Pirmoje klasėje – paniekinantis žvilgsnis į prastesnį draugo telefoną. Šeštoje – patyčios iš visų engiamo bendramokslio. Galiausiai – jeigu ne recidyvistas, tai smurtaujanti šeimos galva. Tokią perspektyvą piešia paauglių žiaurumo ištakas tyrinėjantys specialistai.

Grandininė reakcija

Kodėl vieni paaugliai linkę nusikalsti, o kiti ne?

"Nusikaltėliais dažniausiai tampa ankstyvoje vaikystėje patyrusieji psichologinių traumų. Arba turintieji neuropsichologinių pakitimų, nulemtų genetikos. Pavyzdžiui, turi jautresnę nervų sistemą arba sunkiau išmoksta laikytis taisyklių", – teigia psichologė-psichoterapeutė Mykolo Romerio universiteto docentė Laima Ruibytė.

Ji atkreipė dėmesį, kad daugėja hiperaktyvių vaikų, kuriems būdingas negebėjimo susikaupti sindromas. Dėl to jie neišmoksta valdyti jausmų – nesugeba kontroliuoti emocijų.
Vis dėlto pagrindinės, anot pašnekovės, paauglių žiaurumo priežastys – visuomenėje tvyrantys pyktis ir nemokėjimas spręsti konfliktų kitaip, nes taip elgtasi jų šeimose, kuriose smurtas buvo kasdienybė.

"Stebėjimas, kaip tėvas muša motiną, – taip pat yra smurtas, – linkusi pabrėžti L.Ruibytė. – O to susikaupusio pykčio, kaip ir pažeminimo jausmo, pačiam patyrūs tėvų smurtą, norisi atsikratyti. Pavyzdžiui, žiauriai elgiantis su fiziškai silpnesniais bendraamžiais."

SMS sukėlė ant kojų

Tik po beveik metus trukusio tyrimo Kauno teisėsaugininkams pavyko išnarplioti egzekucijos, kurią keturiolikmetei surengė dvi bendraamžės ir keturios vyresnės paauglės, aplinkybes.

Auka pažinojo tik buvusias savo bendraklases, su kuriomis anksčiau artimai draugavo. Šios buvo linkusios slėpti savo vyresnes bendrininkes ir įkalbėjo egzekuciją stebėjusį būrį bendraamžių neduoti parodymų.

"Mane muša", – tokią SMS tą vakarą gavo naktinėje pamainoje dirbusi keturiolikmetės, užsitraukusios bendraamžių nemalonę, mama.

Vėliau jos dukra teisėsaugininkams pasakojo, kad pajutusi, grėsmę dar spėjo slapčia telefonu, kurį buvo pasislėpusi rankovėje, nusiųsti mamai žinutę. Ši dar bandė dukrai skambinti. Mergaitė spėjo įjungti telefoną, tad mama girdėjo dukrai skirtus grasinimus: "Nebandyk niekam skųstis, nes užmušime!"

Netrukus telefonas buvo išjungtas – egzekucijos autorės jį iš savo aukos atėmė.

Motinai susisiekus su tėvu, šis puolė ieškoti dukters, pasitelkęs į pagalbą kaimynus. Visos jų pastangos buvo bergždžios.

Teismas gresia keturioms

Kuo viskas būtų baigęsi, jeigu ne trys savo pilietiškumu nustebinę paaugliai, neaišku.

Išgirdę triukšmą ir atskubėję į įvykio vietą, jie, skirtingai nei dauguma bendraamžių, besimėgavusių viešu mergaitės kankinimu, nusprendė įsikišti. Ne tik liepė nutraukti egzekuciją bei pakėlė nuo žemės spardomą, sąmonę beprarandančią bandos auką, bet ir palydėjo ją namo.

Keturiolikmetei keršyta, kad ji esą užrašė buvusios draugės telefono numerį gyvenvietės autobusų stotelėje. Už tai jai tą vakarą suduota daugiau kaip 20 smūgių, keliolika kartų įspirta. Auka tampyta už plaukų, jai spjaudyta į veidą ir reikalauta, kad atsiklaupusi atsiprašytų.

Aršiausios buvo jau minėtos buvusios draugės ir viena šešiolikmetė. Deja, keturiolikmečių ikiteisminį tyrimą teko nutraukti, nes už viešosios tvarkos pažeidimą (taip teisiškai įvertinta egzekucija) Lietuvoje atsakoma tik nuo šešiolikos metų.

