Dabartinė situacija
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) kartu su „Kaunas IN“ ir „REGO group“ surengė Kauno NT forumą, kuriame aptartos Kauno plėtros galimybės. Bendrasis planas – vienas pagrindinių dokumentų, braižančių, kokia kryptimi bus plėtojamas miestas.
Dabar galiojantis Kauno Bendrasis planas patvirtintas dar 2013 m. Pernai Kauno miesto taryba pritarė, kad reikia rengti naująjį. Šiuo metu vyksta vertinimai, kiek senojo plano punktų pavyko įvykdyti, o kurios sritys neatitinka šiuolaikinių miesto augimo poreikių.
„Miestas – daugialypė, daugiasluoksnė struktūra. Tai gyvas organizmas, kuris nuolat keičiasi, auga, transformuojasi. Tam, kad šį organizmą tinkamai prižiūrėtumėme, turime turėti instrukciją, tai ir yra Bendrasis planas. Šis dokumentas – tarsi gidas, padedantis keliauti miestui augant. Žinoma, kaip ir kiekvienas gyvas organizmas, miestas kartais išauga iš tam tikrų struktūrų, reikalauja naujo požiūrio, todėl miesto augimo instrukcijas dabar ir turime keisti. Esamo Bendrojo plano galimybės jau išsemtos“, – forume kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, miesto vyr. architektas Gedeminas Barčauskas.
Specialistai sudėliojo žingsnius, kaip bus keičiamas Bendrasis planas. Pirmiausia numatyta įvertinti dabar galiojančio plano būklę, parengti naujojo koncepciją, konkretizuoti sprendinius, juos viešinti, derinti su suinteresuotomis institucijomis. Galiausiai dokumentas turės būti patvirtintas Kauno miesto taryboje. Praeis dar ne vienas mėnuo, kol dienos šviesą išvys naujasis Bendrasis planas, tačiau tam tikras gaires galima išskirti jau dabar.
„Šiuo metu esame beveik baigę vertinti, kaip sekėsi įgyvendinti dabar galiojantį planą. Jau seniai esame įsivedę penkiolikos minučių miesto koncepciją, kai viskas greitai pasiekiama pėsčiomis ar dviračiu: poilsio erdvės, parduotuvės, švietimo įstaigos ir pan. Kaunas – kompaktiškas miestas, tad apie 40 proc. urbanizuotos teritorijos jau šiandien atitinka šį planavimo principą. Likusioje teritorijos dalyje trūksta labai nedaug, kad viskas būtų greitai pasiekiama“, – esamą situaciją aptarė G. Barčauskas.
Stebint kitas miesto tendencijas, Kaune mažėja gyventojų, jie „emigruoja“ į Kauno rajoną. Taip pat vis dar trūksta kokybiškų biurų, kuriuose veiktų aukštą pridėtinę vertę kuriantys verslai. Kitas segmentas, kuris Kaune nelabai vystosi, – viešbučiai. Didinant šių objektų prieinamumą, vystant naujus projektus, gerėtų ir Kauno verslo aplinka, tai skatintų žmones sugrįžti į miestą.
„Matosi ryškus pokytis tvarkant paveldo objektus, prie to prisideda Paveldotvarkos programa, vykdoma nuo 2015 m. Per tą laiką atnaujinta daugiau nei 200 pastatų, savivaldybė investavo apie 6 mln. eurų, tad Lietuvoje esame lyderiai. Aišku, yra ir viešų pastatų, prie kurių sutvarkymo prisidėjo savivaldybė. Tai – ir stadionas, ir Lietuvos sporto universitetas, KTU rūmai. UNESCO įvertinimas – tarsi savotiškas apdovanojimas už miesto pastangas atnaujinti paveldinius pastatus“, – dėstė miesto vyr. architektas.
Transporto iššūkiai
Peržiūrėti ir Kaune esami žalieji plotai. Apie 70 proc. teritorijos želdynų pasiekiami 300 m atstumu. Didesni, užimantys daugiau nei 1 ha plotą, 1 km spinduliu pasiekiami iš maždaug 90 proc. Kauno vietų.
„Rodikliai, susiję su transportu, kuriuo keliauja miestiečiai, nelabai džiugina. Daugiau nei pusė renkasi automobilį, apie 30 proc. važiuoja viešuoju transportu, likę – pėsčiomis ar dviračiais. Keliaujančių automobiliu skaičius vis auga, siekiame jį mažinti bent iki 40 proc., bet, manau, reikia brėžti dar ambicingesnius tikslus“, – pažymėjo G. Barčauskas.
Pasak specialisto, kadangi Kaunas yra kalnų ir šlaitų miestas, kyla tam tikrų iššūkių sujungiant kai kurias miesto vietas, tačiau neabejojama, kad viešojo transporto jungtis būtina gerinti. Taip pat siekiama gerinti susisiekimą su Kauno rajonu.
