Dokumentų nebuvo

"Berniukas – kelių dienų amžiaus, greičiausiai paliktas iškart išvykus iš gimdymo stacionaro", – apie praėjusią savaitę Prano Mažylio gimdymo namuose esančiame gyvybės langelyje rastą naujagimį pasakojo gydymo įstaigos vadovas Tomas Biržietis.

Šis gyvybės langelis Kaune buvo pravertas praėjusį sekmadienį. Kaip įprastai tokiais atvejais būna, suveikus specialiai signalizacijai, P.Mažylio gimdymo namų personalas rado čia paliktą sveiką, išnešiotą, 2 800 g sveriantį berniuką, aprengtą paprastais, bet švariais ir tvarkingais drabužėliais. Tačiau jokių dokumentų šalia šio mažylio nebuvo.

"Šiuo metu naujagimis – saugus, juo rūpinasi P.Mažylio gimdymo namų naujagimių skyriaus personalas. Paprastai per kelias dienas Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pasirūpina tolesniu šių vaikučių likimu. Per įstatymų numatytą laiką yra galimybė biologiniams tėvams susigrąžinti paliktą vaikutį, tačiau reikia įrodyti tėvystę. Tokių atvejų yra buvę ir tai labai džiugina", – kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės P.Mažylio gimdymo namų filialo vadovas T.Biržietis.

T.Biržiečio teigimu, šiuo metu naujagimis – saugus, jį prižiūri P.Mažylio gimdymo namų naujagimių skyriaus personalas. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Pavardės parinkimas

Kaip toliau klostosi gyvybės langeliuose rastų vaikų likimas, "Kauno dienos" žurnalistai teiravosi Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) atstovų.

Pasak šios tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, įstaiga, radusi vaiką gyvybės langelyje, surašo jo radimo aktą. Jame nurodoma radimo vieta ir laikas, būklė, lytis, aprašoma išvaizda. Jeigu prie mažylio nepalikta dokumentų, iš sveikatos priežiūros įstaigos arba gimimo pažymėjimo pareigūnas surašo protokolą apie vaiko radimo aplinkybes. Tada šis dokumentas perduodamas teritoriniam vaiko teisių skyriui.

"Jau žinodami tikėtiną mažojo piliečio gimimo datą, vaiko teisių gynėjai organizuoja jo gimimo registravimą – per tris paras nuo kūdikio radimo dienos pateikia pareiškimą civilinės metrikacijos skyriui – vaikui suteikiamas vardas, pavardė, įrašoma galima gimimo data. Iki kol vaikas bus apgyvendintas šeimoje, nustatoma jo laikinoji globa. Jeigu sveikatos problemų nekilo ir iš ligoninės jau galima keliauti – mažasis vyksta į laikinojo globėjo namus, į šeimą, kuri pasirengusi atliepti tokio amžiaus vaiko poreikius", – pasakojo pašnekovė.

Paklausta apie tai, kokiu principu gyvybės langeliuose be dokumentų rastiems mažyliams suteikiami vardai ir pavardės, VVTAĮT vadovė sakė, kad vardo parinkimas – subjektyvus dalykas, tačiau vaiko teisių gynėjai į tai įdeda daug meilės ir išmonės.

"Pasitaiko, kad kūdikėliui suteikiamas tikėtinos gimimo dienos kalendoriuje esantis vardas, o pavardė susiejama su metų laiku arba mėnesiu. Įtėviai, globėjai ar kūdikį susigrąžinę biologiniai tėvai suteiktus vardus ir pavardes gali pakeisti, bet vardas neretai išlieka tas pats", – akcentavo ji.

Kaip susigrąžinti?

"Gyvybės langelyje palikto vaiko tėveliai arba vienas iš jų, norėdami susigrąžinti mažylį, per tris mėnesius, kol neįsiteisėja teismo sprendimas dėl įvaikinimo, turėtų kreiptis į teritorinį vaiko teisių skyrių pagal vaiko palikimo vietą. Jeigu tėvai neturi įtikinamų įrodymų dėl vaiko tapatybės, tėvystė nustatoma atliekant DNR tyrimą", – reikšmingomis detalėmis dalijosi VVTAĮT direktorė.

Pašnekovė pridūrė, kad kai tik kreipiamasi dėl palikto vaikučio susigrąžinimo, o teisminis procesas dėl tėvystės patvirtinimo dar tik vyksta, tėvams iš karto organizuojama psichologo pagalba – mama įtraukiama į motinystės procesą.

"Tokie sprendimai kaip kūdikio palikimas gyvybės langelyje yra itin skaudūs, mamą gali būti ištikusi pogimdyminė depresija ar kiti sunkumai, tad pagalba būtina. Profesionali pagalba būna reikalinga ir vėliau", – teigė tarnybos vadovė.

Berniukas – kelių dienų amžiaus, greičiausiai paliktas iškart išvykus iš gimdymo stacionaro.

Prioritetas Lietuvos šeimoms

I.Skuodienės teigimu, jeigu per tris mėnesius tėvai nepersigalvoja ir nepareiškia noro vaiką susigrąžinti, jis iš laikinosios globos stadijos patenka į galimų įvaikinti vaikų sąrašą ir paprastai labai greitai įvaikinamas – tai itin svarbu kūdikystėje, kai formuojasi prieraišumas.

"Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pirmiausia tėvų globos netekusiam vaikui ieškoma šeima, galinti pasirūpinti vaiku Lietuvoje. Įvaikinimas arba globa mūsų šalyje visuomet yra prioritetas. Lietuvos piliečių sąraše yra nemažai šeimų, kurios pasirengusios priimti vaiką, paliktą gyvybės langelyje", – pasakojo VVTAĮT direktorė.