Tad teisiamųjų suolas gresia tik vienai iš mušeikų. Vis dėlto jai kompaniją gali tekti palaikyti dar dviem šešiolikmetėms ir vienai aštuoniolikmetei. Nors pastarosios aukos nemušė, bet užgauliojo ją įžeidžiančiais epitetais ir necenzūriškai plūdosi. Joms taip pat pateikti įtarimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Gimnazistai nuosprendį išgirdo

Byla gali būti nutraukta nukentėjusiajai ir įtariamosioms susitaikius.

Tokia galimybė yra, nes įtariamosios – dar neteistos ir galiausiai pripažino savo kaltę. Tiesa, dar būtina atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, kurią ši įvertino 10 tūkst. litų.

Kita istorija – du savo kaltės nepripažinę gimnazistai neseniai nuteisti už turto prievartavimą. Taip teisiškai įvertinta jų nusiųsta SMS vienam bendramoksliui. Iš pradžių šešiolikmetis su penkiolikmečiu prašė pastarojo bendraklasio paskolinti jiems pinigų. Kai šis nepaskolino, apspardė jį, sutikę prie parduotuvės. Paskui išsiuntė jam lemtingą SMS. Šios turinys buvo maždaug toks (išmetus visus keiksmažodžius ir užgaulius epitetus): "Atnešk 50 litų šiandien arba pirmadienį – 150. Jei ne – būsi lavonas."

Penkiolikmetis jau buvo kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Už tai, kad apvogė kaimynų sandėliuką. Iš jo šis skurdžiai gyvenančios daugiavaikės šeimos atžala buvo išnešęs uogienes ir kompotus.

Dėl turto prievartavimo jam jau buvo skirta pusės metų laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą metams ir taikant daugybę elgesio apribojimų, tarp jų – ir draudimą bendrauti ne tik su nukentėjusiuoju, bet ir su kitu kaltinamuoju. Tokia pati bausmė skirta ir pastarajam.

Antras kartas nemelavo

Birželį aštuonių mėnesių laisvės apribojimu buvo nuteistas ir vagyste kaltintas šešiolikmetis kaunietis. Jau po savaitės jis peiliu sužalojo žmogų. O dar po poros mėnesių tokiu pačiu būdu nužudė metais vyresnį vaikiną.

Nusikaltimas buvo įvykdytas vieno Ukmergės g. daugiabučio, kuriame gyveno auka, kieme – vieną sekmadienio dieną.

Pagal įtariamojo ir šio draugo, kol kas tik liudytojo, versiją, tragedijos išvakarėse jis su nužudytuoju, kalbėdamiesi telefonu, apsižodžiavo. Dėl to liudytojas kitą dieną pakvietė savo oponentą pratęsti pokalbį akis į akį. Neva pakeliui į jį įžeidusio septyniolikmečio namus susitiko jau minėtą šešiolikmetį. Šis, išgirdęs, kur traukia draugas, pasisiūlė palydėti: "Ir aš turiu reikalų su juo!"

Santykių aiškinimasis akis į akį baigėsi tragiškai. Neva lemtingu momentu septyniolikmetis su šešiolikmečiu buvo likę dviese. Netrukus pastarojo draugas teigia išgirdęs aimanas. Kai atsisuko, septyniolikmetis buvo sukniubęs, o šešiolikmetis bėgo tolyn.

Nešiojosi atlenktą peilį

Po valandos išpuoliu įtariamas jaunuolis pats atvyko į policiją, lydimas mamos.

Įtariamasis bendraamžio nužudymu tikina griebęsis peilio iš baimės, kai septyniolikmetis stvėrė abiem rankomis jam už striukės atlapų. Todėl ir išsitraukęs iš rankinės atlenkiamąjį peilį, iš anksto atlenktą. Kur juo badė, nematė, kiek kartų dūrė, sako nežinantis. Mirtinai sužalotam septyniolikmečiui konstatuotos žaizdos krūtinėje, kakle ir rankoje.

Anot velionio motinos, sūnus buvo engiamas, todėl tragedijos aplinkybės galėjo būti kitokios, negu pasakoja liudytojas, atėjęs aiškintis santykių ne vienas.
Tik po šio išpuolio šešiolikmetis suimtas. Jam skirta psichiatrinė ekspertizė.

