Apie pokyčius "Kauno dienos" studijoje žurnalistas Gražvydas Muižys kalbasi su Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi Pauliumi Keru.

– Pasakysiu atvirai, man atrodo, kad darote blogiau ir sakote, kad bus geriau.

– Rinkliava už automobilių stovėjimą mieste yra kaip priemonė, skirta reguliuoti automobilių srautą vienoje ar kitoje miesto vietoje. Kalbant apie ekologiją ir miesto laisvę nuo automobilių, pandemijos laikotarpis pradžioje šia prasme džiugino, nes automobilių srautas mieste buvo sumažėjęs ir atlaisvėjo miesto gatvės. Nedidelis privalumas, nes ši situacija turėjo kitą pusę. Besikeičiant situacijai ir pandemijai, viskas pasisuko priešinga puse – matome, kad žmonės, siekdami didesnio privatumo, daugiau įsigyja privačių automobilių, ir mieste matome didėjantį automobilių srautą. Tai turi įtakos miesto centrinei daliai. Užimtos miesto centrinės dalies prieigų stovėjimo aikštelės. Gauname gyventojų nusiskundimų dėl sudėtingos situacijos kiemuose, ir gyventojai, atvykdami į miesto centrą, bando išvengti rinkliavos, palikdami automobilius gyventojų kiemuose. Todėl privalomi kai kurie sprendiniai, galvojant apie žalesnį ir gražesnį miestą, atlaisvintą pėstiesiems.

P.Keras tikina, kad, įsigaliojus naujai mokėjimo už parkavimą tvarkai, miesto centre bus daugiau tvarkos. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

– Viešasis transportas – didžiulė laiko gaišatis. Šiais laikais žmonės nori kuo greičiau viską padaryti. Ar tikrai tokios priemonės, apsunkinančios eismą mieste, sumažins automobilių srautą?

– Yra kelios užduotys. Pirma – sumažinti automobilių srautą miesto centrinėje dalyje ir pačiame Senamiestyje, siaurose jos gatvelėse. Kalbant apie kainų pokyčius ir rinkliavos dydžius, visada stengiamės, kad būtų mažesnės rinkliavos. Kęstučio gatvės pertvarka siekta ne sumažinti stovėjimo vietų, o stengtis padaryti gatvę nekomfortišką važiuoti greitai. Tikslas – eismo srautą nukreipti Karaliaus Mindaugo prospektu. Kęstučio gatvę palikti ir išplėšti galimybes dviračiams, viešajam transportui, bendrajam eismo srautui, kuris yra netranzitinis, o gyventojų, vykstančių būtent Kęstučio, Maironio, A.Mickevičiaus gatvėmis. Užduotis, be abejo, yra šiek tiek pastūmėti tuos automobilius, kurie neišengiamai atvažiuoja, kad jie būtų statomi ne iki pat objekto labiausiai apstatytoje miesto centrinėje dalyje, paliekant šaligatvių erdves pėstiesiems, taip pat paskatinti naudotis miesto viešuoju transportu. Galime pasidžiaugti, kad mūsų miestas gana kompaktiškas. Vidutinė kelionė Kauno mieste viešuoju transportu trunka 20–25 minutes.

Gyvenant Senamiestyje, visi mes turėtume stengtis ir galvoti, kaip išgyventi be automobilio arba šeimoje turėti tik vieną automobilį.

– Kokia alternatyva? Jei man reikia į Senamiestį, kur man statyti automobilį?

– Senamiesčio zona keičiasi iš mėlynosios į raudonąją zoną, tačiau stovėjimo aikštelės, esančios ties Kauno pilimi ir Jonavos zonoje, lieka mėlynojoje zonoje, ten automobilius galima palikti tuo pačiu tarifu, kuris buvo iki šiol. Yra labai didelis skirtumas tarp Rotušės aikštės, kur oranžinė zona, ir greta esančios Senamiesčio zonos, kuri buvo mėlynoji zona. Pastaruoju metu beveik 95 proc. apkraunamos greta Senamiesčio esančios mažosios gatvelės. Siekiama automobilius pastūmėti į šalia esančias aikšteles arba link Jonavos gatvės esančių objektų.

– Nuo liepos 1 d. įsigalios šis tarybos sprendimas, bus apmokestintas stovėjimas ir Senamiesčio kiemuose, tarsi darant gerą darbą, kad neužgrūstų Senamiesčio kiemų kiti, bet ten kiemai seniai užtverti ir į juos neįmanoma patekti. Jei tų gyventojų žemė nesuformuota, jie turės mokėti metinį mokestį: už vieną automobilį 35 eurus, o už antrą – 70 eurų, juridiniam asmeniui – 105 ir atitinkamai – 210 eurų. Senamiesčio gyventojai jau patys apgynė savo kiemus nuo svečių, o dabar turės patys mokėti už stovėjimą savo kieme?

Bus apmokestintas stovėjimas ir Senamiesčio kiemuose.

– Tiems, kurie yra susitvarkę, susiformavę sklypus, juos užsitvėrę ir riboja prieigą, tikrai niekas nesikeis. Mūsų siekis – kad visi sklypai būtų sutvarkyti. Dalis sklypų iš tiesų yra nesuformuoti ir tik užtverti, bet tai padaryta neteisėtai. Mes gauname gana nemažai skundų, nes ribojama kitų asmenų galimybė patekti, neturint teisės naudotis tais sklypais. Gyventojai gali skųstis, savivaldybė turėtų reaguoti, šalinti.

– Bet žmonės nežino, ar atskyrimas teisėtas, ar ne.

