Ketvirtadienj Kauno politikai tvirtins programą, pagal kurią 2014–2016 m. bus tvarkomos miesto gatvės, tačiau planai revoliucijos nežada. Savivaldybės specialistai pasvajoja apie milijonus, kurie pakeistų situaciją iš esmės, bet tik skėsčioja rankomis: situacija yra tokia, kokia yra.

Iki siekiamybės – toli

Įsibėgėjus pavasariui, kelininkų brigados jau bando lopyti po žiemos atsivėrusias duobes, o darbininkai iš peties ėmėsi tvarkyti K.Petrausko g. atkarpą ir Savanorių pr. žemutinės dalies estakadą, tačiau tai tik lašas jūroje, ką reikėtų nuveikti tvarkant visą miesto gatvių tinklą.

Pirminiais skaičiavimais, šiemet gatvėms, tiltams prižiūrėti ir remontuoti turėtų tekti kiek daugiau nei 60 mln. litų. Tai pinigai iš valstybinės Kelių priežiūros ir plėtros programos, miesto biudžeto, skolintos lėšos, ES fondų parama, tačiau sunku nuspėti, kiek duobių bus užlyginta ir kiek naujo asfalto užklos prastos būklės gatves šiemet, kai miesto politikai patvirtins Kauno miesto gatvių priežiūros programą 2014–2016 m.

"Į programą visada įtraukiame šiek tiek daugiau gatvių, nei planuojame gauti lėšų darbams", – atvirai pripažino savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. Pernai planuota atlikti darbų už 69 mln. litų, o dėl lėšų trūkumo atlikta už 37,1 mln. litų.

"Mūsų siekiamybė – kad gatvėms tvarkyti galėtume skirti 80 mln. litų kasmet bent 10 metų, bet realybė yra tokia", – apgailestavo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Darbų pradžia užtrunka

Miesto valdžia jau senokai kalba, kad tuoj prasidės itin prastos būklės Raudondvario pl. rekonstrukcija, jau dešimtmetį laukiame pagrindinės pėsčiųjų arterijos – Laisvės al. – atsinaujinimo, darbininkų tikisi ir kitos didžiosios miesto gatvės, tačiau pagal planuojamas skirti pinigų sumas atrodo, kad konkrečių darbų ir akivaizdžių rezultatų dar teks gerokai palūkėti.

Kauno miesto gatvių priežiūros programoje Laisvės al. daliai nuo Soboro iki A.Mickevičiaus g. rekonstruoti šiemet savivaldybė ketina skirti tik 1 mln. litų. Už 210 tūkst. litų šiemet bus tik projektuojama Raudondvario pl. rekonstrukcija, o darbus pradėti numatoma tik 2015-aisiais. 6 mln. litų savivaldybė nusiteikusi skirti Jonavos g. dangai atnaujinti nedarant šios gatvės rekonstrukcijos.

"Pernai Ašigalio g. išbandėme asfaltbetonio dangos remontą karšto regeneravimo kelyje metodu. Tai leidžia pratęsti gatvių tarnavimo laiką", – pigesniu nei rekonstrukcija būdu džiaugėsi A.Pakalniškis. Tokiu pačiu metodu programoje už Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas numatyta atnaujinti Chemijos, Panerių, Elektrėnų, Biruliškių, Rokelių g., Šiaurės pr.

Dangsto lopais

Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo, gatvėms prižiūrėti ir tvarkyti šiemet iš viso bus atriekta 6 mln. litų. Už juos ketinama lopyti atsivėrusias duobes.

"Suma gana nemaža, tačiau jeigu pažiūrėtume į viso miesto gatvių tinklą, tai nėra daug. Remontuojant duobes atnaujinama 1–2 proc. gatvės dangos, o likusi yra toliau", – aiškino A.Pakalniškis. Jis pridūrė, kad dauguma miesto gatvių be kapitalinio remonto tarnauja jau 30–40 metų.

Anot A.Pakalniškio, šią savaitę kelininkai triūsia Vaižganto g. ir Perkūno al. Žaliakalnyje, Kalvarijos g. Aleksote, o kitą savaitę duobes lygins ir kitose Kauno gatvėse.

"Gyvenu čia jau 20 metų, bet nepamenu, kad šios gatvės kada būtų remontuotos. Gyventojai patys perka cementą ir bando užpilti prie namų gatvėje atsivėrusias duobes. Tai jau ne duobės, o krateriai", – piktinosi pakalbinta Vaižganto g. gyventoja. Šioje gatvėje antradienio popietę darbininkų nesimatė – apie pradėtus procesus liudijo tik išgremžta gatvės danga ir kelio ženklai.

Gatves ženklina kasmet

Kasmet po žiemos gatvėms ženklinti prireikia kone 700 tūkst. litų. Prieš kelerius metus miesto vadovai džiaugėsi, kad pinigų padės sutaupyti gatvių ženklinimas termoplastiku – kainuoja šiek tiek daugiau, bet tarnauja gerokai ilgiau.