Iškalbinga statistika

Pernai Kauno apskrities moterų krizių centras vykdė projektą, kuriuo siekta mažinti smurto apraiškas tarp jaunimo.

Statistika iškalbinga: nepilnamečiai įvykdė daugiau kaip 3 tūkst. nusikalstamų veikų, arba apie 5 proc. visų atskleistų nusikaltimų. Tarp jų – trylika nužudymų, aštuonis sunkius sveikatos sutrikdymus, vienuolika išžaginimų arba pasikėsinimų juos įvykdyti. Pradėta per 90 ikiteisminių tyrimų dėl nepilnamečių disponavimo narkotikais.

"Šie skaičiai liudija, kad paaugliams smurtinis elgesys – natūrali, savaime suprantama priemonė konfliktams ir problemoms spręsti," – konstatavo Kauno apskrities moterų krizių centro socialinė darbuotoja, šeimų konsultantė Naura Daukšienė.

Atsakymai šokiravo

N.Daukšienė remiasi ir miesto bei rajono moksleivių, dalyvavusių projekte, apklausų rezultatais.

39 proc. vaikinų pritaria, kad galima grasinti savo merginai ją sumušti, nors teigia, jog patys nėra smurtavę. Jų įsitikinimu, taip elgtis su savo mergina – normalu, nes ši – jų nuosavybė.

51 proc. moksleivių pateisina merginą, kartais mušančią savo vaikiną. Pavyzdžiui, dėl neištikimybės. Tokį merginos elgesį šioje situacijoje jie laiko normaliu reiškiniu poros santykiuose.

50 proc. moksleivių mano, kad jeigu mergina su vaikinu pora, normalu, kad jis verčia draugę lytiškai santykiauti. Taip mano 53 proc. merginų ir 47 proc. vaikinų.

Įvairios formos

"Mes dar labai siaurai suvokiame smurtą. Dažniausiai akcentuojame fizinį. Moksleivių santykiuose dominuoja psichologinis smurtas," – teigė N.Daukšienė. Pasak jos, fizinis smurtas jau būna psichologinio smurto padarinys.

Viena smurto rūšių – ir pagalbos nesuteikimas engiamam žmogui, jo palikimas bejėgiško. Turėtos galvoje patyčios – viena dažniausiai sutinkamų smurto formų.

"Dažniausiai jos prasideda kartu su paauglyste – penktoje ar šeštoje klasėje, – dalijosi žiniomis socialinė darbuotoja. – Tačiau užuomazgos pastebimos jau pirmoje klasėje. O pikas pasiekiamas devintoje ar dešimtoje."

Pirmoje klasėje pastebima bendramokslių diskriminacija pagal turtinę ir socialinę jų tėvų padėtį. "Tu neturi planšetinio kompiuterio. Aš atostogavau ten, o tu – ten, vadinasi, tavo šeima nekokia. Daug pirmokų jau turi mobiliuosius telefonus ir gana brangius. Deja, ne visi", – pastebėjo pašnekovė.

Nenori išsiskirti iš bandos

Pasak N.Daukšienės, palaipsniui minėtos nuostatos perauga į agresyvesnį psichologinį smurtą. Pavyzdžiui, kurio nors bendraklasio ignoravimą.

Nors, kaip parodė apklausų rezultatai, daugelis moksleivių nemano, kad tai – psichologinis smurtas. Būtent nuo to prasideda ir visos kitos smurto formos.

"Baisiausia, kad dauguma abejingai stebi, kas vyksta, – dalijosi karčia patirtimi pašnekovė. – Mases užvaldęs mąstymas, kad silpniausiąjį reikia mušti. O paauglystės amžiuje, kai labai stiprus bandos jausmas, niekas nenori išsiskirti. Aš nieko blogo nedarau, bet nedarau ir nieko, kad situacija pasikeistų. Be to, jeigu pasakysiu apie tai klasės auklėtojai, jau būsiu laikomas išdaviku. Ar neįžvelgiate jokių asociacijų su suaugusiųjų pasauliu?"

Aplinka – svarbiau už genus

"Manau, kad iš tų šešių, kurios surengė egzekuciją bendraamžei, tik viena buvo agresyvi, o kitos nuo jos užsikrėtė. Eksperimentais įrodyta, kad agresyvumu užsikrečiama", – N.Daukšienei pritarė  psichologė-psichoterapeutė L.Ruibytė, komentuodama vieną aprašytų bylų.