Pastebėtina, kad Lietuvos šeimos dažniausiai nori įvaikinti vaiką iki trejų metų. Tačiau nuo 2019-ųjų esą perpus sumažėjo ir toliau mažėja galimų įvaikinti vaikų nuo trijų mėnesių iki trejų ketverių metų amžiaus. Todėl laukti pasiūlymo įvaikinti šios amžiaus grupės vaiką tenka daug ilgiau.

VVTAĮT pateiktais duomenimis, praėjusių metų pabaigoje norinčių įvaikinti Lietuvos piliečių sąraše buvo 141 šeima. Šiuo metu laukiančiųjų sąraše – 153 šeimos. Į norinčių įvaikinti asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, sąrašą per 2020 m. buvo įrašyta trylika užsienio piliečių šeimų. Visoms iš jų pateikti galimų įvaikinti vaikų, atitinkančių specialiuosius kriterijus, pasiūlymai. Tarp jų – vaikai, turinys sunkai išgydomų ar nepagydomų sveikatos sutrikimų, vyresni nei septynerių metų amžiaus. Siūloma įvaikinti ne mažiau kaip tris vaikus – brolius, seseris, artimai bendraujančius vaikus ar palaikančius ryšius su broliais ir seserimis, nesutinkančius arba negalinčius būti įvaikintiems kartu.

Paliktas 81 vaikas

Remiantis VVTAĮT žiniomis, Lietuvoje iš viso veikia dešimt gyvybės langelių. Per 2020 m. juose buvo palikta dešimt kūdikių: Vilniuje ir Šiauliuose – po tris, Kaune – du, Klaipėdoje ir Alytuje – po vieną.

Lietuvoje iš viso veikia dešimt gyvybės langelių.

Nuo 2009-ųjų, kai pradėjo veikti gyvybės langeliai, iki šios dienos rastas 81 juose paliktas vaikas.

Kaune šiemet rasti du kūdikiai. "Daugiausia gyvybės langeliuose paliekami kūdikiai iki dešimties dienų amžiaus, bet yra buvę du atvejai, kai vaikai buvo palikti ir vyresnio amžiaus – 1,7 metų amžiaus ir aštuonių devynių mėnesių. Dažniausiai kūdikėliai gyvybės langeliuose paliekami su daliniais dokumentais – įvairiais medicininiais išrašais arba ranka užrašyta vaikučio gimimo data. Iš jų negalima nustatyti biologinės motinos tapatybės. Pastebėtina, kad dažnai mažyliai paliekami tvarkingai aprengti, prižiūrėti", – pasakojo I.Skuodienė.

Primename, kad per dešimtmetį, kai veikia P.Mažylio gimdymo namų gyvybės langelis, čia buvo paliktas 21 vaikas. Galimybė saugiai palikti naujagimį ar kūdikį gyvybės langelyje yra visiškai anonimiška.

Nelikti abejingiems

"Nė vienas nesame apsaugoti nuo itin sudėtingų gyvenimo krizių. Ir ką jaučia mama arba šeima, priėmę sprendimą palikti savo kūdikį, galime tik įsivaizduoti. Specialistai ieško tokių sprendimų priežasčių, dažniausiai tai sudėtingų, trauminių patirčių istorija", – pastebėjo Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė.

Anot jos, svarbiausia ne faktas, kad naujagimiai buvo palikti, o tai, kad buvo išsaugotos jų gyvybės. Ji akcentavo, kad artimieji, kolegos, kaimynai, medicinos darbuotojai, matydami būsimą mamą neramią, išgyvenančią, turėtų būti budrūs, siųsti moterį reikiamos pagalbos.

Principas – anonimiškumas

Gyvybės langelis – tai specialus lopšys, į kurį, pravėrus langelį, paguldomas kūdikis. Neprivalai niekam nieko aiškinti, neprivalai pateikti dokumentų, nėra vaizdo kameros, kuri gali tave užfiksuoti ir padėti identifikuoti. O po kelių minučių kūdikių namų personalą pasiekia signalas, kad į įstaigą pateko nauja gyvybė. Medikai apžiūri kūdikį, įvertina jo būklę, praneša policijai ir greitajai medicinos pagalbai.

2009 m. lapkričio 25 d. pirmasis gyvybės langelis Vilniuje buvo atidarytas tuometės Sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorės Petronėlės Valatkevičienės ir Seimo narės, aktorės Astos Baukutės iniciatyva. Oficialus atidarymas įvyko lapkričio pabaigoje, o jau gruodžio viduryje sulaukta pirmojo vaikelio. Tai buvo visiškai sveika kelių dienų mergaitė, kuriai, pagerbdami šios iniciatyvos autorę, globos namų darbuotojai suteikė Petronėlės vardą.

Per dešimtmetį, kai veikia P.Mažylio gimdymo namų gyvybės langelis, čia buvo paliktas 21 vaikas. (Akvilės Snarskienės nuotr.)

Gyvybės langelio misija – neradusioms kitos išeities mamoms, užuot  galvojus apie blogiausią išeitį, suteikti kūdikiui galimybę gyventi. Gyvybės langelio principas yra anonimiškumas. Tad, net jeigu mama ateina palikti vaiko vidury dienos, matant darbuotojams, tačiau kalbėtis nenori, niekas jos nestabdo. Pasitaikė atvejų, kai mamos paliko mažylius su papildoma, vaiko tapatybę padedančia nustatyti informacija. Dvi mamos net paliko graudžius atsisveikinimo raštelius. Bet ir tokiu atveju net policija, kuri kviečiama užfiksuoti kiekvieną palikimo atvejį, mamų neieško. Tai jų pasirinkimas.