Bendradarbiavimo saitai

Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksta jau 15-oji Lietuvoje gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų paroda „Rinkis prekę lietuvišką 2023“. Parodos metu didelis dėmesys skiriamas mokslo ir verslo bendradarbiavimui.

Forume „Pramonės transformacija: įgūdžių ir kompetencijų revoliucija“ savo mintimis pasidalijo verslo, aukštųjų mokyklų ir valdžios atstovai. Visi jie sutaria, kad bendradarbiaujant galima sukurti ne tik konkurencingus produktus, bet ir pasauliui parodyti, ką iš tiesų gali Lietuvos gamintojai ir kūrėjai.

„Šioms sritims bendradarbiauti ypatingai svarbu, nes jei norime kurti aukščiausią pridėtinę vertę turinčius produktus, turi būti ir aukščiausios kvalifikacijos žmonės, todėl mokslas ir verslas visada turi eiti lygiagrečiai ir abi sritys turi žinoti, ko kiekvienai reikia. Todėl Lietuvos pramonininkų konfederacija dirba keliomis kryptimis. Pirmiausia, su pameistryste ir profesinio mokymo sritimi, iš kurios ateina kvalifikuoti darbuotojai, jiems suteikiamos praktikos, o vėliau ir darbo vietos. Aukštasis mokslas leidžia turėti inžinierius, IT specialistus ir kitų profesijų atstovus, kurie taip pat kuria didelę pridėtinę vertę“, – kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius, pridūręs, kad nuo mažens reikia vaikus skatinti rinktis fizikos, matematikos, nes šie mokslai yra tarsi visko pagrindas.

„Mokslo įstaigos turi naujų technologijų vystymo bazę, naujų produktų kūrimo galimybes, o be to neįsivaizduojamas ir šiuolaikinis verslas, todėl apjungiant pajėgas, gali laimėti visi. Iš tiesų, pramonės transformacija neišvengiama. Kyla klausimas, tik kaip jai pasiruošime. Vienas tokių dalykų – skaitmenizacija. Paprastas pavyzdys yra mechaninis laikrodis. Juk dabar retas kuris tokius naudoja, daug dažniau tikslų laiką praneša skaitmeninės priemonės. Tai reiškia, kad mums įprasti dalykai pakeičiami skaitmena, kitomis technologijomis. Iškastinio kuro atsisakymas ir perėjimas prie atsinaujinančių šaltinių – tai dar vienas pavyzdys, kaip viskas keičiasi, todėl pramoninkams svarbu dalyvauti tame pokyčių procese, o tai lengviau padaryti efektyviausių sprendimų ieškant kartu su mokslu. Šie procesai leidžia pasaulyje užsitikrinti konkurencingumą“, – teigė Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas.

„Sukurti ir rinkai pasiūlyti naują inovatyvų produktą be mokslo sunku įsivaizduoti. Todėl verslo ir mokslo bendradarbiavimas ir visos inovacijų ekosistemos kūrimas – ypatingos svarbos. Prie šio proceso gali įvairiais būdais prisidėti ir valdžia, kurdama finansinius paramos bei teisinius mechanizmus“, – savo mintimis pasidalijo KTU rektorius Eugenijus Valatka.

Diskusija: (iš kairės) R. Sartatavičius, M. Horbačauskas, E. Valatka sutarė, kad reikia mokytis visą gyvenimą. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad svarbu užtikrinti galimybes mokytis visą gyvenimą. Tai reiškia, kad darbuotojai turi ugdyti reikiamus įgūdžius, persikvalifikuoti ir pan.

Kviečia susipažinti

Sudominti mokinius tiksliaisiais mokslais skatina įvairios programos, ekskursijos po šalyje veikiančias bendroves ir pan. Taip trinami stereotipai esą inžinierius tik kažką konstruoja su paprastais įrankiais, tačiau dabartinėje pramonėje toks darbas atrodo kardinaliai kitaip. Tai kūrybinės sritys, kuriose galima įvairiomis priemonėmis gauti norimą rezultatą.

„Šiais laikais viskas kompiuterizuota, robotizuota, todėl iš tiesų mokslo institucijų ir verslo bendrovių draugystė būtina. Todėl svarbu, kad forume vyksta diskusija tarp mokslo, verslo ir valdžios, galime kartu ieškoti sprendimų, kaip skaitmenizacijos ir žaliojo kurso revoliucijoje atliepti kylančius iššūkius“, – pridūrė R. Sartatavičius.

Lietuviškoje prekėje įdėta daug širdies. Tokių prekių įsigijimas turi didelę vertę.

Pamatyti dalį aukštųjų ir profesinių mokyklų gyvenimo galima ir parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“. Čia veikia speciali mokslo erdvė „Kompetencijų ir įgūdžių Pop Up“, kurioje parodos lankytojai kviečiami prisiliesti prie technologijų, paragauti sveikų užkandžių bei atrasti kitų pavyzdžių, ką kartu gali sukurti mokslas ir verslas.

Unikalios prekės

Tradicinis Lietuvos gamintojų susitikimo su esamais ir potencialiais Lietuvos bei užsienio valstybių partneriais ir klientais renginys paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ – tai bendro UAB „Ekspozicijų centras“, Lietuvos pramonininkų konfederacijos bei Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos darbo rezultatas.

Parodos tikslas – skatinti Lietuvoje sukuriamų produktų vartojimą, palaikyti Lietuvos gamintojus ir jų veiklos plėtrą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kasmet renginys stebina maisto produktų ir gėrimų, kosmetikos ir buitinės chemijos, aprangos ir aksesuarų eksponatų įvairove.

Organizatoriai džiaugiasi, kad gyvam bendravimui parodos dalyvių stenduose šiais metais susirinko daugiau nei 200 žinomiausių Lietuvos gamintojų bei į rinką žengiančių naujų prekių ženklų, tad atrasti tiek rankų darbo skanėstų, tiek unikalių dirbinių ar madingų aksesuarų gali tikrai kiekvienas.

„Smagu, kad geriausius lietuviškų gaminių pavyzdžius turime vienoje vietoje iš įvairiausių sričių. Lietuviški prekės ženklai populiarėja ne tik mūsų šalyje, bet prekės ir eksportuojamos. Visa tai duoda tokią gerą sniego gniūžtę, kuomet pirkdami lietuvišką prekę, mes vystome Lietuvos ekonomiką, kuriame darbo vietas ir mėgaujamės tikrai kokybiškais produktais“, – pažymėjo R.  Sartatavičius.

„Lietuviškoje prekėje įdėta daug širdies. Tokių prekių įsigijimas turi didelę vertę“, – antrino M. Horbačauskas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Parodoje sutikti lankytojai taip pat negailėjo gerų žodžių Lietuvos gamintojams. Pasak kalbintų žmonių, jie didelį dėmesį skiria kokybei.

„Parodoje ragauju, skanauju, štai ir keli sūriai į krepšį įkrito, ir gėrimai, kuriuos pasiūlysiu svečiams iš užsienio. Tikrai džiaugiuosi tokia pasirinkimo gausa“, – kalbėjo prie šokolado gamintojų stendo sutikta ponia Gabrielė.

„Mano žmona renkasi suknelę, sakė dar kokį paltą pažiūrės. Po to eisim pažiūrėti, gal kokių valymo priemonių į namus pasiimsime. Aš pats sau jau radau kelių buities įrenginių, kuriais turėsiu pasidomėti“, – kalbėjo žmonos laukęs Kęstutis.

Paroda „Žalgirio“ arenoje vyksta spalio 6-8 dienomis.