Yra priverstas tvarkytis

Kauno rajone vykusio konkurso laureatai penktadienį pagerbti Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje. Konkurso laureatais tapo trys ūkininkų šeimos. Pirmoji vieta atiteko Babtų ūkininkams Neritai ir Vytautui Žmuidzinavičiams, antroji – Garliavos apylinkių ūkininkams Daivai ir Arūnui Dirmeikiams, dirbantiems kartu su sūnumi Tomu, trečioji – Ingai ir Rimvydui Petreikiams iš Vandžiogalos seniūnijos. Visi jie – grūdų augintojai.

Dalis V.Žmuidzinavičiaus laukų plyti prie autostrados Kaunas–Klaipėda ties Sitkūnais, Babtais.

Jo auginamų javų derlius vienas didžiausių rajone – gerais metais jis prikulia 8–10 t iš 1 ha žieminių kviečių. "Mano laukai prie pat autostrados – kas pro šalį važiuoja, visi mato. Todėl negaliu apsileisti, esu tiesiog priverstas tvarkytis, o kartu ir siekti gerų derlių", – šyptelėjo ūkininkas. Tačiau jis užsimena, kad šiemet – nelabai geri metai. "Žieminių kviečių vos po 6 t iš 1 ha kūliau. Tiesa, ūkį šiek tiek išplėtėme. Pernai nusipirkome 30 ha žemės, šiemet 30 ha daugiau išsinuomojome", – pasakojo ūkininkas, dirbantis 470 ha žemės.

Kokių jis tikisi ateinančių metų? "Pernai – lietingi, šiemet – sausringi metai. Sudėtingas laikas. Gal kiti pagaliau bus aukso viduriuko? Dabar svarbiausia, kad užšaltų ir užsnigtų ilgam, be atlydžių – kad žiemkenčiai būtų kaip po antklode ir neiššaltų. Nes kai žiemą per daug atšyla, augalai pabunda, galvoja, kad jau pavasaris, ima augti, o paskui nušąla. Be to, buvo nepaprastai šiltas ruduo, ir žieminiai kviečiai net per daug išaugo, smarkiai išsikrūmijo – nežinia, kaip jiems pavyks peržiemoti", – svarstė pašnekovas.

Pasistatė naujus sandėlius

Dirmeikių laukai plyti šalia Juragių. "Žieminiai kviečiai, miežiai, rapsas, pupos, – auginamus žemės ūkio augalus vardijo A.Dirmeikis. – Apie 80 proc. grūdų derliaus jau pardaviau. Metai ne patys geriausi, bet – gana geri. Dirbome Vokietijos sąlygomis: javapjūtė prasidėjo liepos viduryje ir rugpjūčio pirmomis dienomis pasibaigė – jokie lietūs netrukdė. Derlius – apie ketvirtadaliu mažesnis, bet situaciją tiek tiek lengvina tai, kad grūdų supirkimo kainas truputį pakilo."

Šiemet Dirmeikiai pasistatė naujus grūdų sandėlius su džiovinimo įranga. "Pasistatėme, tik, kadangi buvo ankstyva javapjūtė, sandėlių taip ir neužpildėme. Statyba baigėsi rugpjūčio pirmomis dienomis – šiemetį grūdų derlių jau buvome nuėmę, suvežę. Tikimės, šie sandėliai pasitarnaus kitais metais", – vylėsi pašnekovas.

Lygiomis jėgomis su A.Dirmeikiu ūkininkauja 25 metų sūnus Tomas. "Dabar jau nebežinau, kuris kuriam padedame. Sūnus neseniai baigė agronomiją universitete – kartais jo žinios jau lenkia mūsiškes. Tomas nuo penkiolikos metų dalyvauja tvarkant ūkio reikalus, kai reikia, ir kombainininku, ir traktorininku dirba", – sūnaus indėliu ūkyje džiaugėsi A.Dirmeikis. Tačiau sūnui dalies ūkio perleisti jis kol kas neketina. "Mes su žmona labiau linkę sūnums visiškai perleisti ūkininkavimą, o ne dalyti ūkį. Jaunėlis sūnus Vytenis – dar studentas, studijuoja ekonomiką, jis daugiau ekonominiais, buhalteriniais klausimais žmonai padeda, tačiau ir technika domisi. Taigi, abiem sūnums perleistume, – užsiminė pašnekovas. – Ne, mes su žmona dar ne pensininkai. Bet tam, kad ūkininkas įeitų į ritmą, kad gautų ne tik žinių, bet ir gyvenimiškos išminties – bendravimo, teisingų sprendimų nuojautos, – reikia ne vienų metų. O ta gyvenimiška išmintis ateina laikui bėgant. Norisi po truputį išplėsti būsimą jų ūkį, galimybes tvarkytis, priimti teisingus sprendimus, vadovauti ūkiui. Tada galėsime ūkį ramia sąžine perduoti sūnums."

R.Petreikis iš Vandžiogalos seniūnijos šiemet šiek tiek išplėtė ūkį, atnaujino techniką. "Nors metai – ne itin geri, techniką pavyko atnaujinti: šiemet traktorių pirkome, pernai – sėjamąją, prieš tai – kultivatorių. Sena technika netenkino kokybės atžvilgiu: su sena sėjamąja neišeidavo tolygiai pasėti. O traktoriaus norėjosi galingesnio. Techniką pirkom be ES paramos – grūdų augintojams ją gauti dabar nerealu. Ėmėme paskolas", – ūkininko žodžiais, jei keletą iš eilės metų derliai bus geri, paskolas pavyks išsimokėti greitai.

