Kliūtys iš karto

Bendrovei "Rufena" dar birželį Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Stogų dengimu ir kitais statybos darbais užsiėmusi įmonė nuo balandžio neturi nė vieno darbuotojo. Įmonė skolinga ne tik "Sodrai".

Bendrovės "Rufena" bankrotu rūpinasi įmonės "Valnetas" įgaliotas asmuo Vladimiras Kononenka. Bankroto administratorius pripažįsta, kad neseniai pradėta įmonės bankroto procedūra ėmė strigti faktiškai iš karto.

"Direktorius nepateikė dokumentų. Pagal nustatytą procedūrą kreipiausi į teismą. Jis išdavė vykdomąjį raštą, kuris perduotas antstoliui. Dabar pastarasis turės iš direktoriaus išgauti dokumentus. Jeigu neišgaus, turėsiu imtis tolesnių procedūrų", – dėstė V.Kononenka.

Tolesnė procedūra, pasak bankroto administratoriaus, – dar kartą kreiptis į teismą. Tada dokumentų nepateikusiam direktoriui gresia bauda. Jos dydis siekia 3 tūkst. eurų.

"Man pavyko susisiekti su direktoriumi, tačiau jis tvirtina, kad neturi dokumentų. Tačiau įmonės vadovas yra atsakingas už dokumentaciją, įmonės turtą. Jo atsakomybė – turėti viską", –  aiškino bankroto administratorius.

Neatmetama prielaida, kad direktorius vengia bankroto administratoriui pateikti bankrutuojančios įmonės dokumentus. Peršasi dar viena prielaida, kad bendrovės "Rufena" bankrotas gali būti tyčinis.

"Negaliu pasakyti, ar galima įžvelgti tyčinį bankrotą. Dar neturiu visų įmonės dokumentų, atliekami pirminiai veiksmai", – išvadų neskubėjo daryti V.Kononenka.

Keistos reinkarnacijos

Bankroto administratorius V.Kononenka sutiko, kad kai kurios įmonės reinkarnacijos kelia įvairių minčių. "Dėl bendrovės "Rufena" vienas kreditorius yra pateikęs informaciją, kaip toliau vykdoma veikla per tuos pačius asmenis. Tačiau pirmiausia turi vykti procesas per antstolį, teismą, o tada bus tikrinama informacija apie vykdomą veiklą per kitas įmones. Tik surinkus ir įvertinus informaciją, galima kreiptis į teisėsaugą ir prašyti, kad būtų imtasi griežtesnių priemonių", – aiškino V.Kononenka.

Kreditoriams susidaro įspūdis, kad "Rufena" tyčia palikta su skolomis, turint tikslą likviduotis ar bankrutuoti, o veikla perkelta į susijusias įmones, tarp jų galbūt ir į MB "Hurena plius". Tikėtina, kad buvo sukurtas vadinamasis feniksas.

Tai esą patvirtina tokios aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, bendrovės "Rufena" pavadinimas per gana trumpą laiką keitėsi net kelis kartus. 2014 m. gyvavo bendrovė "Hurena", tačiau tų pačių metų gruodį jos pavadinimas pasikeitė – ji tapo "Fasadininku". Pastaroji gyvavo neilgai. Jau po penkių mėnesių, 2015 m. balandį, iš "Fasadininko" virto dabar bankrutuojančia "Rufena".

Atrodo, kad įmonės vadovas net nelabai stengėsi mėtyti pėdsakus. Įmonės registruotos tuo pačiu adresu. Nurodomas internetinio puslapio adresas, kurį kaip savo pristatydavo bendrovė "Hurena", dabar tapusi "Rufena". Kliūva ir dar vienas dalykas – tiek "Rufenoje", tie "Hurenoje plius" dirba arba dirbo tie patys žmonės.

Veda prie bankroto

Prie bankrutuojančios bendrovės "Rufena" vadovo Radvilo Mačiuko pavardės nurodytu mobiliojo ryšio telefonu atsiliepęs vyras prisistatė esantis Aurimas Nėnius. Jis šiuo metu įvardytas "Hurena plius" vadovu. Tas pats telefono numeris nurodytas ir bendrovės "Rufena" (buvusios "Hurena"), ir "Hurena plius" tinklalapyje.

Kiek vėliau "Kauno dienai" pavyko susisiekti ir su "Rufenos" vadovu R.Mačiuku. Jis tikino esą neturįs nieko bendra su "Hurena plius" bendrove. Negalėjo jis paaiškinti ir pavadinimų "Hurena" bei "Hurena plius" panašumų. "Buvo "Hurena", dabar "Rufena". "Rufena" – mano, bet dabar bankrutuojanti", – telefonu "Kauno dienai" aiškino R.Mačiukas.

"Rufenos" vadovas tvirtino, kad, perimant įmonę, bendrovės dokumentų esą neperdavė buvęs direktorius Karolis Noreika. "Aš perėmiau, nes galvojau, kad normali įmonė, bet kai sužinojau, kad turi skolų, tai paprasčiausiai – į bankrotą tą įmonę, ir viskas. Aš jokios veiklos nevykdžiau. Aš tą įmonę tiesiog subankrotinu. O skolos? Tai ten valstybei skolos, nes K.Noreika nesumokėjęs PVM ar ko ten, ar pelno mokesčio", – bėrė R.Mačiukas.

