Namas su arka į kiną: kelias nuo „Forum“ iki „Laisvės“ Pereiti į pagrindinį turinį

Namas su arka į kiną: kelias nuo „Forum“ iki „Laisvės“

2025-04-30 23:00

Laisvės alėja tarpukariu pulsavo kultūra ir pramogomis. Ji buvo neabejotinai didžiausia laikinosios sostinės pramogų traukos vieta, kurioje buvo ir ne vienas kino teatras. Vienas jų duris atvėrė jau tada, kai kultūrinis gyvenimas Kaune nesiskyrė nuo kitų Europos valstybių sostinių ir beveik niekuo nepriminė gubernijos laikų miesto su jo provincialumu ir problemomis.

Pašventino J. Tumas

Kino teatro „Forum“ (projektas ir statybos darbų techninė priežiūra inž., arch. Karolio Reisono) ir namų valdos prie Laisvės al. 32 (dabar Laisvės al. 46), pro kurios arką patenkama į kino teatrą, savininkas buvo Stasys Pocius.

1930 m. gruodžio 22 d. komisijos aktu „Forum“ buvo pripažintas tinkamu eksploatuoti. Kino teatrą pašventino kanauninkas Juozas Tumas – jam turime dėkoti, kad bene vienintelėje laikraščio nuotraukoje užfiksuotas jo vidus, pati šventinimo akimirka (Nauja meno įstaiga Kaune: Kino teatras „Forum“ // Diena. – 1931, saus. 4, p. 8).

Šventindamas kino teatrą kanauninkas išsakė savo lūkesčius šio kino teatro savininkams, kuriuos galbūt pažinojo, nes kalboje pabrėžė jų katalikiškumą: „Prieš palaimindamas tą naują trobesį ir darbą, kurs čia bus dirbamas, turiu prisipažinti, kad buvo svyruojama, ar dėti savo antspaudą įmonei, kuri mūsų krašte dar nėra laimėjusi doros apaštalavimo vardo. Ir jei buvo pritarta, tai daugiau pasikliaujant Jūsų, Gerbiamieji Iniciatoriai, žinomu katalikišku nusistatymu ir Jūsų gerais norais. Vadinas, už būsimą kinematografo „Forum“ veikimą Jūs būsite atsakingi ne tik valstybės cenzūrai, bet ir tai vyresnybei, kuri Jumis patikėjo. Neduok, Dieve, kad nusiviltume ! Ir čia susirinkusi graži publika, manau, laukia iš „Forum“ ne šlykščių sensacijų: jų gana duoda jau esamieji daugingi kinematografai, bet ko nauja, ko sveiko dvasiai, kas auklėja ir stato, ne kur tvirkina ir griauna. [...] (Apie kinematografus: Kan. Tumo kalba, švenčiant „Forum“ // Naujoji Romuva. – 1931, Nr. 2, p. 56).

Tarsi nujausdamas, kad „Forum“ turės problemų dėl cenzūros, nors ir tikėjosi, kad to nebus, J. Tumas paminėjo, kad kino teatrų savininkams nereikia pykti dėl cenzūros, esą jie patys kalti, jei cenzoriams reikia įsikišti ir priminti paprasčiausius dalykus.

„Onytė ir Jonukas“ (nelysk kur nereikia): Vaizdai iš lietuviško filmo: [šis filmas pirmą kartą rodytas kino teatre „Forum“] / Dienos naujienos. – 1931, birž. 2, p. 1

Nemalonumai dėl cenzūros

Atrodo, kad J. Tumo pasitikėjimo egzamino šio kino teatro savininkai (vedėjas tuo metu buvo Lubomiras Juchnevičius, savininkai – S. Pocius ir Kazys Bandzevičius) neišlaikė ir su cenzoriais jiems teko susidurti ne kartą.

Tiesa, kartais cenzūra įsikišdavo dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių. Taip atsitiko 1931 m., kai dėl Argentinos konsulo protesto buvo uždrausta rodyti kino teatre „Forum“ filmą „Pietų Amerikai reikalingos šokėjos“, bet 1932 m., po Vokietijos atstovybės kreipimosi į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, Latvijos filmų nuomojimo kontoros, išnuomojusios filmą „Forum“, protesto ir Lietuvos kinematografininkų sąjungos memorandumo vidaus reikalų ministrui, filmas vėl grąžintas į ekranus (Istorija su šokėjomis // Kino naujienos. – 1931, Nr. 5, p. 12; Filmas „Pietų Amerikai reikalingos šokėjos“... // Dienos naujienos. – 1932, saus. 8, p. 3). Šis Vokietijoje pastatytas filmas apie vienos mergaitės likimą buvo pastatytas komiteto kovai su baltųjų vergių prekyba užsakymu.

