„Vadovavimas universitetui yra didžiulė atsakomybė, bet kartu ir galimybė kurti prasmę – telkti akademinę bendruomenę bendram darbui. Mūsų tikslas – ne tik reaguoti į šiandienos poreikius, bet ir formuoti ateities horizontus. Universitetas stiprus tiek, kiek jis geba išlikti ištikimas fundamentalioms vertybėms: akademinei laisvei, kritiniam požiūriui, kūrybiškumui ir visapusiškam ugdymui. Ši nuostata, paremta artes liberales principais, yra mūsų tvirčiausia atrama ir svarbiausia kryptis“, – pažymi VDU rektorė, pokalbyje aptarusi ateities universitetus, bendryste grįstą lyderystę, šiandieninių studentų vertybes bei būdus atsipalaiduoti po intensyvių darbų.

Universitetai turi išlaikyti moralinį stuburą, didinti pasitikėjimo kultūrą ir rodyti atsakingumo pavyzdį visuomenei.

– Kokį matote universitetų vaidmenį šiandien ir ateityje?

– Universitetai turi išlikti žinių ir laisvo tyrinėjimo centrais, bet kartu atliepti šiuolaikinius poreikius, susijusius su technologinėmis, ekonominėmis bei socialinėmis naujovėmis. Pavyzdžiui, jau kasdienybės dalimi tapęs dirbtinis intelektas turi likti pagalbininkas, o ne žmogų pakeičiantis sprendimų priėmėjas – todėl būtina ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti šiuos įrankius ir atsakingai juos naudoti.

Ypač reikšmingas šiandien – universitetų atsparumas, ir čia kalbame ne tik apie infrastruktūrą ar technologijas. Norint sėkmingai veikti geopolitinio ir ekonominio nenuspėjamumo, įvairių rizikų sąlygomis ir dar skatinti ilgalaikius pokyčius, universitetai turi išlaikyti moralinį stuburą, didinti pasitikėjimo kultūrą ir rodyti atsakingumo pavyzdį visuomenei.

Matau ateities universitetą ir kaip inovacijų, pažangos židinį. Čia įgyjamos skirtingos ekspertinės kompetencijos, suvokiami ir praktikuojami tarpdisciplininio veikimo būdai, ugdomi laisvi, atsakingi, kilnūs žmonės, turintys drąsos veikti, rizikuoti ir klysti.

Universitetas turi būti ir moralinės lyderystės vieta. Gyvendami informacinio triukšmo ir konkurencijos laikais, turime stengtis kurti pasitikėjimo, dialogo ir bendradarbiavimo atmosferą, ginti bendražmogiškas vertybes, išlikti atviri pasaulio įvairialypiškumui. Universitetas turi rodyti pavyzdį, kad sąžiningumas ir atjauta gali keisti pasaulį. Savo vizijoje VDU matau kaip universitetą, kuris jungia tradiciją ir modernumą, yra atviras, drąsus, atsakingas, empatiškas ir gebantis nustebinti savo pasiekimais tiek Lietuvą, tiek pasaulį.

– Kaip suvokiate lyderystę? Kokias vadovo savybes vertinate labiausiai?

– Į lyderystę žvelgiu šiuolaikiškai, nematau vadovo kaip griežto ir visažinio, daug svarbiau – bendruomeniškas, įsiklausantis lyderis. Vertinu lyderystę, kuri yra demokratiška, pirmiausia – paremta dialogu ir empatija. Universitetas gyvas tik tada, kai kiekvienas jo narys jaučiasi atsakingas už pokyčius.

Todėl tarp pirmųjų darbų, kurių imsiuosi – bendruomenės įtraukimas į sprendimų priėmimą. Sprendimai neturi būti priimami už uždarų durų, o gimti diskusijose, kuriose girdimi skirtingi balsai ir nuomonės. Organizuosime darbo grupes, skirtas įvairioms esminėms universiteto veiklos sritims: nuo mokslo ekosistemos ir biudžeto planavimo iki dirbtinio intelekto integracijos ir alumnų telkimo.

– Kokius didžiausius iššūkius išskirtumėte Lietuvos aukštajame moksle?

– Matau didelį potencialą mūsų šaliai išsiskirti aukštojo mokslo kokybe tarptautinėje erdvėje. Tačiau taip pat matau tris esmines problemas: menką pasitikėjimą tarp valstybės ir universitetų, demografinę krizę ir nuolatines reformas, kurios destabilizuoja visą sistemą.

Lietuvos aukštosios mokyklos yra stiprios, tačiau pasaulyje ir Europoje galėtų konkuruoti dar labiau, jei būtų mažiau kontrolės ir daugiau pasitikėjimo. Pertekliniai reguliavimai, ilgos derinimo procedūros stabdo inovacijas. Mano siekis – mažiau biurokratijos, daugiau realių eksperimentų ir skaitmenizacijos.