„Dabar nemažai maršrutų dengia vienas kitą, jie važiuoja ta pačia trasa, todėl išnaudojami neefektyviai. Kai kurie maršrutai nevažiuoja tiesiai, o užsuka į įvairias gatveles, todėl nukenčia greitis. Mieste planuojame įrengti multifunkcinių viešojo transporto terminalų, tarp terminalų transportas važiuos labai greitai, o kiti maršrutai bus tarsi jungiamieji, atvežantys iki terminalų“, – NT forume kalbėjo Kauno vyr. architektas.
Naujojo koncepcija
Pasak G. Barčausko, naujas Bendrasis planas nurodys, kaip Kaunas vystysis. Plano rengėjai ketina atsispirti nuo keturių architektūrinių ir urbanistinių krypčių: kompaktiško, žalio, socialiai saugaus ir identitetą turinčio miesto.
Siekiant Kauną padaryti kompaktišku miestu, specialistai nurodė, kad reikėtų tankinti apgyvendinimą, tačiau, kuriant naujus kvartalus, bus būtina atskirti privačias ir viešąsias erdves ir funkciškai išplanuoti pastatus, kad būtų patogu ne tik vaikščioti pėsčiomis, pagerėtų susisiekimas, bet ir patys pastatai būtų naudojami įvairioms paskirtims. Tam pravartu suaktyvinti pirmuosius aukštus, kuriuose būtų teikiamos paslaugos, o vitrininiai langai tarsi leistų stebėti tai, kas vyksta gatvėje. Taip kartu kuriamas ir saugumas.
Šis dokumentas – tarsi gidas, kuris padeda keliauti miestui augant.
„Nebenorime kurti naujų Šilainių ar Kalniečių, turėtume turėti įvairesnių pastatų. Šiuolaikiniai vystytojai šią koncepciją supranta ir įgyvendina. Pavyzdžiui, „Nemunaičių“ kvartalą kūrė ne vienas architektas, tačiau pastatai tarpusavyje siejasi, estetika neiškrenta iš bendro kvartalo konteksto. Tokie sprendimai atneša jaukumo.
Be to, tokiuose kvartaluose užtikrinama funkcinė įvairovė, kai derinama gyvenamoji, komercinė ir viešoji paskirtys. Pastatai turėtų būti kuriami taip, kad, prireikus, galėtų keisti savo funkciją ir ateityje būti pritaikomi kitoms paskirtims. Pavyzdžiui, gal dabar reikia darželio, bet vėliau reikės senelių namų? Naujai kuriami pastatai turi būti universalūs“, – kalbėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
„Bendras planas – mūsų ateities vystymosi dokumentas, reikalaujantis daug analizių. Tikimės per dvejus ar trejus metus įgyvendinti šį projektą“, – pridūrė G. Barčauskas.
Laukia pokyčių
Kauno NT forume savo pastebėjimais apie Bendrąjį planą pasidalijo ir diskusijos dalyviai.
PUPA („Public Urbanism Personal Architecture“) vadovas Tadas Jonauskis įvardijo, kad Kaunas – kompaktiškas miestas, kuriame centrinę dalį galima patogiai pasiekti beveik iš visų miesto teritorijų.
„Daug veiksmo vyksta Centre, bet yra ir išskaidytų rajonų, tokių kaip Pramonės prospektas, Šančiai ir pan., tai rodo, kad viskas vyksta plačiau, ne vienoje vietoje. Tačiau egzistuoja priklausomybė nuo automobilių, yra vietų, kur pradeda formuotis spūstys. Kiti miestai sugebėjo labiau paskatinti naudotis dviračiais“, – pastebėjo ekspertas.
Jis atkreipė dėmesį į Žemosios Fredos konversiją, kuri kuria naują kvartalą, tačiau kartu atsigręžiama į gyvenimą prie upių ir netoli Centro. Tokių teritorijų patrauklumą gerina ir plėtojamos tiltų jungtys.
„Didelis pliusas, kad Centras prasiplėtė. Manau, netrukus iššaus ir Vilijampolė, kaip didelis ir geras rajonas, kuris įsikūręs visai netoli Centro. Ten yra didelių plotų, kurie dar tik laukia konversijos, jų neriboja Naujamiesčio ar Senamiesčio tvarkymo taisyklės. Labai įdomi ir Stoties teritorija, tačiau jos tvarkymas – komplikuotas, ten daug ribojimų dėl paveldo, tam tikrų istorijos sluoksnių, kurie ne taip lengvai gali atsigauti“, – įžvalgomis dalijosi T. Jonauskis.
Diskusijos moderatorius LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius dalyvių klausė, kaip Kaunas turėtų atrodyti po dešimt metų. Galbūt atgimimo laukia ne tik Vilijampolė, bet ir kitos teritorijos?
„Perspektyvų turi geležinkelio stoties rajonas, Karaliaus Mindaugo prospektas, kuriame yra likę buvusios pramonės pėdsakų, taip pat – Žemieji Šančiai, ypač arčiau Panemunės tilto. Neseniai teko dalyvauti „Kauno energijos“ konkurse dėl Jėgainės gatvėje esančios teritorijos įveiklinimo. Dabar toje teritorijoje „Kauno energija“ daro ekskursijas, renginius. Elektrinės teritorija, mano manymu, turi didžiulį potencialą, nes ji yra prie upės. Čia galėtų atsirasti ir gyvenamųjų, ir multifunkcių pastatai, kurie derėtų su elektrine. Kaunas turi daug tokių teritorijų, telieka palinkėti drąsos keistis“, – teigė G. Barčauskas.