1932 m. dėl rusų filmo „Grok, raudok mano armonika“ demonstravimo ir jo reklamos kino teatro „Forum“ savininkai buvo kaltinami bolševikine agitacija ir pasidžiaugta, kad šį propagandinį filmą netrukus uždrausta rodyti (Lietuvos aidas. – 1932, rugs. 21, p. 6; rugs. 23, p. 6).

Šio filmo demonstravimu „Forume“ nusistebėjo ir Vytautas Alseika, kaip netinkamu vieninteliam lietuviškam kino teatrui Laisvės alėjoje, taip pat nurodęs ir lenkų gamybos jo sezono atidarymo filmą.

Verta pacituoti V. Alseikos mintis apie „Forum“ kino teatro sezono atidarymui demonstruotą lenkų gamybos filmą „Po carizmo jungu“ ir jo trumpą komentarą apie tik tris seansus „Forum“ kino teatre rodytą filmą „Grok, raudok mano armonika“. „Grįžtant prie filmo Po carizmo jungu tenka atkreipti dėmesys į vieną dalyką. Kam šiuo lenkų gamybos filmu atidarė sezoną vienintelis Laisvės al. lietuviškas kino „Forum“? Tikrai negražu. Galėjo gi jis pasirinkti pav. Šanchajaus ekspresą: [kaip tik rodytą „Forum“ po to, kai buvo uždraustas filmas „Grok, raudok mano armonika“, str. aut. pastaba] ar kitą kokį Amerikos filmą. Be to, kam apgaudinėti publiką, kam filmo reklamoje skelbti kaž kokių rusų Dailės teatro artistų pavardes, kai tuo tarpu filme dalyvauja tik Varšuvos teatrų ir filmo artistai: svarb. Rolėj jau kartą matytas Adam Brodziš (visai nepaminėtas reklamoj), 1930 m. išrinkta „Miss Polonia“ Zofia Balycka ir kt. Bendrai Forum nekaip užsirekomendavo savo naujojo sezono pastatymais. Tikėkimės, kad jis tą savo nuodėmę išpirks geresniais Amerikos gamybos filmais. Dėl taip pat Forum (ir vėl nesuprantamas. Juk Forum niekuomet nerodydavo Sovietų filmų, palikdamas tai Odeonui) pastatyta Sovietų filma Grok, raudok mano armonika nėra ko daug kalbėti – šį filmą užtarnautai pasmerkė mūsų spauda, ir gerai padaryta, kad po trijų dienų filmas buvo uždraustas rodyti.“ (Lenkų ir sovietų filmai Lietuvoje / V. Alseika // Naujoji Romuva. – 1932, Nr. 40, p. 863).

Apie šį ir kitus kino cenzūrai užkliuvusius atvejus duomenų suteikia nuo 1932 m. Vidaus reikalų ministerijos sistemingai kaupti leidimai ir draudimai kino filmams įvežti ir rodyti, su kuriais dabar galima susipažinti Kino filmų cenzūros 1932–1940 m. fonde (LLMA, f. 91, ap. 1).

Prieš palaimindamas tą naują trobesį ir darbą, kurs čia bus dirbamas, turiu prisipažinti, kad buvo svyruojama, ar dėti savo antspaudą įmonei.

Repertuarų kontrolė

Cenzūros uždraustų rodyti filmų 1932 m. nepadaugėjo, bet tais metais priimti Kino teatro įstatymas ir Kino filmų cenzūros įstatymas (Vyriausybės žinios. – 1932, Nr. 390 – 2672; 2673) lėmė didesnę kino filmų nuomojimo kontorų kontrolę ir kino teatrų repertuarą.

Visi specialiai „Forum“ kino teatrui užsakyti filmai turėjo gauti kino filmų cenzūros leidimą juos rodyti, o cenzorius išsamiai išanalizuodavo to filmo turinį.

1932 m. taip pat atkreiptas dėmesys dėl per mažo dėmesio lietuvių kalbai kino teatruose demonstruojamuose filmuose ir vis dar dažnai rodomus filmus rusų kalba ar su subtitrais šia kalba. Į 1932 m. laikraštyje „Dienos naujienos“ paskelbtą anketą dėl rusų kalbos filmuose atsakė ir „Forum“ savininkas S. Pocius (Už ar prieš rusų kalbą filmuose (Mūsų ankieta): [Atsako kino teatro „Forum“ savininkas St.Pocius] // Dienos naujienos. 1932, sausio 16, Nr. 12, p. 3), kategoriškai teigęs, kad kino teatruose negalima išsiversti ne tik be rusų, bet ir be vokiečių kalbos, o jo kasininkės galinčios susišnekėti net šešiomis kalbomis.

