Konflikto su Rusija dėl lietuviškų pieno produktų atomazgos kantriai laukia ir pakaunės ūkininkai. Šilto ir šalto jau matę pieno gamintojai baiminasi, kad dėl sustabdyto eksporto patirtus nuostolius perdirbėjai permes ant jų pečių.

Atsilieps po mėnesio?

Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo Genadijaus Oniščenkos įvestą sanitarinį draudimą įvežti lietuvišką pieno produkciją Kauno rajono pieno gamintojai supranta tiesiai šviesiai: čia politika, o ne verslas.

Dėl G.Oniščenkos kaltinimų Kauno rajono pieno gamintojai iš jų produkciją superkančių Lietuvos pieno perdirbėjų dar nesulaukė jokių veiksmų. Bet ateities prognozės, ūkininkų vertinimu, nėra šviesios: pieno kainos gali mažėti.

Vienas didžiausių Kauno rajono ūkininkų Romas Majeras svarstė, kad lietuviškų pieno produktų blokada ūkininkams gali atsiliepti po mėnesio ar dviejų. "Viskas linksta link to, kad pieno perdirbėjai numuš kainas, ir ne tik nepatirs nuostolių, bet iš to vėl turės naudos kažkieno sąskaita. Dėl šio politikavimo kraštinis lieka ūkininkas. Išeis taip, kad visi savo reikalus susitvarkys, o kirtis teks ūkininkams", – rėžė R.Majeras.

Nepalankius perdirbėjų veiksmus kol kas stabdo tai, kad pasaulinėje rinkoje pieno kainos išlieka aukštos. Tad Lietuvos perdirbėjai jau nebedrįsta elgtis taip, kaip prieš kelerius metus – ėmė ir pareiškė, kad pienas bus superkamas po 58 centus už litrą.

Perdirbėjus taip pat pasiekia signalai, kad Lietuvos pieno gamintojais domisi Lenkijos perdirbėjai. Jų siūloma kaina labiau viliojanti, nei Lietuvos perdirbėjų neoficialiai žadama po 1,20 lito už litrą. Lenkijos perdirbėjų tarpininkai kalba apie 1,37 lito už litrą. Bet R.Majeras turi kainų šuolių ir į kitą pusę patirties: yra buvę, kai per dieną pieno supirkimo kainą perdirbėjai numušė 30 proc., o jos kilimas užtruko dvejus trejus metus.

Tikrina daug kartų

R.Majeras laiko apie 900 melžiamų karvių. Kasdien pieno perdirbėjams parduoda apie 16 tonų pieno. "Nesiblaškau, jau daugelį metų pieną parduodu tam pačiam perdirbėjui", – atsarginio varianto ir dabar, kilus nerimui dėl Rusijos boikoto padarinių, neskuba dairytis ūkininkas.

R.Majeras rusų tarnybų kaltinimą dėl nekokybiško pieno kategoriškai atmetė. Jam pritarė ir ūkyje pieno kokybę kontroliuojantis veterinarijos gydytojas Marius Paplauskas: "Gal keturis kartus tikrina, kol paima tą pieną. Jei būtų kas nors negerai, tai perdirbėjai iš mūsų tikrai neimtų." Todėl, pasak gydytojo, tetraciklinas, penicilinas ir kiti antibiotikai piene praktiškai neįmanomi. Rusišku antibiotiku tetraciklinu sovietmečiu buvo gydomi galvijai. R.Majeras svarstė, kad gal todėl rusai vis dar mėgina būtent jo rasti.

Nukreipė į Lenkiją

Dar ramiau susidariusią padėtį vertina Žemės ūkio bendrovės "Lytagra" vadovas Vilius Viskontas. Ir ne tik dėl to, kad pieną parduoda kooperatyvui "Pienas.lt", kuris tiekia žaliavą perdirbėjams. V.Viskonto žiniomis, Rusijai paskelbus lietuviškų pieno produktų blokadą, kooperatyvas dalį produkcijos nukreipė į Lenkijos rinką.

"Ką šioje situacijoje padarysi, gyvulių juk neišskersi? Pernai buvo metas, kai pieną supirko po 58 centus už litrą. Ir ką, išgyvenome", – situacijos nedramatizavo V.Viskontas. Galų gale – išskersti V.Viskonto ūkyje auginamas 1150 melžiamų karvių būtų sunkiai įsivaizduojamas sprendimas.

Maždaug 20 t pieno kasdien "Pienui.lt. parduodančios "Lytagros" vadovas apie ketinimus mažinti žaliavos kainas nėra girdėjęs. Anot jo, gerokai prastesnė padėtis buvo, kai į Rusiją buvo uždrausta įvežti mėsą.

Žemiau nėra kur kristi

Juragių žemės ūkio bendrovei vadovaujantis Antanas Maknevičius taip pat kol kas dar nesulaukė jokių veiksmų iš pieną superkančių perdirbėjų. Jis pritarė kitų ūkininkų minčiai: "Perdirbėjai sugeba pasinaudoti tokiomis situacijomis."

A.Maknevičius juokėsi, kad šiuo metu pieno supirkimo kainos Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, yra antros nuo galo (šiuo metu pigiau pieną parduoda tik rumunai) – taigi joms dar žemiau nėra kur kristi. Jis taip pat prisiminė kolegų minėtą pernai buvusią žemą pieno supirkimo kainą. Prognozuoti, ar ši situacija nepasikartos dabar, ūkininkas nedrįso.

320 melžiamų karvių laikantis ir apie 7 t pieno per parą primelžiantis ūkininkas apsišarvavęs ramybe. O kaltinimus, kad lietuviško pieno produkcija neatitinka kokybės reikalavimų, A.Maknevičius vertina atlaidžiai. "Gamyba yra gamyba. Gal ten kokį nukrypimą ir rado. Tačiau prie tokios situacijos prisidėjo politikavimas, todėl ir esame tokioje padėtyje", – svarstė ūkininkas.

Imsis perdirbti pats

Audriaus Banionio ūkyje Margininkuose – 250 melžiamų karvių. Iki 5 t pieno per dieną primelžiantis ūkininkas atsargiai, tačiau pozityviai vertina situaciją. "Gerai yra tai, kad ši situacija skatina imtis dar neįgyvendintos idėjos – pačiam perdirbti savo produkciją", – optimizmu tryško A.Banionis. Ūkininkas jau seniai apie tai svarstė, tačiau vis pritrūkdavo lėšų.

A.Banionis tikino nesirengiantis ieškoti kitų pieno supirkėjų. "Aš niekada nesiblaškiau dėl kelių centų. Noriu pieną parduoti tik vietos perdirbėjams. Didesnės kainos niekada nekaulijau, vertinu pastovumą ir supratimą", – savo požiūrį dėstė ūkininkas.

Jis sutiko, kad pieno produktų gamybos procese pieno gamintojai yra žemiausia grandis, todėl dar neaišku, kaip čia viskas baigsis. A.Banionis įsitikinęs, kad šioje situacijoje viršūnės turėtų kalbėti taip, kad nekentėtų apačios. "Mes juk agrarinė valstybė ir žinome savo silpnąsias vietas, todėl turime taikiai ieškoti kompromiso", – svarstė A.Banionis.