24-eri atkurtosios Nepriklausomybės metai. Per šį laisvės laiką kiekvienai kauniečių kartai teko savi išbandymai, o atmintin įstrigo savi prisiminimai ir įvykiai. Apie juos kauniečius kalbinome vakar, šventiniuose Kovo 11-osios renginiuose.

Tylus pasipriešinimas

"Dažnai susimąstau: kas gi ta laisvė? Atsimenu, 1960 m. mano tėvas su krikštatėviu, prisidėję mažą radijo imtuvėlį prie ausies, klausė "Amerikos balso" iš Vašingtono. Įsipylė į taureles po 30 gramų ir pakėlė už laisvę, – pasakojo mechanikas Aurelijus Varnas, minėjime Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje už rankos laikydamas mažutę anūkę, kuri sunkiai nustygo vietoje ir kvietė senelį švęsti. – Tada aš – aštuonerių metų vaikas – tikrai nesupratau, apie ką jie kalbėjo. Galvojau, kad gal radijas baigs tarškėti ir tada bus jau toji laisvė."

A.Varnas augo tuo laikotarpiu, kai negalėjai sakyti, ką galvoji, tad tėvai negalėjo paaiškinti daugelio dalykų. "Bet tas radijo klausymasis – buvo tylus jų pasipriešinimas. Tylus saugojimas to, apie ką dabar laisvai galime kalbėti. Tik atkūrus nepriklausomybę vėliau supratau ir įvertinau savo artimųjų elgesį", – jausmingai vakar kalbėjo kaunietis.

Nepriklausomybės karta

Kitaip į 24-erius atkurtosios Nepriklausomybės metus žvelgia tie, kuriems nebereikėjo bijoti už pasakytą žodį. Jie gimė jau laisvoje Lietuvoje. Tremtinių, Sausio 13-osios dalyvių ar Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo liudytojų prisiminimai jiems žinomi tik iš spaudos ar istorijos vadovėlių.

Paulina Vaitkienė, auginanti dvi mažas dukreles ir dirbanti mokslinį darbą genetikos srityje, užaugo jau nepriklausomoje Lietuvoje. "Lietuvoje mes augome ir gyvename – jaučiamės laimingi ir niekur iš čia neketiname bėgti. Mums čia gera auginti savo vaikus", – linksmai nusijuokė jauna mama.

Jai vienas laisvės pranašumų – galimybė visavertiškai atsidėti moksliniam darbui. "Galiu laisvai važinėti į kitose šalyse vykstančias konferencijas, gauti finansavimą iš ES. Bet man Nepriklausomybė reikšminga ne tik darbe, ji reiškia ir tai, kad savo vaikus auginame nepriklausomoje šalyje", – sakė P.Vaitkienė.

Įsiminė visam gyvenimui

Susikibę už rankų, nešini trispalvėmis vėliavėlėmis Laisvės al. ramiai žingsniavo du garbaus amžiaus senjorai. Užkalbinti apie atkurtosios nepriklausomybės metus jie susigraudino ir vienareikšmiškai svarbiausiu įvykiu minėjo mums visiems svarbiausio Nepriklausomybės Akto paskelbimą.

"Tada būrys žmonių stovėjome prie Seimo ir laukėme žinios. Kai išgirdome, negalėjome net himno sugiedoti. Mes verkėme. Mes bijojome, bijojome patikėti, bijojome, kad tai gali neįvykti. Šis įvykis, rodos, apvertė aukštyn kojomis visą mano gyvenimą. Pagaliau laisvai galėjau kvėpuoti, mąstyti, kalbėti", – buvusi lietuvių kalbos mokytoja Bronislava Daunorienė ir dabar neslėpė ašarų.

"Čia, Kaune, ši šventė švenčiama ir jaučiama kitaip nei Vilniuje. Čia geriau, daugiau jaunimo", – nusiraminusi šypsojosi Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose mokytojavusi moteris. Jos draugas, buvęs tremtinys Petras Žeimys, pritariamai linkčiojo galva.

Esame Europos dalis

Kovo 11-ąją kalbinti kauniečiai pripažino, kad imti ir išskirti kokį nors vieną įvykį per šiuos 24-erius atkurtosios nepriklausomybės metus yra gana sudėtinga. "Na, kad ir Lietuvoje vykęs Europos vyrų krepšinio čempionatas. Gal jis ir šiaip būtų įvykęs, tačiau neaišku, ar tai būtų buvę Lietuvoje, ar būtų buvęs koks nors kitas pavadinimas", – svarstė Gintaras Babelis.

"Dabar bendravimas vyksta ES ribose. Kai prisistatai, kad esi iš Lietuvos, tai su tavimi visiškai kitaip bendrauja: o, tai tu mūsiškis", – įstojimą į ES kaip reikšmingiausią 24 metų įvykį išskyrė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros klasterių koordinatorė Vaidė Sakalauskienė.

"Vyksta judėjimas. Gal ir toji ES prisideda prie mūsų akiračio plėtimo, tolerancijos tikrąja šio žodžio prasme? Jau atsiranda noras čia pakviesti svečių iš kitų šalių ir jiems kažką parodyti, o ne važiuoti mums kažkur kažko žiūrėti. Reikia daugiau viską daryti tarptautiniu mastu, o ne tik kažkur", – svarstė menininkė Julija Paciūtė.

Įkvepiantis gausumas

"Šią dieną savaime norisi giedoti himną, kartoti du žodžius – myliu Lietuvą", – Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vykusiame minėjime sakydamas ugningą kalbą pabrėžė Kauno moksleivių atstovas Dovydas Bernotas. Jo žodžius vakar kartojo daugelis kalbintų kauniečių.

Šiemetis Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas Kaune išsiskyrė savo masiškumu ir nuotaika. 10 tūkst. žmonių – skaičiuojama, kad panašaus dydžio minia Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje buvo susirinkusi tik tada, kai buvo atstatytas Laisvės paminklas.

Gal nepaprastai geras oras, gal stiprėjantis tikėjimas Lietuva žengiant Europos keliu, o gal kaimynystėje vykstančių kovų asociacijos su mūsų pačių išgyvenimais ragino žmones džiaugtis ir švęsti laisvę. Kiek neįprasta buvo, kad šį kartą nebuvo laidomos strėlės valdžios atstovų pusėn.

Akys kliuvo už daugybės jaunų šeimų su vaikais. Visi kalbinti tėvai sakė, kad dalyvaudami šventiniuose renginiuose siekia įskiepyti vaikams pagarbos šaliai jausmą.