„Senas gluosnis yra išdarkytas“

Moteris pasakojo, kad prieš daugiau nei mėnesį šioje teritorijoje bendrijos iniciatyva buvo pjaunami ir genami medžiai. Leidimą išdavė ir darbus atliko Kauno miesto savivaldybės specialistai. 

Rasa pasakojo, kad po atliktų darbų vaizdas akių nebadytų, jeigu ne vienas gluosnis. „Šis senas gluosnis yra išdarkytas. Mano supratimu, jis netrukdė – yra toliau nuo namo –, tad nei saulę užstojo, nei pamatams kenkė. Iš šio seno didžiulio gražaus medžio, kuris nebuvo avarinės būklės ir galėjo dar augti daugybę metų, išsityčiojo, nes paliko tik kelių metrų stuobrį su dviem menkutėmis šakelėmis. Žiauru, baisu“, – pasakojo kaunietė.

Ji baiminosi, kad po atliktų darbų medis supus, o storame kamiene atsivers žaizdos. 

„Kai buvo tvarkomi medžiai, nebuvau, bet jeigu tik būčiau mačiusi, būčiau ėjusi ir klaususi, nes tai neatitinka jokių medžių priežiūros taisyklių. Jeigu visur akcentuojamas žaliasis kursas, norima žaliųjų miestų, medžiai sugeria anglies dioksidą ir neleidžia įkaisti pastatams, tai kodėl juos taip pjaustome, paliekame stuobrius ir paskui sodiname naujus augalus?“ – klausė pašnekovė.

Anot jos, šis medis anksčiau siekė maždaug penktą namo aukštą, po juo sūpynėse supdavosi vaikai, mamos kūdikius migdydavo, vasarą pavėsyje ant suoliuko senjorai sėdėdavo.

Gluosnis prieš apgenėjimą. Skaitytojos Rasos nuotr.

„Ant šakų paukščių daugybė būdavo. Liūdna. Kai pamačiau, mane šokas ištiko. Jeigu pragmatiškai vertinsime, tai net ir butų vertė sumažėjo, nes vaizdas per langus suprastėjo“, – sakė Rasa.

Medis po apgenėjimo. Eitvydo Kinaičio nuotr.

Bendrijos pirmininkas Marius Volosenko dėl apgenėto gluosnio taip pat neslepia nuostabos. Anot jo, gyventojams buvo surengtas susirinkimas ir nuspręsta, kuriuos medžius norima genėti, o kuriuos pjauti. Užfiksuotas protokolas buvo perduotas Kauno savivaldybei, savivaldybė protokolą priėmė ir kai kuriuos medžius nugenėjo, kai kuriuos nupjovė.

„Mes čia darysime automobilių aikštelę, tad daugumą medžių nupjovė labai gerai. Trūksta nupjauti du medžius, nes vėliau turėsime patys savo rankomis nupjauti, – sakė bendrijos pirmininkas. – Tačiau gluosnį nugenėjo baisiai: patyriau šoką, kad paliko kamieną ir dvi šakeles. Čia jų toks sprendimas, kodėl jie taip padarė, aš nežinau. Medį paliko pliką. Pats paprašiau dalyvauti šiame medžių genėjime, bet jie net neinformavo, kada atliks darbus.“

Iš šio seno didžiulio gražaus medžio, kuris nebuvo avarinės būklės ir galėjo dar augti daugybę metų, išsityčiojo, nes paliko tik kelių metrų stuobrį su dviem menkutėmis šakelėmis. Žiauru, baisu.

M. Volosenko sakė, kad savivaldybei parašė raštą dėl apgenėto gluosnio ir dviejų nenupjautų medžių.

Dėl saugumo

Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė patvirtino, kad medžių genėjimo ir kirtimo darbams leidimas buvo išduotas, o darbai atlikti praėjusių metų gruodžio 16 d.

„Vadovaujantis išduotu leidimu, nupjauta trylika, o nugenėta aštuoniolika želdinių“, – teigė R. Savickienė. Anot Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos, pagal išduotą leidimą, visi numatyti želdinių tvarkymo darbai yra atlikti.

