Lietuvos sporto muziejuje pirmadienį surengta tradicinė Kauno krašto neįgalių sportininkų šventė „Olimpinės vilties bičiuliai“.
Į muziejų susirinko net 12 Kauno neįgaliųjų organizacijų, vienijančių sportininkus, turinčių tiek fizinę, tiek protinę negalią, jų trenerius bei globėjus. Pilnutėlėje salėje nebuvo nė vienos laisvos kėdės.
„Jau daugelį metų šią dieną susirenkame tam, kad pagerbtume mūsų sportininkus. Tai vilties šventė. Be to, olimpiniai metai eina į pabaigą, todėl norisi prisiminti, kaip mums sekėsi“, – sakė Lietuvos sporto muziejaus direktorius Petras Majauskas.
Nors šįmet Londone parolimpinėse žaidynėse nė vienam Lietuvos sportininkui nepavyko iškovoti medalio, yra kuo džiaugtis, nes, regis, kiekvienam sportininkui vien dalyvavimas žaidynėse yra šventė.
„Neįgaliųjų dieną kiekvienas turime prisiminti tuos žmones, kuriems reikia mūsų pagalbos, ir jiems padėti“, – teigė Lietuvos parolimpinio komiteto viceprezidentas, Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas Anatolijus Čupkovas.
A.Čupkovas šiemet Lietuvos neįgaliuosius sportininkus lydėjo į parolimpines žaidynes, buvo delegacijos vadovas.
„Jūs neįsivaizduojate, kokios emocijos užplūsta, kai pamatai, kaip 80 tūkst. žmonių talpinanti arena ploja ir palaiko kiekvieną sportininką, nesvarbu, ar jis pirmas, ar paskutinis“, – prisiminimais dalijosi A.Čupkovas.
Jis įsitikinęs, kad mūsų sportininkai verti aukščiausių įvertinimų ir pagarbos už ryžtą gyventi, sportuoti ir siekti pergalių.
Šventėje parolimpiečiams buvo įteiktos padėkos ir atminimo medaliai, apdovanojimų taip pat sulaukė jų treneriai, neįgaliųjų sporto organizacijų pirmininkai.
Kelias valandas trukusiame renginyje netrūko šypsenų, draugiškų žvilgsnių, dainų ir nuoširdžių palinkėjimų.
Naujausi komentarai