Universitetų autonomija turi būti suvokiama kaip būtina sąlyga kokybiškai veiklai, mokslo ir studijų pažangai. Tai yra tikroji akademinė laisvė – teisė abejoti, diskutuoti, kelti klausimus. Tai ir įsipareigojimas siekti aukščiausios kokybės, atsakyti už savo žodžius ir darbus, ginti savas pažiūras, būti moraliniu orientyru. Visa tai prasideda nuo pasitikėjimo: valstybė turi leisti universitetams veikti laisviau, o universitetai savo ruožtu turėtų rodyti skaidrumą ir rezultatus.

– Kokį matote šiandieninį jaunimą, studentus – ir kuo juos šiandien galėtų sudominti universitetas?

– Vis dažniau tenka stebėti, kad jauni žmonės studijas renkasi ne dėl popieriaus su antspaudu, o dėl galimybės veikti ir kurti. Jiems svarbu, kad studijos leistų eksperimentuoti, jungtis prie skirtingų komandų, spręsti klausimus, kurie iš tiesų keičia pasaulį – nuo klimato kaitos iki socialinės lygybės ar dirbtinio intelekto etikos. VDU atsakymas – studijos, kurios vyksta ne tik auditorijoje, bet ir realiuose projektuose. Čia studentai mato visą procesą – nuo idėjos iki jos įgyvendinimo, mokosi bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę ir imtis realių veiksmų.

Studentų balsas turi realią galią keisti sprendimus.

VDU siūlys vis labiau tarpdisciplinišką kelią: jungtinius modulius, kur susitinka technologijos, kalbos, teisė ar verslas, ir kūrybinę laisvę išbandyti save skirtingose srityse. Norime ir stengsimės, kad studijų metais jauni žmonės atrastų ne tik profesines žinias, bet ir save – savo stiprybes, talentus, pašaukimą. Kad jie įgytų praktikos, patirtų prasmingą veiklą ir pajustų, jog gali ne tik mokytis, bet ir kurti, prisidėti, keisti.

Labai svarbu suprasti, kad Universitetas yra ypatinga gyvenimo vieta – čia gimsta idėjos ir draugystės, kuriasi socialiniai tinklai, formuojasi bendraminčių ratas. Studentai sutinka bičiulius, su kuriais dalinsis patirtimis visą gyvenimą, su kuriais kurs bendrus projektus, verslus ar idėjas ateičiai. Tai ne tik studijų turinys, bet ir gyvenimo bendrystė, kuri tampa atrama visam likusiam keliui.

– Savo programoje įvardijate keturias strategines kryptis, kuriomis bus grindžiama VDU ateitis. Kokie svarbiausi prioritetai universiteto ateičiai?

– Atsakinga bendruomenė – tai akademinė šeima, kurioje skaidrumas, tarpusavio pagalba ir empatija yra kasdienybė, o fakultetų autonomija ir studentų balsas turi realią galią keisti sprendimus. Atviros studijos – moderni, lanksti, atnaujintais artes liberales principais paremta sistema, leidžianti labiau derinti studijų formas, trukmę, kur teorinės įžvalgos įtvirtinamos realiose situacijose, ugdant tiek profesinius, tiek gyvenimo įgūdžius.

Ambicingas mokslas – strateginė kryptis, skatinanti tarptautinius projektus, grįstus inovacijomis, doktorantūros stiprinimą ir atvirojo mokslo principus, kad išskirtinės Lietuvos mokslo sritys taptų pasaulinės akademinės bendruomenės dalimi. Manau, turime aktyviau dalyvauti užtikrinant regiono ir valstybės ateities saugumą – universitetas yra erdvė, kurioje susitinka mokslas, technologijos, inovacijos ir praktiniai sprendimai. Bendradarbiaudami su verslo, pramonės, valstybės bei savivaldos partneriais turime sutelkti akademinį potencialą, kad kurtume ne tik žinias, bet produktus ir vertes, atliepiančias realius visuomenės poreikius šiandien. Galiausiai, atspari infrastruktūra – tai ne tik modernūs laboratorijų pastatai ar technologijos, bet ir tvari, skaitmenizuota, saugi aplinka, kurioje visa bendruomenė gali patogiai gyventi, dirbti ir kurti.

Šios kryptys, visiems susitelkus darbui, mano įsitikinimu, leis universitetui augti ir stiprėti, o VDU taps traukos centru Lietuvoje – erdve, kuri ne tik įkvepia siekti akademinių aukštumų, bet ir brandina atsakomybę, dialogą ir tikėjimą bendromis vertybėmis.

