Lemtingas pasirinkimas

Vos tik įsitaisęs redakcijos kėdėje, R.Poderskis į rankas paėmė "Kauno dieną". Paklaustas, ar kasdien skaito pagrindinį miesto dienraštį, 28-erių vyras prasitarė neturįs tokio įpročio, tiesa, "Vilniaus dieną", po pertraukos besijaukinančią sostinės skaitytojus, jis varto gana dažnai.

"Dėl "Kauno dienos" dar pagalvosiu. Gal reikės užsiprenumeruoti", – prie lūpų kavos puodelį glaudė Kauno senbuvis.

Augęs Vilijampolėje, Šilainiuose baigęs tuometę Jono Basanavičiaus mokyklą, kuri tik vėliau įgijo gimnazijos statusą, jaunuolis įstojo į Kauno technologijos universitetą. Čia pasirinko elektronikos ir telekomunikacijų studijas. Kitų variantų P.Poderskis nesvarstė, nes savo sėkme neabejojo – prie Elektronikos fakulteto durų norinčiųjų įstoti eilės esą niekada nesidriekė.

"Pradinėse klasėse visi mes svajojome. Vieni – būti astronautais, kiti – mokslininkais. Laikui bėgant svajonės susipaprastino", – savąjį pasirinkimą motyvavo pašnekovas.

Programuoti už atlygį P.Poderskis pradėjo pirmame kurse. Dirbti ir užsidirbti reikėjo ne pramogoms, o šeimai, kuri studento gyvenime atsirado ganėtinai anksti.

"Jau tada dirbau su informacinėmis technologijomis (IT), programavau viešojo sektoriaus sistemas. Vėliau daug dirbau su atvirais duomenimis, padariau kelis savanoriškus projektus", – įrašus apie juos P.Poderskis retsykiais palikdavo virtualioje erdvėje arba žurnalo "Verslo klasė" puslapiuose.

Netikėtas skambutis

Po studijų baigimo per kelerius metus jauno vyro CV atsirado bent keli svarūs įrašai – programuotojų komandos ir IT įmonės projektų vadovas. Tuo metu aplinkiniai jaunam specialistui drąsiai kabino žvaigždes ant pečių, esą jis geriausias ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Veikiausiai dėl to vieną dieną kaunietis sulaukė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus skambučio.

"Sveiki, žinau, kad dirbate su atvirais duomenimis, todėl kviečiu prisijungti prie mano komandos, – nors atpažino sostinės vadovo balsą, P.Poderskis akimirką sudvejojo, ar čia ne telefoninių sukčių pinklės. – Su R.Šimašiumi iki tol buvome kalbėję keliuose viešuose renginiuose, bet nemanau, kad jis mane įsidėmėjo. Nebent internete pasidomėjo."

Nuvažiavęs pokalbio, kaunietis sukirto rankomis su Vilniaus meru, o savo gyvenimo aprašyme įraitė dar vieną pareigybę – mero patarėjas IT ir atvirų duomenų klausimais. Tiesa, kurį laiką P.Poderskis plėšėsi tarp dviejų darbų Vilniaus savivaldybėje ir įmonėje "Data Dog". Su pastarąja vyras galiausiai išsiskyrė ir, kaip sako pats, susifokusavo į darbą Vilniaus savivaldybėje.

"Čia ne IT įmonė, kur yra X klientų, X projektų – baigęs vieną, imiesi kito. Miestas – nepertraukiami srautai problemų, prie kurių nuolat vienaip ar kitaip reikia dirbti", – kalbėjo IT specialistas.

Kabinete žaliuoja žolė

Praėjusių metų pabaigoje P.Poderskiui buvo pasiūlytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigos. Kaunietis sutiko ir jau pirmąją savo darbo dieną pasirašė įsakymą, valdininkus įgalinusį naudotis elektroniniu parašu. Nuotoliniu būdu pastarojo galią ne kartą išbandė ir pats P.Poderskis.

"Sėdžiu namie, dedu parašą ir galvoju: būdamas Kaune sprendžiu Vilniaus reikalus", – anot pašnekovo, jam atėjus būta ir daugiau pokyčių.

Jaunas vyras netruko pertvarkyti savo darbo kabinetą, kuris iki tol buvo tipiškas valdiškas – su priimamuoju, administratore ir dideliu stalu pačiame centre. Naujojo vadovo prašymu, viena kabineto siena buvo išgriauta, o skirtingose erdvėse sėdėję  komandos nariai susodinti šalia jo.

Antai pamato naują požeminį konteinerį ir nesitveria džiaugsmu. Po akimirkos susivokia, kad šis stovi ne Vilniaus, o viename Kauno daugiabučių kiemų.

"Manau, tai buvo labai geras sprendimas. Atėjus interesantui patarėjai girdi, apie ką kalbame, gali reaguoti arba nereaguoti į tai. Tokios erdvės, be kita ko, veikia kaip prevencija. Buvo realių atvejų, kai atėję žmonės norėjo kažką susitarti, bet pamatę šalia sėdinčius dar keturis ar penkis asmenis, suprato to negalėsią padaryti", – pasikeitusių erdvių pranašumus vardijo naujasis šeimininkas.

Beje, visai neseniai kabineto grindys buvo išklotos dirbtine žole. Kolegos juokauja, kad beliko tik golfo lazdas įsigyti. Vilniaus miesto administracijos direktoriaus kabinete galima rasti ir daugiau įdomių dalykų. Antai ant vienos sienos kabo iliustruotojos Eglės Majauskaitės kurtas šiuolaikinio Kauno žemėlapis. Toks pats puošia ir Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio kabinetą.

