Penktadienį Kauno rotušės aikštė kauniečius pasitiko nuklota milžiniškomis nuorūkomis. Šias butaforijas, ridinėjamas vėjo, smalsiai apžiūrinėjo praeiviai.

Tokia akcija Aplinkos ministerija siekia atkreipti dėmesį į nuorūkų taršą. Neretas rūkalius neieško šiukšlių dėžės ir nuorūką išmeta, kur pakliuvo.

„Gamtai ir mūsų sveikatai nuorūkų daromos žalos tiesiog neįvertiname. Atrodo, jeigu nuorūka maža, tai ji gali kelti tik mažas problemas. Deja, taip nėra. Nuorūkos yra tarsi paslėpta grėsmė, pavojingas ginklas“, – kalbėjo aplinkos viceministras Algirdas Genevičius. 

Skaičiuojama, kad Lietuvoje oficialiai kasmet parduodami 3 milijardai cigarečių. Iš jų kasmet susidaro 1,5 tūkst. tonos atliekų, tarp kurių: 150 kg toksiškų medžiagų: švino, gyvsidabrio, vario, kadmio, cinko ir chromo.

Daugiausia žalos pridaro nuorūkos, pakliuvusios į vandens telkinius. „Nuorūkoje yra tiek žalingų gamtai medžiagų, kad vos vienos pakanka, jog tūkstantyje litrų vandens žūtų ne tik žuvys, bet ir visi mikroorganizmai“, – teigė A.Genevičius.

Vandenyje nuorūka nesuyra apie 15 metų, o gamtoje – ir dar ilgiau, apie 20-30 metų.

Pasitelkus visuomenės sąmoningumą ir išsiugdžius įprotį nuorūkas mesti tik į joms skirtas vietas, galima išvengti didžiulių bėdų. Ant grindinio ar gamtoje nuorūkoms – ne vieta.

Sąmoningumą bandoma ugdyti ir baudomis. Pagal galiojančius teisės aktus, šiukšlinimas nuorūkomis gali užtraukti baudą nuo 28 iki 57 eurų, o taip pat asmuo gali būti įpareigotas atlyginti minimalią žalą gamtai - apie 145 eurus.

Pavyzdžiui, raudonuoti ir pakrapštyti piniginę dėl to yra tekę ne tik pėstiesiems, bet ir vairuotojams, niekaip neatsikratantiems įpročio nuorūkas mėtyti per langą.

Už rūkymą neleistinose vietose gresia bauda nuo 6 iki 15 eurų.

Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta visuomenės apklausa parodė, kad besimėtančios nuorūkos erzina 60 proc. respondentų. Baudoms už aplinkos teršimą nuorūkomis pritaria 70 proc. apklaustųjų.

Vienas problemos sprendimo būdų – papildomai apmokestinti tabako gaminius. Siūlomas tarifo dydis – 0,01 euro už 1 tabako gaminio gramą arba 0,2 euro už 20 cigarečių pakelį. Taip nuorūkų tvarkymo kaštus siūloma perkelti ant šių gaminių gamintojų ir importuotojų pečių. Surinktos lėšos taip pat būtų skiriamos tabako gaminių taršos prevencijai ir šių atliekų tvarkymui.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais pasyvus rūkymas nužudo per 600 tūkst. žmonių. Beveik trečdalis jų – vaikai. Nerūkymo zonų kūrimas pasaulinėje praktikoje laikoma veiksminga rūkymo profilaktikos ir skatinimo mesti rūkyti priemone.