Čia kauniečiai ir miesto svečiai užsuka ir dienomis, tačiau dar didesnė žaliaskarės magija atsiveria sutemus. Vakarinį pagrindinės Kauno eglės grožį pavyko užfiksuoti kaunietei Vaivai Kaminskaitei.

Ji pasirinko įamžinti miesto žaliaskarę iš paukščio skrydžio. Tokiu būdu visi Kauno kalėdinės puošmenos puošybos elementai galimi pastebėti akimis iš dar arčiau.

O ką jau kalbėti apie kalėdinio miestelio Rotušės aikštėje kupolus, greta esančius pastatus, nutvieskiamus įvairiausiomis spalvomis, ar medžius, kurių šakose tviska daugybė lempučių, primenančių žvaigždžių spindesį.

Eglutės idėja

Kauno kalėdinę eglę puošė jau gerai pažįstama menininkė Jolanta Šmidtienė. Šiais metais ji įgyvendino savo idėją, paremtą M. K. Čiurlionio darbais. Pagrindiniu kūrybos atspirties tašku tapo „Žvaigždžių sonatos“ paveikslas.

„Šis paveikslas man buvo kaip vadovėlis, kaip viską spalviškai ir kompoziciškai sudėlioti. Ten yra ir tokia dangaus linija, kurioje yra daug žvaigždžių. Jos viduryje aikštės negalėjau padaryti, todėl nusprendžiau padaryti žiedą ir ant jo uždėti papildomas žvaigždės, kad vaikščiojant iš apačios, jos būtų gerai matomos, atrodytų, tarsi jos pabyra virš galvų“, – dar prieš įžiebimą pasakojo tekstilininkė.

Ji kvietė įsižiūrėti ir į žvaigždžių raštus, mat juose taip pat galima atrasti M. K. Čiurlionio kūrybos citatų. J. Šmidtienė pasakojo, kad nesinorėjo kopijuoti žinomiausių M. K. Čiurlionio paveikslų, tačiau norėjosi juos stilizuoti, pateikti savaip tam tikrus jų fragmentus. Todėl žmonės patys turės prie Kauno eglės atrasti žymaus kūrėjo akcentus.