– Šiaip žmogus to nežino, bet tie, kurie visada stato automobilius, nes ten dirba ir pan., per regia.lt portalą ar kitą duomenų bazę susiranda informacijos. Savivaldybė sulaukia nemažai skundų dėl neteisėtos užtvaros. Yra ir neužtvertų kiemų, kuriems nėra galimybės atsiriboti. Vienas iš šio sprendimo tikslų – paskatinti gyventojus formuoti sklypus, tapti jų šeimininkais, juos tvarkytis, prisižiūrėti ir, be abejo, jie tada įgyja teisę riboti trečiųjų asmenų prieigą, taip pat negauna mokesčių už automobilių stovėjimo aikšteles.

– Centre dirbantys žmonės palieka automobilius Žaliakalnyje, gatvelės užkimštos. Prie Kristaus Prisikėlimo bazilikos statomi keli šimtai loftų, pati savivaldybė teigia, kad nekilnojamojo turto vystytojas, tikėtina, gudrauja, nes ten gyvens žmonės, tai nebus vien gamybinės patalpos, tačiau parkavimo vietų, praktiškai, – nenumatyta. Galbūt tokias problemas reikia spręsti daugiaaukštėmis stovėjimo aikštelėmis? Abejoju, ar šią situaciją išspręs apmokestinimas.

– Jūs visiškai teisus. Kai vienas ar kitas statytojas gudrauja, bando išvengti prievolės įrengti pakankamą stovėjimo vietų kiekį, kuris neabejotinai bus reikalingas kiekvieno gyvenamojo statinio gyventojams, patys gyventojai, galvodami apie būsto įsigijimą, turėtų susimąstyti ir pagalvoti, kur jis statys automobilį, ar tikrai verta įsigyti nekilnojamąjį turtą, kai bus susiduriama su problemomis?

– Ar savivaldybė neturi svertų, kad nebūtų gudraujama?

– Kuriuos turi, tuos naudoja. Jei žmogus įsigyja gyvenamąjį būstą, dažniausiai tame projekte numatytas reikiamas parkavimo vietų skaičius. Kiekvienu atveju reikia įvertinti tai, kad Statybos reglamentas numato, jog vienam butui turėtų būti skirta viena stovėjimo vieta. Žinome, kad vienos vietos neužtenka, vystytojas galėtų įrengti ir daugiau. Prieš įsigydamas žmogus turėtų pamąstyti, ar jam užteks vietos. Gyvenant Senamiestyje, visi mes turėtume stengtis ir galvoti, kaip išgyventi be automobilio arba šeimoje turėti tik vieną automobilį. Patys gyventojai turi įsivertinti, kokie yra jų poreikiai. Ar jie galės gyventi tokiomis sąlygomis, kokios siūlomos.

– Savivaldybės planuose, kaip suprantu, nenumatytos daugiaaukštės stovėjimo aikštelės probleminėse Kauno vietose?

– Savivaldybė tikrai nepajėgi ir nespręs, ypač naujai statomų rajonų, stovėjimo problemų. Kas buvo siūloma ir iš tikrųjų planuojama, – tai miesto centrinės dalies prieigose vadinamosios "Park and Ride" ("Pastatyk ir važiuok" – red. past.) aikštelės, kur galima palikti automobilį ir toliau judėti viešuoju transportu. Šiandien prie Dainų slėnio automobilį galima palikti nemokamai ir viešuoju transportu atvykti į miesto centrą. Ateityje planuojama Tunelio gatvėje įrengti papildomų stovėjimo aikštelių. Yra suplanuotos stovėjimo aikštelės Vilijampolės pradžioje, už P.Vileišio tilto. Judumo plane yra numatytos aikštelės ir įvažose į miestus, kur bus galima palikti automobilius.

– Nutarėte apmokestinti stovėjimą prie Lampėdžio ežero ir prie Kauno marių. Nerandu argumentų, kodėl turėsime mokėti už parkavimą ir miesto paplūdimiuose.

Gyventojai, atvykdami į miesto centrą, bando išvengti rinkliavos, palikdami automobilius gyventojų kiemuose.

– Siūloma apmokestinti Kauno marių prieigas prie pirmojo pliažo, kur neįmanoma pastatyti automobilio. Vasaros metu prie Pažaislio esanti aikštelė gerokai laisvesnė, ji lieka neapmokestinama, siekiant automobilius nukreipti į toliau esančią aikštelę, kad būtų suvaldytas mažosios aikštelės prie paplūdimio srautas. Lampėdžio ežero prieigose eismas yra gana judrus, todėl ne tik įvedama rinkliava, bet įrengiama nauja aikštelė ties Raudondvario plentu, kuri turėtų išplėsti galimybes ten parkuotis. Atsiras ne tik rinkliava, bet ir kontrolė. Taip bus užtikrinama tvarka.

Į pamėgtus miesto paplūdimius Lampėdžiuose ir Pažaislyje atvažiavę kauniečiai nuo liepos turės susimokėti už automobilio stovėjimą.

– Keisis tvarka ir prie turgaviečių?

– Atsiranda dvi papildomos rinkliavos erdvės ne miesto centrinėje dalyje, viena jų – Aleksoto turgavietė, kur nuo seno yra problemų. Galbūt tai leis atsikvėpti gyventojams, iš kurių jau dešimtmečiais sulaukiame nusiskundimų. Ši rinkliava bus taikoma tik savaitgalio dienomis. Tikimės, kad šiame rajone bus daugiau tvarkos. Kauno ligoninės Šančių filialo prieigose taip pat nevaldomas automobilių srautas, kenčia gyventojai, nes užstatomos įvažos į kiemus.

Su pasikeitusia tvarka galima susipažinti Kauno miesto savivaldybės puslapyje.