Jis visiškai nesureikšmino fakto, kad, perimdamas firmą, kartu perėmė ir įsipareigojimus, atsakomybę, skolas kreditoriams. "K.Noreika neperdavė dokumentų ir jokių galų, net nežinau, kur tie galai", – atsakomybės kratėsi "Rufenos" vadovas. Įmonės pavadinimų kaitos jis taip pat niekaip neaiškino.

Asmeninė atsakomybė

Feniksų pavyzdžių jau būta ne vieno. Dar ne taip seniai narpliota garsiojo "Rodiklio" tyčinio bankroto eiga, kurio sumanytojas lietuviškuoju Ostapu Benderiu vadinamas Robertas Reklaitis. Šios bendrovės bankroto administratoriams taip pat nebuvo lengva išsireikalauti bendrovės dokumentus.

Dėliojant visus mozaikos akmenėlius, kyla klausimas, ar dokumentų neperdavimas, o ir galimas paslėpimas ar sunaikinimas nėra tyčinis veiksmas siekiant nuslėpti vadovų ir savininkų neteisėtus veiksmus.

Juolab kad, vadovaujantis vadinamųjų feniksų filosofija, bankrutuojanti bendrovė paliekama be einamųjų lėšų sąskaitose, tik su skolų kupra valstybei ir kreditoriams.

Kaip rodo praktika, kai jau būna pripažįstami neteisėti, nusikalstami veiksmai, asmenų atsakomybės klausimas paskęsta tuose nepateiktuose dokumentuose, o su atsakomybe skęsta ir kreditorių viltys atgauti savo lėšas.

"Rufenos" atveju bankroto administratorius tvirtina, kad dar gerokai per anksti galvoti apie tai, ar nevertėtų kreditorių reikalavimus nukreipti į asmeninį įmonės vadovo turtą.

"Kiekviena situacija skirtinga. Reikia kreiptis į teismą, ir ten priimamas sprendimas. Kai registruota individuali veikla,  išieškojimas nukreipiamas į savininko turtą. Kai yra uždaroji akcinė bendrovė, reikia įrodinėti ir gal net per tyčinį bankrotą mėginti nukreipti išieškojimą iš asmeninių lėšų", – sakė jis.

Komentaras

Alvydas Packevičius

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Kauno apygardos valdybos viršininkas

Pastaruoju metu tokių atvejų kaip vadinamieji feniksai yra gerokai sumažėję. Šiemet tarnyba su tokiu atveju, kaip nusikalstamas bankrotas, net nesusidūrė. Tokio reiškinio, kaip buvo prieš kelerius metus, net pagal tendencijas nematome. Tai labiau būdinga buvo 2010–2012 m., per ekonominę krizę. Fenikso schema labai paprasta: pakeičia įmonę ir toliau vykdo tą pačią veiklą. Visus gamybinius pajėgumus, techniką permeta arba parduoda naujai įkurtai įmonei, o įsiskolinimus palieka senai ir jau nieko neturinčiai įmonei. Šis modelis prigeso gal dėl pakitusios ekonominės situacijos. Dabar labiau civilizuotai daroma – imamasi restruktūrizacijos, atskiriamos veiklos sritys ar dar kažkaip kitaip. Tokio juodo veiklos ir darbuotojų permetimo naujai įmonei, o senosios privedimo prie bankroto dabar jau retai nepasitaiko.

Rima Zieniuvienė

Kauno VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė

Vadinamieji tyčiniai ar nusikalstami bankrotai, kai, matydami, kad įmonės situacija nekokia, savininkai bando išgryninti pinigus ir skelbia įmonei bankrotą, nebūtinai yra ikiteisminio tyrimo byla.

Teisėsauga ėmė įmones sieti pagal akcijas, pagal giminystės ryšius, pagal vadinamąjį fenikso principą – kai viena įmonė paliekama su skolomis, o veikla su paslaugomis ir darbuotojais perkeliama į kitą įmonę. Atsekame, kad įvykęs susikeitimas pareigomis ir buvę akcininkai tampa direktoriais, – šis modelis tapo gana žinomas teisėsaugai.

Dabar yra naujesnis modelis. Įmonės akcijos perrašomos asocialiems asmenims. Dažnas atvejis, kai pirkimo-pardavimo sutartis forminama net ne su Lietuvos, o su Latvijos piliečiu. Tie latviai be nuolatinės gyvenamosios vietos, asocialūs asmenys. Kai lėšos būna išgryninamos, finansinės ataskaitos perduodamos, užregistruojamas fiktyvus direktorius, įmonės ateitis aiški – bankrotas, nes toliau ta įmonė nieko nedaro.

Pasitaiko atvejų, kai įrodomas fiktyvus akcijų pirkimas-pardavimas, surandamas asmuo, kuris tikrai neturi nei dokumentų, nei turto, kuris kartu su įmone jam perrašytas. Galbūt tyčinio arba nusikalstamo bankroto tendencijos išlieka,  kinta tik fenikso modelis.