Jaučia spaudimą

"Kauno planui" parengus kioskų, paviljonų ir prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų (KPA) specialųjį planą, tikimasi sureguliuoti kioskų išdėstymo schemą ir jų estetinę išraišką. Smulkieji verslininkai atkreipė dėmesį, kad planas galioja tik valstybinėje žemėje pastatytiems laikiniesiems statiniams.

"Mūsų kioskas, stovintis prieš Centrinį paštą, atsidūrė privačioje teritorijoje. Mokykla išsinuomojo žemę ir liepė mums nukelti kioską. Tai padaryti nėra taip paprasta. Juk įrengtos komunikacijos, investuoti pinigai, dirba du žmonės. Yra du keliai – gauti sutikimą arba nusikelti. Žinoma, su mokykla galima susitarti, tačiau yra tokių vietų, kur susitarti neišeina ir tenka panaikinti tą prekybos vietą arba mokėti privatiems asmenims didelius pinigus už nuomą", – susidariusią situaciją aiškino "Kauno spaudos" generalinė direktorė Elena Bakanauskienė.

Ji pasakojo, kad K.Donelaičio gatvėje, ties populiariu viešbučiu, taip pat stovi spaudos kioskas. Anksčiau šioje vietoje buvo valstybinė žemė, tačiau viešbutis išsinuomojo nemažą plotą, tad kioskas staiga atsidūrė privačioje teritorijoje.

"Išnuomojo jiems žemę su visu šaligatviu. Nežinau, kas čia per tvarka. Gerai, kad dar gatvės važiuojamosios dalies neišnuomojo, nes tada viešasis transportas negalėtų važiuoti. Gavome iš viešbučio raštą, kad reikia mums nukelti 100 tūkst. vertės kioską, nes jie nori įrengti tris automobilių stovėjimo vietas. Kas beliko, dabar mokame už jų tris automobilio vietas", – guodėsi verslininkė.

Pasak "Kauno spaudos" vadovės, ši problema išryškėjo, kai prasidėjo žemės grąžinimo procedūra. Dažnu atveju kioskai pastatyti gerokai anksčiau, nei buvo žmonėms išnuomotas ar grąžintas žemės sklypas, todėl, jos nuomone, galėtų leisti ir toliau stovėti spaudos kioskams, nes kauniečiai prie jų pripratę. Čia jie gali nusipirkti ne tik mėgstamą leidinį, bet ir pasipildyti viešojo transporto bilietus.

Vis dėlto valdininkai laikosi pozicijos, kad kioskai ir paviljonai yra laikini statiniai, tad, pasikeitus situacijai, jie turi būti nukelti.

"Aplinkos ministerija išaiškino, kad statant kioską reikia gauti privačių valdų savininkų leidimą, bet mūsų atveju kioskas jau stovi. Tikrai yra daug kioskų, kurie patenka į privačias valdas. Žinoma, yra įvairių vadovų, kurie mums leidžia toliau veikti. Pats specialusis planas yra geras ir reikalingas", – kalbėjo E.Bakanauskienė.

Kilo abejonių

Susitikimo metu smulkiojo verslo atstovai išreiškė ir tam tikrų abejonių, ar patvirtinus planą jiems apsimokės investuoti į kioskus, nes jie gali neatnešti norimo pelno.

"Iš pradžių verslininkai labai bijojo įvertinimo, ar jo kioskas geras, blogas ar kritinis. Susidarė įspūdis, jei prekiautojas ten prekiauja, kioskas yra tvarkingas, nors praeiviai matydavo aptriušusias ir apsilupinėjusias sienas. Tad jie pradėjo galvoti, kad jei įvertinsime prastai, tai jau iš karto jam nebeleis prekiauti. Specialiojo plano misija, kad žmogus norėtų tvarkytis ir turėtų garantiją, jog galės toliau vystyti veiklą", –  smulkiuosius verslininkus ramino "Kauno plano" projekto vadovas Vilius Paipalas.

"Specialusis planas kaip tik atriš verslininkams rankas, nes iki šiol nebuvo jokių susitarimų. Dabar bus žaidimo taisyklės, kuriomis vadovausis ne tik verslas, bet ir savivaldybė", – pastebėjo Miesto planavimo ir urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valaktkevičius.

Yra tokių užmirštų kioskų, kuriais niekas nesirūpina, tad po specialiojo plano bus aišku, kas nori atsinaujinti, o ką teks nukelti, kad nebeterštų miesto aplinkos.

Galės dirbti tik metus?