Deja, dauguma miesto gatvių ir toliau piešiama dažais, kurių po žiemos nelieka. "Norint žymėti termoplastiku, reikia, kad gatvės danga būtų iš pagrindų sutvarkyta. Jeigu gatvė nelygi, ši būdas nebus efektyvus. Jeigu po žiemos reikia vėl lopyti duobes, tokį žymėjimą reikės nugremžti kartu su senu asfaltu", – problemas dėstė A.Pakalniškis.

Už daugiau kaip 800 tūkst. litų Kaune ketinama pertvarkyti tris šviesoforų reguliuojamas sankryžas miesto centre. 15 mln. litų tikimasi gauti iš Vyriausybės tolesnei Panemunės tilto statybai, 1,5 mln. litų – tvarkyti Palemono g., vedančią į Viešąjį logistikos centrą. 12 mln. litų skolintų lėšų Panemunės tiltui skirs savivaldybė.

Komentarai

Visvaldas Matijošaitis, "Vieningo Kauno" frakcijos atstovas

Šios kadencijos pradžioje inicijavome sprendimą į gatvių tvarkymą investuoti 100 mln. litų. Jau turėjo būti sutvarkyta 12 pagrindinių gatvių, tarp kurių: Raudondvario pl., Pramonės pr., Jonavos g., Mindaugo pr., Tunelio g., K.Baršausko g. Tačiau miesto vadovai nevykdo šio miesto tarybos sprendimo. "Vieningo Kauno" frakcijos netenkina savivaldybės siekis per metus kapitališkai remontuoti vos po dvi gatves. Gatvių palopymas problemos neišspręs. Manome, kapitalinių darbų intensyvumas turėtų būti gerokai didesnis. Be to, pasitvirtino kauniečių spėjimas: meras, likus pusmečiui iki rinkimų, skelbs Laisvės al. rekonstrukcijos pradžią, tam skirdamas vos vieną milijoną litų. Kauniečiai juokauja, kad savivaldybė už šiuos pinigus nuims plyteles ir paliks dešimtmetį vaikščioti ant žvyro. Panašiai, kaip atsitiko su Panemunės tiltu. Akivaizdu, kad Laisvės al. rekonstrukcijos pradžios paskelbimas – tik bandymas prieš rinkimus pavaizduoti, kad darbai vyksta. Tačiau, kodėl meras nieko nedarė, o tik kalbėjo aštuonerius metus, per kuriuos vadovavo miestui?

Andrius Kupčinskas, Kauno miesto meras

Šiemet iš Kelių priežiūros ir plėtros programos gavome šiek tiek daugiau lėšų negu pernai, galėsime mieste sutvarkyti šiek tiek daugiau gatvių ir šaligatvių, bet ne tiek, kiek norėtųsi. Savanorių pr. įkalnei ir K.Petrausko g. atkarpai skirsime skolintų lėšų, o dalį lėšų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos taip pat privalome skirti eismo saugumui gerinti – žymėti gatves, įrengti iškiliąsias pėsčiųjų perėjas. Norėtųsi, kad kuo daugiau gatvių būtų išasfaltuota. Jau išbandėme dangos remontą karšto regeneravimo būdu Ašigalio g. Šiemet ta pačia technologija tvarkysime Jonavos g. Tikiuosi, kad tarybos nariai pritars Kauno miesto gatvių priežiūros programai, ir galėsime tvarkyti gatves, kurias suplanavome. Dar 1,5 mln. litų iš Privatizavimo fondo numatyta skirti įvažoms į švietimo įstaigų ir daugiabučių namų kiemus. Tariamės su seniūnijomis, kur įvažų situacija prasčiausia, ten pirmiausia ir pradėsime darbus.

Simonas Kairys, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas

Kauno miesto gatvių priežiūros 2014–2016 m. programa – tai lyg bandymas stabilizuoti sunkaus ligonio, gulinčio reanimacijos palatoje, būklę. Iš esmės ši programa įsisenėjusios Kauno gatvių problemos neišspręs. Atrodo, kad miesto valdžia gyvena visai kitoje realybėje: ruošiasi statyti Kongresų rūmus, kurių perspektyva dar neaišku kur link pakryps po rinkimų, kilometro atstumu perkelia sraigtasparnių bazę, kuri net nėra savivaldybės objektas, ir planuoja kažkokį verslą atlaisvintoje teritorijoje. O įsiklausyti, ką apie Kauno gatves sako kauniečiai, miesto svečiai ar kiti kolegos iš miesto tarybos, kažkodėl neatrodo svarbu. Gatvės – tai turbūt aštriausia miesto problema, itin kenkianti miesto įvaizdžiui. Dar kadencijos pradžioje buvo priimtas tarybos sprendimas dėl pagrindinių gatvių, kaip Raudondvario pl., sutvarkymo, atidedant mokėjimą, tačiau jis, matyt, paskendęs interesuose ir paslėptas stalčiuose. Nekreipiama dėmesio į švietimo įstaigų ir daugiabučių įvažas, nors gyventojų apklausa parodė, kad tai išties viena opiausių problemų. Lėšų įvažoms numatyta tik Privatizavimo fonde, į kurį lėšų niekaip nepavyksta surinkti. Akivaizdu, kad visiškai neadekvačiai reaguojama į mieste vykstantį gyvenimą galvojant tik apie kažkokius sau svarbius projektus, neįvertinant miestiečių poreikių.