Pasak jo, filmą „Vakarų fronte nieko naujo“ su rusiškais subtitrais žiūrėjo 19 tūkst. žmonių ir beveik visi jie suprato rusiškai, o antra kalba, kurią taip pat moka daug kino teatrų Kaune lankytojų, – vokiečių. Dėl klaidų subtitruose lietuvių kalba, pasak S. Pociaus, kalti ne kino teatrai, bet filmų nuomojimo kontorų samdomi vertėjai.

Nauja meno įstaiga Kaune: kino teatras „Forum“ / Diena.-1931, saus. 4, p. 8: Nuotraukoje: kanauninkas Tumas, šventinantis kino teatrą jo atidarymo metu

Lietuvybės klausimas

Literatūroje daug kur pabrėžiamas kino teatro „Forum“ lietuviškumas (minimas ir V. Alseikos str. „Lenkų ir sovietų filmai Lietuvoje“), į pasaulinius kino šedevrus orientuotas jo repertuaras sietinas su šio kino teatro veikimo pradžia 1931 m. Vėliau to lietuviškumo iš savininkų lietuvių vis dar buvo tikimasi, bet tie lūkesčiai ne visuomet išsipildydavo.

Tiek minėta anketa apie rusų kalbą kino teatruose, tiek kino teatre demonstruoti Sovietų Rusijos (ypač 1932 m. ir nuo 1936 m.), Lenkijos ar nacistinės Vokietijos propagandiniai filmai nerodo nei šio kino teatro lietuviškumo, nei jo repertuaro išskirtinumo, tačiau buvo ir minėtus teiginius dėl lietuviškumo ir repertuaro patvirtinančių faktų.

Iš tikrųjų kino teatro „Forum“ savininkai lietuviai samdė tarnautojas lietuvaites, kurias aprengė specialiai kino teatrui pasiūtomis uniformomis. Kino teatrą „Forum“ reklamuojančiame straipsnyje „Kino naujienų“ žurnalistas rašė: „Kino lankytojams parodančios vietas grakščios, vienodai aprėdytos bilietininkės (visos, berods, lietuvaitės, ko apie kitas Kauno kino teatrų bilietininkes negalima būtų pasakyti)“ („Forum“ // Kino naujienos. – 1931, Nr. 1, p. 13).

Deja, negalime patikrinti, ar žurnalistas šiame straipsnyje tikrai buvo objektyvus dėl kitų kino teatrų, bet „Forum“ dauguma darbuotojų per visą jo veikimo laiką tikrai buvo lietuviai, tiek mechanikai ar jų padėjėjai, tiek kasininkai, buhalteriai, tiek kontrolieriai, valytojai ir kūrikas. 1934 m. buvo septyniolika, 1940 m. – šešiolika tarnautojų, iš jų tik du – ne lietuviai. Šių darbuotojų atlyginimas buvo nuo 300 litų per mėnesį (mechaniko) iki 60 litų (kontrolierių, valytojų). Mažiausią 40 litų atlyginimą gaudavo kūrikas (KRVA, f. 209, ap. 2, b. 8858, l. 1-57).

Stasio Pociaus 750 vietų kino teatro, statomo Kaune, Laisvės al. 32 N. projektas. Statybos darbų vedėjas : [projekto autorius] inž. K. Reisonas. Fasadas. 1929. / LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 24, l. 2

Minėtame 1931 m. „Kino naujienų“ straipsnyje žurnalistas taip pat pagyrė kino teatro „Forum“ erdvumą, gerą ventiliaciją, apšvietimą ir puikų repertuarą, nes jame demonstruojami geriausi Amerikos ir Europos filmai, tokie kaip „Vakarų fronte nieko naujo“ (1930 m. kino studijoje „Universal“ Lewiso Milestono ekranizuotas Ericho Marios Remarque’o to paties pavadinimo romanas), romantinė drama „Morokko“ su Marlene Dietrich, pastatyta „Paramount“ kino studijoje JAV, režisieriaus Ernsto Lubitscho filmai „Monte Carlo“ su Jacku Buchananu ir „Meilė valso sūkury“ su Morisu Chevalier, taip pat pastatyti „Paramount“ studijoje, JAV, vokiečių režisieriaus F. Feherio filmas „Išgėdintosios sūnus“ su Magda Sonja ir kiti.

1931 m. spalio 13 d. būtent kino teatre „Forum“ įvyko pirmo lietuviško pilnametražio vaidybinio filmo, komedijos „Onytė ir Jonelis arba Nelįsk kur nereikia“, filmuoto Sargėnų dvare, Kaune ir kitose Lietuvos vietose, premjera (režisieriai Jurgis Linartas, Feognijus Dunajevas).

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų