sumažinti, nes namu Kleboniškyje niekas esą nesidomėjo, pastatą apžiūrėjo vos keli pirkėjai.

Tačiau Mantas tikino, kad potencialių pirkėjų buvo tikrai daugiau, nes namą apžiūrėti buvo atvykę gal 10–15 susidomėjusių žmonių. Tokie pasakymai tik dar labiau sustiprino kauniečių abejones dėl galimo susitarimo namą parduoti pigiau konkrečiam asmeniui.

Tačiau šioje istorijoje yra ne tik pigiai parduoto namo klausimas. Mantas tikino, kad antstolė netiesiogiai sudarė galimybę šalia jo namo statomų kotedžų vystytojams pabandyti už ypač mažą kainą įsigyti ir žemės sklypą.

Šiuo atveju turėjo būti apskaičiuota turto vertė jau su priestatu, bet antstolė to nepadarė ir pirkėjams nurodė mažesnį namo plotą.

Teisininkai pastebėjo, kad varžytinėse parduotas tik namas, priklausęs Mantui. Tačiau sklypas, ant kurio jis stovi, priklauso kauniečio tėvams. Namo pirkėjai siūlė nupirkti tokio ploto sklypą už maždaug 10 tūkst. eurų.

"Šiuo atveju buvo parduotas tik namas be žemės sklypo, nes jis priklauso kitiems savininkams. Tam, kad būtų galima privažiuoti prie namo, pirkėjai pateikia teismui planą dėl servitutinio privažiavimo. Servitutą jie įvertino mažiau nei 60 eurų, o visą sklypą 10 tūkst. eurų suma ir nurodė, kadangi eis keliukas, savininkai vis tiek negalės naudotis sklypu, todėl už tokią sumą savininkai gali jiems parduoti visą sklypą. Visi suprantame, kad sklypas Kleboniškyje vertas gerokai daugiau", – aiškino "Černiauskas ir partneriai" advokatė L.Daumantaitė.

"Kaip spėjama, antstolė su pirkėju aptarė varžytinių ir sklypo vertės klausimą, kai pasiūlo ypač mažą sumą už sklypą, per kurį eis servitutas iki namo. Aišku, pirkėjas gali ir pasinaudoti padėtimi bei bandyti įsigyti žemės Kleboniškyje už nedidelę kainą", – pridūrė Mantas.

Šiuo metu teismo procesas dėl servituto nustatymo sustabdytas, kadangi sprendžiamas klausimas dėl turto savininko. Dabar nežinia, ar jame gyvens sklypo savininkai, ar reikės kažkaip jį atskirti nuo pagrindinio namo. Sprendimas dėl servituto suteikimo bus priimtas, kai bus baigta kita byla dėl antstolės veiksmų. Iki šiol neaišku, kam priklausys namas ir kas gyvens įteisintame priestate.

Advokatė atkreipė dėmesį, kad nors viename teisme byla dėl servituto buvo sustabdyta, tačiau iškeldinimo byloje, net ir esant prašymui stabdyti procesą, buvo priimtas sprendimas šeimą iškeldinti. Teisininkės nuomone, šie sprendimai prieštarauja tarpusavyje.

Vengė komentuoti

Pati antstolė R.Stašenienė apie ginčą dėl varžytinėse parduoto namo nedaugžodžiavo ir teigė, kad visas konfliktas yra tik dėl to, jog Mantas nenori mokėti skolos.

"Yra teisminis ginčas, jis šiuo metu nagrinėjamas teisme. 2016 metų antstolio vertinimu nesiremta. Namas nepagerintas. Apie įvertinimą skolininkas bei jo žmona žinojo ir įvertinimas jiems tiko. Esmė ta, jog skolininkas visomis priemonėmis stengiasi išvengti skolų grąžinimo", – pareiškė R.Stašenienė.