„Specialistai, pradėję gluosnio genėjimo darbus, pastebėjo kamieno įtrūkimus ir medienos plyšimus, stambiųjų šakų išsišakojimo vietose puvinius bei kitas žaizdas, kurios galėjo atsirasti dėl audrų ar snygio. Kadangi šalia yra vaikų žaidimo aikštelė, nuspręsta atlikti intensyvesnius želdinio genėjimo darbus tam, kad, esant didesniam vėjui, ar pasikartojus snygiui, nelūžtų pažeistos šakos bei nekiltų pavojus kieme laiką leidžiantiems vaikams, – sakė R. Savickienė. – Šiuo metu pjūviai patepti bespalviu antiseptiku, apsaugančiu nuo puvimo, pelėsio ar kitų medienos kokybei kenkiančių veiksnių. Dar iki vasaros vidurio nugenėtas trapusis gluosnis turėtų sėkmingai atželti. Be to, siekiant užtikrinti želdinio ilgaamžiškumą ir apsaugoti jį nuo ligų plitimo, jis bus reguliariai stebimas.“

Eksperto įžvalgos

Apgenėtą gluosnį apžiūrėjęs Lietuvos arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis teigė, kad šis medis yra išties neeilinis ir įspūdingas, tačiau turi priekaištų genėjimo darbus atlikusiems žmonėms. 

„Apgenėta nevykusiai, nes palikta daug vietų, nuo kurių, didelė tikimybė, kad medis pradės gesti“, – sakė specialistas. Anot jo, tokio amžiaus augale dažniausiai būna židinių, tačiau jie gali skirtis intensyvumu. 

„Akivaizdžių pažeidimų, plyšimų bent jau likusiose kamieno dalyse nematyti, gal jų ir buvo anksčiau. Pagrindinė problema yra ta, kad maždaug 2,5 metrų aukštyje kamienas šakojasi, tai jis galėjo atskilti, tačiau dabar yra sumažintas svoris, todėl medžio perskilimo tikimybė yra labai maža. Perspektyvoje, kai jis sužaliuos ir svoriai padidės, tai gali ir atlūžti toje vietoje, bet greičiausiai to neįvyks“, – sakė S. A. Davenis.

Kadangi šalia yra vaikų žaidimo aikštelė, nuspręsta atlikti intensyvesnius želdinio genėjimo darbus tam, kad, esant didesniam vėjui, ar pasikartojus snygiui, nelūžtų pažeistos šakos bei nekiltų pavojus kieme laiką leidžiantiems vaikams.

Pašnekovas tikino, kad šis medis yra išties neeilinis ir įspūdingas, mat jo apimtis siekia 2,9 metro, o kelmo lygyje – 3, 5 metro. 

Pasiteiravus, ar patepti pjūvius antiseptiku užtenka, kad medžio būklė neprastėtų, pašnekovas tikino, kad toks veiksmas yra tik akių dūmimas. 

„Šiuolaikinė arboristika, pasiremdama medžio biologija, aiškina, kad tokie užtepimai yra akių dūmimas ir labiau pritaikyti parodyti, kad kažkas yra atlikta, tačiau tai nesustabdo puvimo. Šiuolaikiniai preparatai skatina brazdo ląstelių dalijimąsi, t.y., užaugimą, bet prie tokių didelių pjūvių yra praktiškai neįmanoma, kad augalas užaugtų. Tam kad jis užaugtų, reikia 15–20 metų, o per tą laiką puvinys paklius (jis jau yra pakliuvęs) ir išpūdys medį iš vidaus. Čia tas pats, kas ant voties uždėti tamponą ir sakyti, kad gydome votį – votis juk yra“, – sakė specialistas. 

Anot pašnekovo, kadangi šis didelis augalas jau yra brandaus amžiaus, tai itin didelė tikimybė, kad jo vidus yra suėstas puvinio, tačiau pats medis yra gyvybingas.

„Gyvybingumas susideda iš to, kaip jis sugeba užgydyti tas pažaidas, kurias natūraliai turi, o medis nuo pat pradžios kovoja su grybais. Gali teplioti netepliojęs ant žaizdos, grybai yra. Kiekvienas apgenėjimas susilpnina augalą, o harmoningas atsakas būna gerokai susilpnėjęs, t. y.,  tokiame medyje grybas jau ir taip klesti, o po tokių drastiškų apgenėjimų grybo potencija gerokai išauga“, – aiškino specialistas. 

Jis teigė, kad gluosnis žaliuos ir nenumirs. „Jo šerdis, kitaip sakant, vamzdis, gali būti išpuvęs, t.y., būti tuščiaviduris. Viskas priklauso, kokio ilgio yra tas vamzdis. Jeigu jis yra 10 metrų, jam perlūžti silpnose vietose tikimybė padidėja, dėl to augalas yra žeminimas, kad kuo mažesnė jėga spaustų tiek kelmą, tiek silpnas vietas. Jis žaliuos, nenumirs, nes gluosniai gali būti išvis subyrėję, išpuvę iš vidaus, ir dar žaliuos, ir žaliuos. Gal tai nebus estetiškai gražu, bet daugelis tokių gluosnių senolių yra tokie, žmogiškai sakant, su išpuvusiais dantimis, tačiau tai nereiškia, kad jis negali gyventi“, – teigė S. A. Davenis.