– Šią vasarą, netrukus po rektoriaus rinkimų, intensyviai lankėtės užsienyje – Latvijos, Norvegijos, Prancūzijos, Ukrainos ir JAV universitetuose. Ar ši komandiruočių patirtis pravers perimant gerąsias jų praktikas?

– Žinoma. Kiekvienas universitetas pasiūlė vertingą, savitą žvilgsnį į aukštojo mokslo valdymą, tačiau didžiausią įspūdį paliko vizitas Masačusetso technologijos institute (MIT) – viename lyderiaujančių, pažangiausių pasaulio universitetų. MIT drąsiai eksperimentuoja – jungia technologijas su menais, laboratorijose sprendžia realaus pasaulio problemas ir veikia greitai, be didelių biurokratinių kliūčių. Jie rodo puikų pavyzdį, kaip galima efektyviai veikti tarpdisciplininėse komandose, aktyviai bendradarbiauti su verslais ir kitais sektoriais.

Šiemet VDU kartu su kitais Lietuvos universitetais ir verslo partneriais prisijungė prie MIT MISTI programos, kuri atvėrė galimybes plačiam bendradarbiavimui ir, tikimės, prisidės prie šalies švietimo modernizavimo, aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimo bei inovacijų ir technologijų plėtros. Išties džiugu, kad VDU koordinuoja šį itin perspektyvų bendradarbiavimą.

Ne mažiau išskirtinė patirtis – susitikimai su Ukrainos akademine bendruomene. Kolegos iš Mariupolio valstybinio universiteto, šiuo metu veikiančio Kijeve, yra tikro atsparumo simbolis. Neįmanoma žodžiais nusakyti stiprybės, kuria pasižymi Ukrainos žmonės, gyvenantys nuolatiniame sirenų gausme. Mariupolio universitetas sėkmingai vykdo veiklą net ir vykstant karui, išsaugojęs bendruomenę ir tarptautinius ryšius. Atsparumas yra ne vien pastatai ar technologijos – tai ir žmonės, jų drąsa, tikėjimas, pasitikėjimas ir viltis. Mes turime ko pasimokyti iš jų.

– Kaip atsipalaiduojate po intensyvių darbo dienų ir vizitų?

Ne kalbomis, o veiksmais parodome, kas mums iš tiesų svarbu – ir to siekiu bei sieksiu savo gyvenime, darbe.

– Stengiuosi sulėtinti tempą – kartais užtenka pokalbio su artimaisiais vakarienės metu, pasivaikščiojimo, paprastos mankštos. Jei turiu daugiau laiko, padeda knyga – dažniausiai filosofijos ir eseistikos, bet mėgstu ir gerą grožinę literatūrą. Poezija vakarais – tikras atokvėpis. Laisvalaikiu mėgstu žiūrėti prancūzų, Vidurio ir Rytų Europos kiną, klausytis įvairios muzikos – nuo klasikos, operos iki šiuolaikinės simfoninės, populiariosios muzikos ir džiazo. Esu tokia universali klausytoja ir žiūrovė: įdomu daug kas, jei tik tai kokybiška, įkvepia ar nuotaika ir emocija pagauna.

Šią vasarą įsitikinau, kad tobulam atokvėpiui kartais nereikia nei kalnų, nei jūrų – pakanka ramybės namuose, kurių labai pasiilgstu, nes dažnai tenka keliauti. Mano tobulas savaitgalis būtų paprastas: be susitikimų, namuose, su geru filmu ar knyga, skaniu maistu ir lengvu pokalbiu. Kartais būtent tokia tyla ir paprastumas tampa tikra prabanga.

– Koks žmogus ar patirtis labiausiai įkvėpė ar suformavo Jūsų vertybes?

Manau, kad mano vertybių pamatus padėjo šeima, vėliau – sutikti mokytojai, draugai, bičiuliai, perskaitytos knygos. Viskas, ką nešiojuosi savo galvoje ir širdyje, formavo mano kelią. VDU gyvenimas tapo ypatinga erdve – čia atradau platų akiračių lauką, gilėjimo galimybes, bendrystę. Labai svarbūs bičiuliai Leonidas Donskis, Egidijus Aleksandravičius, daugelis kitų kolegų, kuriuos laikau tikrais universiteto stulpais. Bet kartu mane veikė ir kelionėse sutikti žmonės, atrasti autoriai. Galėčiau sakyti, kad esu užsikrėtusi Vytauto Kavolio „virusu“ – jo mintimis apie individo kilnumą ir laisvę, atsakomybę. Vertybės man nėra vien teorija – jos atsiskleidžia kuriant ir palaikant santykius, renkantis sprendimus, kasdieniuose veiksmuose. Ne kalbomis, o veiksmais parodome, kas mums iš tiesų svarbu – ir to siekiu bei sieksiu savo gyvenime, darbe.