Seimūnų siūlymas

Seimo pritarimo laukia Vyriausybės pasiūlytas naujas žemės mokestis – norima įvesti vienkartinį žemės nuomos mokestį, kuris siektų 20 proc. žemės nuomos vertės. Naujas mokestis būtų taikomas tiems, kurie keičia valstybinės nuomojamos žemės paskirtį, pavyzdžiui iš komercinės į gyvenamąją. Tektų susimokėti ir tiems, kurie nori bent 5 proc. padidinti valstybinės žemės užstatymą.

Tai būtų aktualu verslininkams, rekonstruojantiems jau esamą pastatą ar nuomojamame sklype norintiems pastatyti priestatą, kurio plotas ne mažesnis nei 5 proc. jau esamo pastato ploto. Toks žemės nuomos mokestis būtų mokamas į valstybės biudžetą.

Tai yra naujas mokestis, nors Vyriausybė sakė, kad naujų mokesčių nebus.

Seimo nariai Kazys Starkevičius ir Simonas Gentvilas siūlo projektą koreguoti ir nuomos mokestį mokėti savivaldybėms. Be to, savivaldybė galėtų pati nuspręsti, kokio dydžio vienkartinį žemės mokestį galima būtų taikyti konkrečiu atveju.

"Tai yra naujas mokestis, nors Vyriausybė sakė, kad naujų mokesčių nebus. Vyriausybės siūlomiems pakeitimams aš nepritariu, nes tai būtų nauja našta verslininkams, tačiau, jei bus pakeitimai priimti, yra geriau leisti šį mokestį rinkti savivaldybėms. Tokiu būdu savivaldybė turėtų lėšų ūkio reikalams, infrastruktūrai gerinti. Oponentai sako, kad bus korupcija, bet, mano nuomone, reikia pasitikėti savivaldybėmis, nes spręs ne vienas žmogus, o visa taryba. Priešingu atveju valstybė surenka lėšas ir jas perskirsto, tačiau pats perskirstymo procesas dažnai būna pagal simpatijas", – komentavo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys K.Starkevičius.

K.Starkevičius

"Valstiečiai užsimojo, kad melioracijos trūkumą kompensuos iš šio papildomo mokesčio. Iki šiol būdavo, kad savivaldybių taryba kiekvienais metais nustato žemės nuomos mokestį ir tas mokestis eidavo į jų sąskaitą. Tas pats galiodavo ir tada, kai žemė išnuomota aukciono būdu. Aš sakau, kad nesvarbu, koks būtų žemės nuomos mokestis, jis turi atitekti savivaldybei, nes ji iki šiol rinkdavo žemės nuomos mokesčius", – savo poziciją dėl žemės nuomos mokesčio išsakė Seimo narys S.Gentvilas.

Pritrauktų investuotojų?

Įstatymo pakeitimus siūlantys politikai įsitikinę, kad leidus vienkartinius žemės nuomos mokesčius rinkti pačioms savivaldybėms, būtų galima skirti didesnį dėmesį regioninei politikai.

Savivaldybė galėtų pati nuspręsti, kokio dydžio vienkartinį žemės mokestį būtų galima taikyti konkrečiu atveju.

"Mūsų skaičiavimais, Kauno biudžetas galėtų pasipildyti 10 mln. eurų, o kartu būtų skatinama tvarkyti miestą. Be to, savivaldybė galėtų pritaikyti 0 proc. mokestį tiems, kurie investuoja į paveldo objektus. Žinoma, miesto taryba turėtų nustatyti ir terminus, per kuriuos partatas turi būti rekonstruotas ar pakeista žemės paskirtis", – sakė K.Starkevičius.

Anot S.Gentvilo, miestai yra daugiau suinteresuoti ne gauti pinigus, bet paskatinti atsinaujinimą. Dėl to pati savivaldybė galėtų nuspręsti, ar geriau brangiai apmokestinti ir neturėti naujo objekto, ar pritarti mažesniam vienkartiniam žemės nuomos mokesčiui ir taip paskatinti verslininkus investuoti, kurti darbo vietas.

"Yra regionų, kur vystymasis iš viso nevyksta. Pavyzdžiui, Skuodas ar dalis savivaldybių Aukštaitijoje. Tai imti dar papildomą 20 proc. mokestį, kur ir taip yra stagnacija, aš nematau jokio reikalo", – apie savo pasiūlymą tęsė Liberalų frakcijos narys.

Vertina skeptiškai

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovė spaudai Ieva Jonilienė teigė, kad asociacija bendrai nepritaria Vyriausybės pateiktam Žemės įstatymo pakeitimo projektui, tačiau Seimo narių K.Starkevičiaus ir S.Gentvilo siūlymas yra vertas dėmesio, kadangi tuomet savivaldybės pačios galėtų nuspręsti, kokį žemės nuomos mokestį konkrečiu atveju pritaikyti (nuo 0 iki 20 proc.).

"Minėtasis Seimo narių siūlymas galėtų pagerinti visų savivaldybių finansų padėtį tik tokiu atveju, jeigu centrinės valdžios sprendimais atitinkama suma nebūtų sumažinama savivaldybių biudžetams tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis", – sakė LSA atstovė.

Anot I.Jonilienės, nėra aišku, ar priėmus tokias Žemės įstatymo pakeitimo normas, būtų savivaldybėse sumažintas apleistų pastatų ir teritorijų kiekis.

"Galima pastebėti, kad iki šiol taikytos priemonės tik iš dalies paskatindavo tvarkyti apleistas teritorijas ar nekilnojamąjį turtą. Dalį problemų verslo atstovai galbūt pagrįstų ir 2008 m. rudenį kilusios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės įtaka", – komentavo pašnekovė.