Verslininkams užkliuvo, kad plane taip pat nėra numatyta, kuriam laikui jiems bus pratęsta žemės nuomos sutartis. Sklando nerimas, kad savivaldybė smulkiesiems verslininkams leis paviljonus laikyti tik metus, o po jų vėl bus sprendžiama, ar pratęsti sutartį, ar liepti laikinąjį statinį nusikelti. Valdininkai ramina, kad kioskų ir paviljonų egzistavimo trukmė priklausys nuo tarybos sprendimo ir bendrojo Kauno vystymo plano.

"Žmogus kreipsis su prašymu ir miesto taryba nuspręs, kiek tas kioskas gali stovėti. Tai reikalinga ne dėl to, kad po termino būtinai kioskas būtų griaunamas, o kad verslininkai po to vėl atsinaujintų", – aiškino V.Paipalas.

"Kauno spaudos" vadovė E.Bakanauskienė taip pat ramino kolegas ir tikino, kad nebus taip, jog, investavus dideles sumas į paviljonus, verslininkai po metų bus išgrūsti lauk.

"Iki 2017 m. kioskų schema buvo patvirtinama penkeriems metams. Tad aš žinojau, kad penkerius metus galėsiu prekiauti, investuoti, gražinti kioskus. Suprantu kitus verslininkus, nes nuo šių metų tvarka yra patvirtinama trejiems metams, o su kai kuriais sutartys sudarytos tik metams. Pastarieji sako, kad jiems neapsimoka investuoti. Manau, kad patvirtinus specialųjį planą bus galima ilgesniam terminui sudaryti sutartis. Galbūt dabar numatyta, kad toje vietoje bus plečiama gatvė ar šalia iškils kitas objektas, todėl reikės kioską patraukti. Vėliau taryba nuspręs, kuriam laikui leisti prekiauti, manau, kad tikrai viskas bus gerai", – sakė "Kauno spaudos" vadovė.

"Manau, kad taryba nuspręs protingai, kad smulkieji verslininkai galėtų sau ramiai dirbti", – pritarė V.Paipalas.

Užtikrins tvarką

Kauno valdininkai tikina, kad specialusis kioskų ir paviljonų planas padės atsikratyti apleistų, neprižiūrimų laikinųjų objektų ir taip užtikrinti vientisą miesto vaizdą.

"Tikslas yra reglamentuoti laikinų pastatų Kauno mieste egzistavimą. Buvo ir sutvarkytų, ir apleistų kioskų, tad savininkai ginčydavosi, kodėl jiems nepratęsia sutarties, o dabar bus viskas reglamentuota", – kalbėjo projekto vadovas V.Paipalas.

Buvo sudaryta speciali komisija, kuri visame mieste suregistravo laikinuosius statinius ir įvertino jų būklę. Jei kioskas yra geros būklės, verslininkams papildomai investuoti nereikės. Jei blogos – per trejus metus turės kioską atnaujinti. Jei kioskas pripažintas kritinės būklės, per trijų mėnesių terminą po plano patvirtinimo savininkai turės laikiną statinį nugriauti.

"Jei verslininkai norės, galės pastatyti naują laikinąjį statinį. Tačiau yra tokių užmirštų kioskų, kuriais niekas nesirūpina, tad po specialiojo plano bus aišku, kas nori atsinaujinti, o ką teks nukelti, kad nebeterštų miesto aplinkos. Jei verslininkai norės atnaujinti kioską, niekas netrukdys", – aiškino projekto vadovas.

Siūlo bendrą dizainą

Pasak V.Paipalo, visose Kauno miesto mikrorajonuose yra apleistų kioskų.

"Kažkada jie gražiai atrodė, bet dabar jau neatitinka šių laikų dvasios. Žinote, pasistato gražų paviljonuką, o šalia stovi medinė dėžė, visa apskurusi. Plane yra siūlomas rekomendacinis kioskų ir paviljonų dizainas. Jei kažkas nori savo vaizduotės dizainą sukurti, niekas tam neprieštaraus. Svarbu, kad derėtų prie bendro miesto vaizdo. Tačiau jei verslininkas negali pasisamdyti architekto, jis gali pasiimti mūsų siūlomus pavyzdžius ir pagal juos pastatyti kioską be didelių išlaidų. Specialiajame plane numatyti keturi laikinųjų statinių dizaino pavyzdžiai", – sakė V.Paipalas.

Tikimasi, kad specialusis kioskų ir paviljonų panas bus patvirtintas artimiausiame tarybos posėdyje