Imitacinė veikla

Seimo narys, ūkininkas Kazys Starkevičius į viešumą iškėlė problemą, kaip švaistomi europiniai pinigai. Jis nurodė, kad kai kurie ūkininkai gauna paramą, kad šienautų ir mulčiuotų laukus. Tačiau ne visi tai daro. Pasak politiko, kai kurie ūkininkai laukus tiiesiog padega, nors to daryti griežtai negalima. Kartais prisidengiama ir šventinėmis dienomis.

Pasak K.Starkevičiaus, prieš keletą savaičių, per Jonines, dalis tokių ūkininkų turėjo tarsi priedangą savo neteisėtai vykdomai veiklai, nes trumpiausią naktį žmonės įprastai degina laužus. Tad kai kurie ūkininkai taip pat pakūrė seną žolę laukuose ir taip imitavo Joninių laužus, nors tai tebuvo proga neva panaudoti ES pinigus.

Prieš keletą savaičių laukai padegti prisidengiant Joninių laužais. (K.Starkevičiaus asmeninio archyvo nuotr.)

"Deginti laukų negalima, nes taip teršiama gamta, naikinama augmenija, o kadangi buvo Joninių naktis, kai kurie ūkininkai tuo pasinaudojo neva užkurdami laužus. Tai buvo toks gudrus ėjimas, kai laukai net keliose vietose buvo padegti. Tokius laukus turėtų mulčiuoti, bet būna, kad lieka kokių krūmokšnių, tai juos ir pakuria, nors turėtų viską išvežti. Tokius laužus mačiau Kauno rajone, važiuodamas iš Alytaus. Mulčiavimui yra skiriama apie 40 mln. europinės paramos. Deja, ji netinkamai išleidžiama", – apgailestavo K.Starkevičius.

K.Starkevičiui apmaudu, kad Lietuvos įstatymai leidžia į laukams šienauti skiriamą paramą žiūrėti pro pirštus.

Sisteminė problema?

Jis tikino, kad Lietuvos įstatymai leidžia į laukams šienauti skiriamą paramą žiūrėti pro pirštus.

"Mulčiuojant laukus nesukuriama jokia pridėtinė vertė. Pagal ES direktyvas, parama mokama už tiesiogiai negautas pajamas. Tai šiuo atveju, jokių pajamų ūkininkas negavo, jei jis tiesiog lauką nušienavo? Pajamos būtų sukurtos, jei tas šienas būtų sušertas gyvuliams arba parduotas. Dabar dar ir duodamas žaliasis kuras toms pievoms tvarkyti, mokami ES pinigai, bet vertė jokia nesukuriama", – kalbėjo Seimo narys ir pridūrė, kad padegę laukus ūkininkai net ir nenušienauja, tad kartais pinigai tiesiog paleidžiami dūmais.

K.Starkevičius aiškino, kad Lietuvos teritorijoje yra 220 tūkst. ha ploto, kuris yra tiesiog šienaujamas, bet iš jo nekuriama jokia pridėtinė vertė, joks produktas. Tokiems šienavimo darbams kasmet išmokamos milijoninės sumos.

"2013 m. buvo panaikinta sistema, kad šienas turi būti parduotas. Dabar priėjome prie to, kad Lietuvoje nedirbami laukai. Apmaudu, kad ir tie Joninių žiburėliai dar labiau parodo, kad švaistomi europiniai pinigai. Sprendimas yra labai paprastas, bet jo įgyvendinti politikai nesiryžta. Turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė, jei žemės ūkio paskirties žemė netinkamai tvarkoma.

Be to, jei žmogus deklaruoja, kad naudoja žemės ūkio paskirties laukus, turėtų būti sukuriama produkcija, pvz., parduodamas šienas, o ne šienaujami laukai tik tam, kad būtų nušienauti. Šieno produkcijos poreikis tikrai yra, ypač kaimyninėje Lenkijoje, nes ten yra didelis gyvulių ūkis ir jiems trūksta šieno. Aišku, galima tai panaudoti ir biokurui. Tačiau dabartinė mūsų sistema leidžia visiškai nedirbant laukų gauti ES išmokas", – dėstė Seimo narys.

Tai buvo toks gudrus ėjimas, kai laukai net keliose vietose buvo padegti.

Gali mažėti finansavimas

Parama ūkininkams besirūpinanti Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) "Kauno dienai" negalėjo patikslinti, kokia ES parama per metus skiriama laukams šienauti. Tačiau, jei paramos gavėjai degina laukus, gali prarasti dalį skirtos paramos.

"Norėtume atkreipti dėmesį, kad pareiškėjai, teikdami paraiškas, neįpareigoti nurodyti, kokiu būdu įgyvendins pievų priežiūros reikalavimus, todėl negalime pateikti tokios statistikos", – nurodė NMA specialistai.

Tačiau jie pažymėjo, kad pievų šienavimo kontrolė vykdoma dalį pareiškėjų atrenkant patikrinti vietoje (apsilankant lauke fiziškai), siekiant nustatyti, ar laikomasi pievų priežiūros reikalavimų ir terminų.

"Be to, pievų deginimo kontrolė vykdoma ir vertinant gaunamą informaciją iš kitų institucijų (pvz., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento), taip pat skundus bei "NMA agro" mobiliąja programėle pateiktą informaciją. Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apraše numatytas draudimas deginti pievas. Už šio draudimo nesilaikymą, vadovaujantis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, pareiškėjui taikoma sankcija – išmokų sumažinimas 5 proc.", – apie vykdomą kontrolę ir tai, kas laukia ūkininkų, kurie nešienauja laukų, bet juos degina, aiškinama dienraščiui atsiųstame NMA komentare.

Ragina laikytis įstatymų

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai tikino, kad atšilus orams gaunama vis daugiau pranešimų apie žolės deginimo atvejus. Kiekvieną pavasarį šalyje tyčia padegama nemažai pernykštės nenušienautos žolės plotų.

Dėl to kyla ir beveik visi pavasariniai miško gaisrai. Ugnyje žūsta vabzdžiai, voragyviai, ropliai, žolėje ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis, smulkioji fauna, teršiama atmosfera.

"ŽŪM ragina ūkininkus būti sąmoningus ir primena, kad deklaruojant pasėlius būtina laikytis Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, kaip nurodyta Tiesioginių išmokų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų administravimo bei kontrolės taisyklėse. Vienas šių reikalavimų skelbia, kad žemės ūkio augalai bei jų ražienos, žolė ganyklose arba pievose, taip pat daugiametėse ganyklose arba pievose negali būti deginami.

Žolės ir ražienų deginimas laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu, todėl tokiems pažeidėjams taikomos sankcijos jų gaunamai žemės ūkio sektoriaus paramai. Pažeidus reikalavimus parama nemokama einamaisiais metais, o įvertinus pažeidimo mąstą, galima jos nebegauti ateinančius trejus metus", – apie laukus padeginėjantiems ūkininkams gresiančias sankcijas nurodė ŽŪM.

Ministerijos atstovai laikėsi kitokios pozicijos, nei išsakė K.Starkevičius, kad vien šienaujant nesukuriama pridėtinė vertė, todėl reikėtų keisti galiojančią tvarką. ŽŪM nurodė, kad ES teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės ūkio paramos skyrimo tvarką, numatoma, kad parama privalo būti mokama ir tiems subjektams, kurie palaiko gerą agrarinę būklę, t.y. tik šienauja pievas, nevykdydami jokios gamybos. Dėl to keisti Lietuvos teisės aktų kol kas neplanuojama, nes ES įstatymai turi didesnę teisinę galią.