„Esu apytiksliai paskaičiavęs, kad Kaunas turi apie 2 tūkst. ha pramoninio ploto, kuris būtų potencialus konversijoms. Kaune šios teritorijos – milžiniškos. Petrašiūnai išsiskiria tuo, kad yra tarsi rajonas be rajono. Gyventojų čia yra sąlyginai mažai, jie koncentruojasi ties žiedine sankryža, nors šiaip rajonas yra ties Kauno mariomis, Nemunu, turi gamtos, bet ties upe stovi beveik vien pramonės įmonės, kurios beveik nebeveikia“, – kalbėjo T. Jonauskis.
PUPA vadovas išskyrė dar vieną teritoriją, kuri dabar nepelnytai užmiršta, tai – Jonavos gatvė. Šiuo metu čia veikia verslai, bet gyventojų mažai. Ši Kauno vieta nėra ta, kurioje būtų ką veikti, todėl žmonės neužsibūna.
„Jonavos gatvėje turime paupį, bet neturime daug gyventojų, įsiterpęs tik vienas kitas bendrabutis, čia nėra didesnių traukos objektų, todėl nėra ko čia važiuoti. Norint tokias teritorijas konvertuoti, reikėtų tą daryti gana intensyviai, kad susikurtų naujas centras“, – teigė T. Jonauskis.
Naujamiesčio vizija
Šiuo metu viešojoje erdvėje aptarinėjamas ir Naujamiesčio specialusis planas, kuris taip pat bus tarsi vedlys, kaip ši Kauno zona bus tvarkoma, kokie pastatai formuos veidą. Verslas mato nemažai perspektyvų konvertuoti Naujamiestį, tačiau šis dokumentas dangoraižių statyti vargu ar leis.
„Naujamiestis – išskirtinė Kauno vieta, turinti ir UNESCO Pasaulio paveldo statusą. Miesto centras įsikūręs upių santakoje, tam tikrame slėnyje, kuris turi išskirtinius šlaitus ir suformuoja Kauno savitumą. Naujamiesčio specialusis planas ieško sprendinių, kaip išsaugoti paveldą, santykį su gamtiniais elementais, užstatymą. Šiuo metu yra pristatyti apsaugos zonų išplėtimo sprendiniai, nustatyti aukščių reglamentai, tad reikės visus sprendinius suderinti, kad laimėtų visi“, – diskusijoje kalbėjo Kauno technologijų universiteto Architektūros ir statybos instituto centro vadovas dr. Evaldas Ramanauskas.
Miesto siekis – tankinti gyvenamąsias vietas, tačiau jei ribojamas aukštis, tokį tikslą gan sudėtinga pasiekti. Dabar paveldosaugininkai dažnai tiesiog nurodo „nurėžti“ kelis naujai vystomo projekto aukštus, kad šis neiškristų iš Naujamiesčio konteksto, nors kai kurie pastatai, pasak NT vystytojų, galėtų būti ir aukštesni, tad, šiuo klausimu ieškant bendro sutarimo, įvairioms institucijoms teks dar nemažai diskutuoti.
„Teritorijos aplink Naujamiestį tikrai keisis, tad kyla klausimas, kaip iš jų žvelgsime į Centrą. Norėtųsi kiek laisvesnio požiūrio, identifikuoti kertinius taškus, kur galima išvystyti daugiau. Aukštingumas turėtų būti aptariamas lokaliai, išskiriant konkrečią Naujamiesčio vietą. Aukštingumas nėra tik aukštis, tai kartu ir kiek funkcijų į pastatą gali sudėti. Pavyzdžiui, reikia aiškesnės vizijos, kaip viskas galėtų keistis Kaunakiemio gatvėje, ar tikrai toje vietoje reikia labai riboti aukštį. Naujamiestis turi būti vystomas protingai, nes kitu atveju čia nebus patrauklu, nauji projektai grįš į Romainius ar Garliavą“, – savo nuomonę išsakė T. Jonauskis.
„Nesinori turėti tarsi sienos, kuri atskirtų Naujamiestį nuo Aleksoto ar Žaliakalnio. Žemyn Europos prospekto turime nuostabią panoramą, iš ten atsiveria Naujamiestis, tad tikrai reikia diskutuoti, kiek mes leisime jos uždengti. Visuomenės interesas turėti pačius įspūdingiausius Kauno vaizdus, kad jie būtų kuo mažiau pažeisti, esame geriausių sprendimų ieškojimo kelyje. Sutarimo klausimas, kur reikia palikti žemesnius pastatus, kur reikalinga mažesnė intervencija“, – kiek kitokią poziciją išsakė E. Ramanauskas.
Kartais vienas aukštas gali lemti, ar toje vietoje vystytojas norės investuoti, tad laukia dar nemažai diskusijų, kaip turėtų atrodyti tiek Naujamiesčio specialusis, tiek Bendrasis planas.
Naujausi komentarai