Išrinkti buvo sudėtinga

Konkurso "Metų ūkis" laureatai renkami ir pagerbiami kiekvienoje kaimo tipo savivaldybėje. Pasak Kauno rajone vykusio konkurso komisijos narės, Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkės Genutės Staliūnienės, laureatus išrinkti buvo nepaprastai sudėtinga: "Konkurse siekiama įvertinti tuos, kurie tais metais padarė didžiausią pažangą: modernizavo ar išplėtė ūkį. Tokių ūkininkų šiemet pakaunėje buvo labai mažai: prastas derlius – mažai ir investicijų. Tačiau tokių, kurie išplėtė ar modernizavo savo ūkį, vis dėlto radome. Mes, konkurso komisijos nariai, važinėjome po ūkius, stebėjome, kaip atrodo laukai, ar ūkininkai bendruomeniški, ar dalyvauja visuomeninėje veikloje." Pašnekovės žodžiais, renkant konkurso laureatus, vertinti įvairūs rodikliai.

Konkurse siekiama įvertinti tuos, kurie tais metais padarė didžiausią pažangą: modernizavo ar išplėtė ūkį.

"Kauno rajono ūkininkų problemos – panašios kaip visoje Lietuvoje. Daugiausia problemų mums kelia gamta. Šiemet Lietuvoje prikulta apie 1,5 mln. tonų mažiau grūdų nei pernai. Visa tai atsiliepia ūkininkų kišenei, ir ne tik: mažiau uždirbo vežėjai, grūdų supirkėjai ir kiti, esantys šioje grandinėje. Kalbant apie žemės ūkio technologijas, mes jas išmanome, mokame užauginti augalą. Tačiau gamta kiekvienais metais mums iškrečia šposų – pašnekovės žodžiais, šiemet visus džiuginusi saulėta vasara ūkininkus liūdino: dėl drėgmės trūkumo grūdai užaugo mažiukai.

Nepaisant prastų gamtos sąlygų, G.Staliūnienės žiniomis, nė vienas pakaunės ūkininkas šiemet nebankrutavo. "Tiesa, vienas gana stambus ūkininkas atsisako ūkininkavimo. Tačiau to priežasčių komentuoti negalėčiau", – sakė KRŪS pirmininkė. Moters žodžiais, Kauno rajono ūkininkai – bendruomeniški, įsijungiantys į kaimo bendruomenių veiklą.

Pašnekovė džiaugėsi Kauno rajono savivaldybės iniciatyva surengti šventę, kurioje pagerbiami ūkininkai. "Tikrai ne visuose rajonuose ūkininkai sulaukia tokio dėmesio, pagarbos", – įsitikinusi G.Staliūnienė.

Teikia pagalbą bendruomenėms

Padėkos raštais už pagalbą seniūnijoms ir kaimo bendruomenėms šventėje apdovanoti Virginijus Grumadas iš Užliedžių, Jurgita ir Saulius Žiūrai iš Raudondvario, Jonas Lapinskas iš Domeikavos, Antanas Maknevičius iš Garliavos apylinkių, Lina ir Kęstutis Bružikai iš Alšėnų, Gražvydas Koženiauskas iš Babtų, Stasys Urlikis iš Čekiškės, Audrius Banionis iš Taurakiemio, Ivanas Rockinas iš Vandžiogalos, Vladas Kurutis iš Ringaudų ir Jonas Žotkevičius iš Vilkijos apylinkių seniūnijų. "Šie ūkininkai teikia pagalbą seniūnijoms, bendruomenėms: valo, kartais ir tvarko kelius, remia vietos bendruomenių šventes. Šie vienuolika ūkininkų yra aktyvūs seniūnų pagalbininkai", – sakė Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas Rimdeika. Jis antrino ūkininkams, kad metai buvę ganėtinai prasti. "Nėra gero derliaus – nėra ir gero uždarbio: ūkininkai šiemet neturėjo finansinių pajėgumų investuoti į techniką, ūkio plėtrą. Grūdų derlius – apie 30 proc. mažesnis nei paprastai. Iš kitos pusės, grūdų nereikėjo džiovinti: juos ūkininkai kūlė sausus. Gyvulininkai taip pat turėjo problemų: ganyklos išdžiūvo, kilo problemų dėl pašarų gamybos. Tik tiek, kad kainos šiemet buvo ne pačios prasčiausios, tad ūkininkai pragyveno. Visiems šie metai buvo sunkesni. Belieka tikėtis, kad kiti bus geresni", – vylėsi A.Rimdeika.

Tuo metu savo paslaugas ūkininkams siūlančios bendrovės gerina infrastruktūrą pakaunėje: ketvirtadienį Babtų seniūnijoje atidarytas naujas šiuolaikinis "Agrokoncerno grupės" pastatų kompleksas. Trijų aukštų 5,8 tūkst. kv. m pastate įrengtos administracinės patalpos, konferencijų salė, technikos aptarnavimo skyrius, plovykla. Kompleksas iškilo per vienus metus. "Agrokoncerno grupės" generalinis direktorius Valdas Eimontas sakė, kad Babtuose dirbs apie 140 įmonės darbuotojų. Čia ne tik bus sudaromos įvairios sutartys, prekiaujama žemės ūkio technika, trąšomis, bet ir vyks seminarai, mokymai.