Šalia Lietuvos oro uostų (LTOU) Kauno filialo administracinio pastato iškelta Kauno rajono vėliava simbolizuos didesnį dėmesį Karmėlavos bendruomenei. Dėl to sutarė meras Valerijus Makūnas ir naujasis filialo vadovas Bruno Kasparas.

Plės pietinę dalį

Valstybės įmonės LTOU ir Kauno rajono vadovų susitikime buvo kalbama apie didesnes galimybes abiem pusėms bendradarbiauti. Svečiams pristatyta nauja oro uosto signalinė šviesų sistema, ugniagesių automobilis, parodytas "Ryanair" ir "FL Technics" techninio aptarnavimo angarai, kuriuose remontuojami lėktuvai.

Bene daugiausia buvo kalbama apie oro uosto perspektyvas. Karmėlavoje planuojama įgyvendinti stambų plėtros projektą, į kurį per kelis etapus numatyta investuoti maždaug 75 mln. litų.

Infrastruktūra bus plėtojama pietinėje oro uosto dalyje, kurioje nuo 2015 m. pavasario jau galėtų prasidėti statybos darbai."Visus reikiamus dokumentus, detalųjį planą ir statybos leidimą jau turime", – tvirtino B.Kasparas ir dėkojo savivaldybei už operatyvią pagalbą.

LTOU generalinis direktorius Gediminas Almantas pasakojo, kad pirmojo etapo infrastruktūros darbams pradėti lėšų bus skirta iš įmonės biudžeto, toliau bus ieškoma kitų finansavimo šaltinių.

Oro uosto pietinėje dalyje įrengus infrastruktūrą, investuotojai galėtų statyti aviacijos ir susijusių veiklų bazes, teikti techninio lėktuvų aptarnavimo, demontavimo ir prekybos, krovos paslaugas, čia galėtų kurtis pigių skrydžių bendrovių aviacijos bazės.

Tarp potencialių investuotojų minima aviacijos bendrovė "Avia Solution Group" ir pigius skrydžius organizuojanti Airijos kompanija "Ryanair".

Gerai apmokamas darbas

LTOU tinklą sudaro Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, kurie pernai aptarnavo daugiau nei 3,5 mln. keleivių. "Anksčiau jie buvo konkurentai. Dabar mūsų šūkis "Vieningi, bet skirtingi!" – pabrėžė G.Almantas.

Jis aiškino, kad centralizuotai valdomi daugelio valstybių oro uostai, pavyzdžiui, Švedijos, Norvegijos, Suomijos.

Planuojama, kad, išplėtojus pietinę dalį, čia bus sukurta keli šimtai gerai apmokamų darbo vietų. Dabar Karmėlavoje veikia bendrovės "AviaBaltika", "Ryanair", "FL Technics", "Dot LT". Per pastaruosius dvejus metus į Kauno oro uostą pritraukta daugiau kaip 65 mln. litų investicijų.

2007 m. Kauno oro uoste buvo tik 150 tiesioginių darbo vietų, o šiemet jau 950. Planuojama, kad įvykdžius plėtros projektą jų galėtų būti apie 1550. Dar maždaug tūkstantis žmonių galėtų dirbti netiesioginius, su oro uostu susijusius darbus.

Rengs aviacijos šventę

B.Kasparas tvirtino, kad Kauno oro uostas galėtų lengviau gauti ES lėšų, jei turėtų pramonės parko statusą. Kitas svarbus uždavinys – jungties su Kauno LEZ kūrimas.
V.Makūnas yra ir Kauno regiono plėtros tarybos pirmininkas, todėl direktorius paprašė jo padėti įgyvendinti oro uosto plėtros idėjas.

Meras patikino, kad rems ambicingus oro uosto vadovų planus, tačiau tuo pat metu kvietė investuoti ir į Karmėlavos seniūnijos gerovę. "Reikia galvoti apie čia gyvenančius žmones. Svarbu sutvarkyti šaligatvius, apšvietimą, nutiesti dviračių takus, o ateityje – ir seniai žadėtą aplinkkelį", – vardijo prioritetus meras.

B.Kasparas teigė, kad bendruomenės interesai jam taip pat rūpi. Direktorius jau užmezgė draugiškus ryšius su Karmėlavos Balio Buračo gimnazija. Kitų metų vasarą oro uoste vyks didelė aviacijos šventė. "Norėčiau, kad Karmėlavos gyventojai didžiuotųsi savo miesteliu ir jame gerai jaustųsi", – kalbėjo B.Kasparas.