Ji taip pat teigė, kad patyčios prasideda  pradinėse klasėse. Deja, niekur nedingsta, net vaikams suaugus. Tada jos įgyja rafinuotesnę formą ir būna labiau užslėptos. Tokių dalykų galima pastebėti ne vienoje darbovietėje.

"Giliai psichologiškai kiekvienam žmogui būdingas vadinamojo atpirkimo ožio ieškojimas – noras atsikratyti negatyvių jausmų, – akcentavo psichologė-psichoterapeutė. – Šalia įgimtų dalykų dar yra ir aplinkos poveikis. Ir pastarasis net svarbesnis. Palankiomis aplinkybėmis, jeigu vaikas augs saugioje globėjiškoje aplinkoje, genai gali ir neatsiskleisti. Anot psichoanalitikų, gebėjimas išmokti valdyti jausmus ir spręsti problemas susiformuoja iki penkerių metų."

Atpažinti nesunku

Kodėl tampama bendraamžių aukomis?

"Smurtautojus traukia savimi nepasitikintys, lėtesni, kuo nors išsiskiriantys, pavyzdžiui, stambesni ar turintys defektų, nemokantys bendrauti, todėl nesugebantys susirasti draugų, kartu ir neturintys, kas juos palaiko, vaikai," – vardijo L.Ruibytė.

Anot pašnekovės, kartais dėl to gali būti kalti ir tėvai. Jie gali per daug reikalauti iš vaiko, dėl to šis pradeda savimi nepasitikėti. Arba visai juo nesirūpina, dėl to vaikas jaučiasi neapgintas ir pradeda visų šalintis.

N.Daukšienės teigimu, pirmasis požymis, kad vaikas turi aprašomų problemų – jis pradeda bėgti iš pamokų, nenori eiti į mokyklą ir nepaaiškina to priežasties. Be to, tampa arba labai uždaras, arba agresyvus.

"Įsijungia gynybinė reakcija – užsisklendžiama savyje, bandant pasislėpti nuo smurtautojo, arba išliejamas vidinis pyktis ant tėvų," – aiškino šeimų konsultantė.

Reikia, anot jos, stebėti ir vaiko pažangumą. Be akivaizdžių priežasčių šis taip pat negali kristi.

Nugalėti gėdą – privaloma

Ką daryti tokiu atveju tėvams? "Pirmiausia reikia kalbėtis su vaiku – kokios pagalbos jam reikia ir kokią priimtų, – pataria L.Ruibytė. – Jeigu tėvas iš karto puls: "Aš nueisiu ir visus sutvarkysiu!", vaikas gali išsigąsti ir jam bus dar blogiau."

Reikia pakalbėti ir su klasės auklėtoja ir bandyti spręsti problemą kartu. Tiesa, kartais, L.Ruibytės įsitikinimu, geriau pakeisti mokyklą. Ypač, jeigu jos pedagogai nesugeba spręsti tokių problemų.

"Dėl lietuviams būdingo kuklumo tėvai dažnai bijo garsiai apie tai kalbėti, – dalijosi pastebėjimais šeimų konsultantė N.Daukšienė. – Vis dėlto brangiau už vaiką nieko nėra. Ir vėliau gali sau neatleisti, kad tada buvo gėda už jį pakovoti."

N.Daukšienė kvietė susidūrusiuosius su aprašytomis problemomis kreiptis ir į jų centrą.

Kaune – naujos tendencijos

Pernai Kauno apskrityje paaugliai padarė beveik 8 proc. visų atskleistų nusikalstamų veikų. Beveik pusė iš 529 nusikaltimų – vagystės. Antroje vietoje – viešosios tvarkos pažeidimai.

Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus vyr. specialistės Jūratės Stukienės, apie 60–70 proc. paauglių padaromų nusikaltimų – turtinio pobūdžio. Dažniausiai vagiami mobilieji telefonai arba apsivagiama parduotuvėse.

Naujos jų nusikalstamumo tendencijos – sukčiavimai telefonu ir prekyba internete. Daugėja ir paauglių disponavimo narkotikais atvejų.

Į nusikaltimus įtraukiama ir vis daugiau mažamečių – vaikų, neturinčių keturiolikos, kurie dėl amžiaus dar neatsako pagal įstatymus. Prieš ketverius penkerius metus to dar nebuvo.