Vytauto prospekto 52-uoju numeriu pažymėto namo fasadą Totorių g. pusėje, savo kurtu piešiniu „Tautų draugystės medis“ papuošęs Ž. Amelynas, prisidėjo prie Kauno totorių bendruomenės ir muziejaus vizijos, įamžinti nuo XIV a. Lietuvoje gyvenančios totorių tautos bei lietuvių bendrystę.

Lietuvos švietimo muziejaus Kultūrinės veiklos skyriaus vedėja Loreta Kurmienė primena, kad pačioje Lietuvos širdyje nuo 1408-ųjų Nemuno ir Neries santakoje stūksančio miesto kūrimuisi pagrindus patiesė viduramžiais prekybos bei politiniais susitarimais Vokietijos, Prūsijos ir Livonijos miestus jungęs Hanzos kelias. Šiuolaikines europietiško miesto ištakas įkvėpė tarpukario valstybingumo kūrimosi tradicijos.

„Net ir puoselėdamas lietuviškąjį identitetą, Kaunas visais laikais buvo kosmopolitiškas miestas. Šiandien jis – daugiakultūrinis. Bendrystėje apsijungia karta iš kartos Lietuvoje gyvenančios tautos, naujus namus kuria ne savo noru gimtus kraštus privalėjusios palikti bendruomenės.

Lietuvos švietimo muziejaus nuotr. 

Dekoratyviniame tautų draugystės medyje užšifruotos bendros lietuvių ir totorių vertybės – pagarba šeimai, tradicijoms. Ornamentikoje naudojami panašūs simboliai, parodantys abiejų tautų panašumus bei vienybę, susiklosčiusius per ilgą laiką gyvenant kartu“, – sakė L. Kurmienė.

Pasak muziejaus atstovės, ornamento pasirinkimo vieta yra taip pat simbolinė – Totorių gatvė ir Lietuvos švietimo muziejus, pasakojantis apie Europoje vyravusių judėjimų įtaką švietimo raidai Lietuvoje: „Projektas simbolizuoja ne tik ilgametę tautų bendrystę, bet prasmingai iliustruoja šių dienų pasaulio įvykius, kai lietuvių tauta ištiesė pagalbos ir palaikymo ranką agresoriaus akivaizdoje stovintiems ukrainiečiams, tame tarpe Krymo totoriams.“

Mūsų istorijos“ – dar vienas menininko Ž. Amelyno šedevras, nupieštas ant Lietuvos švietimo muziejaus fasado Vytauto g. pusėje. Jame pavaizduotas šurmulys – vaikų, suaugusių, senjorų siluetai, veiklos ir laisvalaikis.

Lietuvos švietimo muziejaus nuotr. 

Autoriaus darbas siejamas su 1930 m. Vytauto pr. 52 numeriu pažymėtame sklype iškilusiu A. ir S. Pagirskiams priklausiusiu Borucho Klingo projektuotu trijų aukštų gyvenamuoju namu, kuriame dabar ir įsikūręs Lietuvos švietimo muziejus.

„Daugiabutyje iki antro pasaulinio karo darnoje gyveno įvairių tautybių šeimos, virė aktyvus kasdienis gyvenimas. Prižiūrimi senelių ar auklių kieme žaidė vaikai, gėrybėmis nešinos namo skubėjo šeimininkės, kurias trumpam sustabdydavo pokalbis su kaimynėmis. Po dienos darbų namo grįždavo vyrai.

Bendruomenės idilę sugriovė antrasis pasaulinis karas ir po jo sekę okupacijos metai. Gyventojai buvo iškraustyti, o daugiabutis – nacionalizuotas. Per  šį laikotarpį pastatas ne kartą keitė savo paskirtį ir tik 2000 metais šiose erdvėse įsikūrė Lietuvos švietimo muziejus“, – pridėjo L. Kurmienė.

Lietuvos švietimo muziejaus nuotr. 

Antrą šimtmetį skaičiuojantis muziejus saugo ir reprezentuoja reikšmingą šimtą metų rinktų, saugotų ir visuomenei pristatomų Lietuvos švietimo istorijos muziejinių vertybių rinkinį. Kauno miesto centre įsikūrusiame muziejuje organizuojamos šiuolaikinės ir istorinės Lietuvos ir užsienio kūrėjų parodos, muzikiniai pasirodymai, vyksta seminarai, edukaciniai užsiėmimai bei kita įvairiapusė šiuolaikiška ir inovatyvi edukacinė ir pramoginė veikla.

Pilkos, tuščios, laiko ar vandalų suniokotos sienos Kaune atgimsta naujam gyvenimui jau ne pirmus metus. Programa „Gyvos sienos“ leidžia pasireikšti kūrėjams ir jų bendruomenėms, o viešosios erdvės, nuspalvintos menininkų darbais, kuria vientisą ir unikalų Kauno sienų paveikslą. Daugiau informacijos: gyvosienos.kaunas.lt/