Tikslas – bendradarbiauti

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija (KKPDA) pakvietė šalies verslą ir valdžios institucijų atstovus kalbėtis ir diskutuoti apie besikeičiančio geopolitinio pasaulio ekonomikos situaciją ir kaip joje užtikrinti sklandų veikimą, reikiamą pagalbą ir prisidėti prie saugumo.

„Mūsų tikslas – aptarti šalies pramonės vaidmenį stiprinant saugumą. Lietuvai šiandien tenka susidurti su dideliais geopolitiniais iššūkiais, kurie verčia naujai peržvelgti šalies pramonės svarbą ne tik ekonomikos kontekste, bet ir kalbant apie nacionalinį saugumą. Energetika, tiekimo grandinės, technologiniai pasiekimai – visa tai įrodo, kokia stipri gali būti Lietuvos pramonė, kuri yra neatsiejama šalies stabilumo garantija“, – kalbėjo LKP prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Forumo organizatoriai atkreipė dėmesį, kad valstybinės institucijos dažnai apsikrauna nereikalinga biurokratija, pačios tarpusavyje nesutaria, kaip reikia elgtis, o verslai gali į viską žiūrėti lanksčiau ir greičiau prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos. Tačiau vis tiek būtina žinoti algoritmus, kaip viskas galėtų veikti, koks valstybės planas pramonei.

„Reikia kalbėtis ir susikalbėti tiek pramonei ir valstybei, tiek ir su visuomene. Visi turime galimybių, ką galime panaudoti, jei susiklosto kokia kritinė situacija. Forumas yra vienas žingsnis į sėkmę, nes vienoje vietoje galime išgirsti ir kokius algoritmus valstybė planuoja, ir kaip pramonė gali prisidėti. Atsakingas verslas pasiruošęs ne tik diskutuoti, bet ir veikti“, – teigė KKPDA prezidentas Marius Horbačauskas.

Svarbu: pramonininkai tikina, kad yra pasiruošę stiprinti saugumą, tačiau nori iš valdžios žinoti strategiją. Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Yra kuo pasidžiaugti

Forume „Pramonė – valstybės saugumo prielaida“ dalyvavęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pritarė, kad verslai ir valstybė turi kalbėtis, nes tai duoda rezultatų.

Štai praėjusią savaitę kariuomenei pristatyti pirmieji lietuviški koviniai dronai. Dalis jų bus perduota Ukrainai, tad lietuviška pramonė ne tik įtraukiama į gamybą, bet ir gali tobulinti dronus atsižvelgdama į tai, kas realiai veikia mūšio lauke.

Atsakingas verslas pasiruošęs ne tik diskutuoti, bet ir veikti.

 

„Pramonė jau prisideda. Dronų gamyba ir kariuomenės sandėlių pildymas yra pavyzdys, kai, pakeitus įstatymus, atsirado galimybė pirkti lietuvišką įrangą, kartu su lietuviškais verslais stiprinti šalies pajėgumus. Reikia suprasti, kad krašto gynyba turi savo poreikių ir ne viską Lietuvoje galima gaminti. Artilerija, tankai, oro gynybos sistemos gamyba šalyje neišvystyta, tačiau mes turime lazerių, optiką, dronų, antidronų sistemas, tad galime šias sritis toliau tobulinti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Jis pridūrė, kad galimybių, kaip lietuviška pramonė gali prisidėti, tikrai yra ir ateityje bus dar daugiau. „Priėmėme naują gynybos pramonės įstatymą, kuriame numatyta, kad, perkant ginkluotę iš užsienio, bus privaloma sutarties sąlyga, kad bent 30 proc. turi būti pagaminta Lietuvoje. Tai apima ir detalių gamybą, ir surinkimą, todėl, net ir perkant oro gynybos sistemas, dalis gamybos turės būti mūsų šalyje“, – nurodė krašto apsaugos ministras.

„Mūsų pramonė dirba ne tik vystydama karinę techniką, dvigubos paskirties produktus, bet ir prie tam tikrų civilinių sprendimų. Lietuviškos pramonės domėjimasis karine gamyba pastaraisiais metais gerokai išaugo. Turime ir karinės pramonės komponentų eksportą, kuris apima ES ir Azijos valstybes. Turime patvirtinę visą karinės pramonės bendradarbiavimo modelį, tad tikimės, kad lietuviški verslai dar labiau įsitrauks į kariuomenės stiprinimą“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.

Aktualu: forume diskutuota, kaip šalies pramonė gali prisidėti prie saugumo ir gynybos. Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Svarbu ne tik tankai

Kalbant apie šalies pramonę ir gynybą, dažniausiai suprantama, kad Lietuvoje turi būti gaminami tankai, šaudmenys ar kita karinė technika. Karinė pramonė – iš tiesų labai svarbi gynybos grandis, leidžianti stiprinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus. Tačiau prie saugumo gali prisidėti ir kitos pramonės šakos.

Ypač svarbu užtikrinti, kad, nepriklausomai, kokių kiltų krizių, bus gaminamas, tiekiamas maistas, ligonines pasieks būtini medikamentai ir pan. Be to, net ir kojinių gamyba gali turėti įtakos  užtikrinant komfortą tiek kariui, tiek visuomenei, kuri savo darbais prisideda prie ekonomikos variklio. Chemijos pramonės gamyklos taip pat gali būti svarbia saugumo grandimi pritaikant gamybą prie įvairių kasdienių ir specifinių poreikių.

„Manome, kad tiek tradicinė, tiek inovatyvi pramonė gali vienodai reikšmingai prisidėti prie karinės ar dvigubos paskirties komponentų gamybos, užtikrinti logistiką, sandėliavimą. Verslai gali prisitaikyti ir gaminti produkciją pagal valstybės saugumo poreikius. Kauną galima laikyti chemijos pramonės centru, tad prireikus tai galima pritaikyti ir sprogmenų gamybai.

Be to, tekstilės, transporto ar kitas verslo segmentavimas leistų efektyviai išnaudoti pramonės indėlį į valstybės saugumą. Stipri pramonė – ne tik šalies ekonominis stuburas, bet ir būtina sąlyga užtikrinant valstybės stabilumą krizės ar net karinės grėsmės atveju“, – tikino LPK prezidentas V. Janulevičius.

Pasak forumo organizatorių, pramonininkai gali prisidėti įvairiais būdais. Šalia Kauno jau gaminama ginkluotė, galima gaminti dvigubos paskirties prekes. Tačiau yra ir kitų pavyzdžių.

„Štai situacija Ukrainoje. Fronte kariai ne visada gali užsiplikyti puodelį kavos, todėl energinis gėrimas tapo būtinybe išlikti žvaliems, nes kitaip tai gali kainuoti gyvybę. Prioritetai kartais susidėlioja visai kitose srityse, tai ne vien amunicija ar sunkioji technika. Tikrai ne visi verslai gali gaminti tankus, bet savo produkcija taip pat gali gelbėti žmonių gyvybes“, – pažymėjo KKPDA prezidentas M. Horbačauskas.