"Klausia žmonės, kodėl jis čia kabo. Aš ir sakau: todėl, kad aš iš Kauno", – apie dovaną, kurią kartu su sveikinimu tapus administracijos vadovu atsiuntė kolegos iš Kauno, pasakojo pašnekovas.

Į darbą trise

Kaip atrodo P.Poderskio diena? Nesvarbu, pirmadienis ar penktadienis būtų, nė trisdešimties neturintis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas keliasi 6 val. ryto. Apie 6.30 val. drauge su kitu kolega iš Kauno pajuda Vilniaus link. Tada trumpam stabteli Žasliuose, kur jų laukia trečias pakeleivis – mero patarėjas.

"Kelias neprailgsta, nes kelionės metu tvarkome reikalus: atsakome į telefoninius skambučius, elektroninius laiškus...  Rytinės spūstys? – P.Poderskis tikino, kad tiek Kaune, tiek Vilniuje jų išvengia.

Vienintelė vieta, kur retsykiais tenka sulėtinti automobilį – atkarpa šalia prekybos centro "Megos" ir Savanorių prospekte Vilniuje. Tokiomis dienomis kelionė iki darbo trunka daugiau nei valandą. Vasarą, kai galima šiek tiek daugiau spustelėti akceleratoriaus pedalą, Vilniaus miesto savivaldybę trijulė pasiekia greičiau.

"Jau kurį laiką atstumo nematuoju kilometrais ir laiku. Tarkim, kelionė iš Pilaitės į Antakalnį gali trukti tiek pat, kiek iš Kauno į Vilnių", – paklaustas, ar niekada negalvojo iš lengvojo automobilio persėsti į traukinį, kaip tai kasdien daro Vilniuje gyvenantis Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, P.Poderskis papurtė galvą.

Nors traukinyje, anot jo, dirbti būtų patogu, kelionė su persėdimais užsitęstų iki dviejų valandų. Be to, kainuotų brangiau.

"Išeitų apie 10 eurų į vieną pusę", – skaičiavo IT specialistas.

Dipolio gyventojas

P.Poderskis juokavo, kad, laviruodamas tarp dviejų miestų, neretai susipainioja, kaunietis jis ar vilnietis. Antai, pamato naują požeminį konteinerį ir nesitveria džiaugsmu. Po akimirkos  susivokia, kad šis stovi ne Vilniaus, o viename Kauno daugiabučių kiemų. Tiesa, miesto, kuriame gyvena, ir to, kuriame dirba, vyras niekada nelygina. Tai esą kvaila daryti, kaip ir lyginti skirtingų kartų atstovus.

"Vilniuje problemos visai kito masto. Tarkim, vienas didesnių šios kadencijos galvos skausmų Kaune – iškirsta medžių alėja. Žinotumėte, kiek kiek tokių problemų yra Vilniuje. Dar vienas pavyzdys – viešasis transportas. Įsigiję 250 naujų autobusų ir 41 troleibusą, Vilnius atnaujino tik dalį autoparko. Kaunui tokio skaičiaus būtų visiškai pakakę. Kaip ir minėtų požeminių konteinerių. Kaune jų apie 300, Vilniuje – keturis kartus tiek", – pirštus lenkė vyras, o paklaustas apie miestų konkurenciją nusijuokė.

Kaunas, anot jo, išsikėlė sau tikslą aplenkti Vilnių. Tuo metu sostinė tokių tikslų sau nekelia. Miesto valdžia, anot administracijos vadovo, dairosi į tokius miestus kaip Ryga, Varšuva ar Londonas.

"Žmonės? – pastarųjų P.Poderskis neskubėjo vertinti, tik prasitarė, kad kauniečius identifikuoti jam pakanka vos kelių minučių. – Vilniečiai suvaržyti madų ir pareigų, to, ką reikia daryti. Reikia eiti "bruncho", reikia "wakinti" ir t.t. Kauniečiai negalvoja, kaip atrodo, jie daro tai, kas jiems patinka."

Svarstytų pasiūlymą

Paklaustas, ką patinka veikti jam pačiam, pašnekovas nepateisino tikro kauniečio vardo – tada, kai dauguma veidus piešia balta ir žalia spalvomis, o už krepšininkų pergalę kumščius spaudžia "Žalgirio" arenoje, miesto kavinėse ar prie televizorių ekranų, P.Poderskis dirba.

"Tada jaučiuosi už likusiuosius toliau nuėjęs maždaug pusantros valandos, – darsyk pasiteiravus ar širdis nevirpa nei dėl Kauno "Žalgirio", nei dėl Vilniaus "Lietuvos ryto", jaunas vyras papildė. – Nei dėl Kauno, nei dėl Vilniaus futbolininkų."

Visgi pokalbį nusprendėme baigti ne sporto tema – delne spausdama dovanų gautą ženklelį su užrašu "Vilnius", kuris vos prieš kelias akimirkas buvo P.Poderskio švarko atlape, pasiteiravau, kaip reaguotų sulaukęs Kauno mero V.Matijošaičio siūlymo įsilieti į komandą.

"Vieni žmonės mėgsta kopti į kalnus, kiti – ilsėtis prie skirtingų ežerų, o man patinka važinėti po miestus, gilintis į juos kaip į organizmus. Jei turėčiau galimybę padėti Kaunui ir jo žmonėms, manau, svarstyčiau šį klausimą. Žinoma, yra tokių elementarių dalykų kaip alga. Administracijos direktoriaus pareigos – didelė  atsakomybė, deja, alga jai nėra proporcinga. Kainos ir toliau kils, o atlygis, bent jau viešajame sektoriuje, kažin ar didės", – priminęs savo įsipareigojimus Vilniui, gimtajam miestui, prieš atsisveikinant P.Poderskis nesakė nei "taip", nei "ne".