Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės revoliucinis planas paskatinti moksleivius aktyviau lankyti būrelius nepavyko nei Kaune, nei Kauno rajone. Sugebėta panaudoti tik pusę šiam tikslui skirtų pinigų – likusius teks grąžinti į biudžetą.

Nespėjo pasiruošti

Ilgai puoselėta idėja skirti kiekvienam šalies moksleiviui po 15 eurų užklasinei veiklai, pradėta įgyvendinti spalio 1-ąją. Trys mėnesiai, kuriems akredituotiems būreliams buvo suteikiamas valstybės finansavimas, artėja prie pabaigos. Vertindamas vadinamąją 15 eurų krepšelio reformą, Kauno miesto Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktorius Virginijus Mažeika neslepia: miestui nepavyko panaudoti visų valstybės skirtų lėšų.

Anot G.Mažeikos, Kaune buvo akredituotos beveik visos svarstyti pateiktos neformalaus vaikų švietimo (NVŠ) programos – 180. Iš jų trims mėnesiams finansavimą gavo 85 programos, kurias lanko maždaug 3650 moksleivių.

Visiems į programas užsiregistravusiems vaikams buvo skirta po maksimalią – 15 eurų krepšelio sumą, nes Kauno savivaldybei skirtos lėšos visos nebuvo panaudotos.

"Pagrindinė priežastis – per trumpas laikas registruotis ir privatiems paslaugų teikėjams, ir vaikams", – teigė G.Mažeika. Ministrės A.Pitrėnienės tvarka dėl NVŠ paskirstymo Lietuvos savivaldybes užklupo netikėtai – per patį atostogų įkarštį rugpjūčio pabaigoje. Per du mėnesius savivaldybių administracijos turėjo paskelbti apie konkursą paslaugų teikėjams, padėti jiems parengti programas, įvertinti, akredituoti ir įdiegti elektroninę sistemą, kurioje turėtų būti vykdoma registracija.

Anot G.Mažeikos, atitinkamai pasiruošti turėjo ir paslaugų teikėjai – jie turėjo suspėti ne tik parašyti programą, bet ir rasti kvalifikuotus žmones, galinčius dirbti su vaikais, taip pat rasti patalpas, kur būtų vykdoma veikla: "Vargu, ar jie galėjo viską suspėti." Pagal ministrės tvarkos aprašą, į krepšelį pretenduoti galėjo tik naujai sukurtos programos – šiuo metu jau veikiantys būreliai netiko.

Per trumpas finansavimas

Dėl šios priežasties Kaune beveik neatsirado laisvųjų mokytojų arba privačių teikėjų, kurie ir buvo projekto tikslas.

"Jų neatsirado tiek, kiek buvo tikėtasi, o dauguma programų, į kurias užsiregistravo vaikai, buvo sukurtos savivaldybės neformalaus švietimo įstaigų ar iki tol veikusių viešųjų įstaigų, daugiausia krepšinio, sporto mokyklų. Man teko bendrauti su privačiais teikėjais, viena iš priežasčių, neleidusių jiems pretenduoti, – tik trims mėnesiams skirtas finansavimas", – anot G.Mažeikos, jiems norėjosi daugiau perspektyvų.

Kita problema – į labai populiarias veiklas, tokias kaip joga, negalėjo užsiregistruoti visi norintys vaikai, nes buvo ribotos teikėjo galimybės. "Norinčiųjų buvo daugiau, bet laiko tam užsiėmimui mokytojas turėjo mažiau, todėl susidarė tik tiek grupių, kiek jis pajėgė aptarnauti", – sakė G.Mažeika.

Atnaujino kompiuterius

Paklaustas, ar savivaldybė nebuvo gavusi skundų dėl piktnaudžiaujančių paslaugų teikėjų, vis vien imančių mokestį už būrelį ar siūlančių nekokybišką ugdymą, G.Mažeika patikino, kad skundų negauta.

"Tačiau ministrės tvarkos apraše nėra draudžiama rinkti mokestį už paslaugą. Susitarus su tėvais, tą 15 eurų krepšelį galima panaudoti kitaip. Tarkime, Kompiuterininkų mokykla dalį lėšų panaudos kompiuteriams atnaujinti, vaikai jais naudosis ne tik tris mėnesius", – sakė G.Mažeika.

Jis negalėjo pakomentuoti situacijos, kai pagal valstybės finansuojamą programą lankančių vaikų sutartyse nurodoma 15 eurų, o mokančių iš savo kišenės – gerokai mažesnė suma.

"Reikėtų kreiptis į Švietimo skyrių, kuris atlieka stebėseną. Jeigu nesilaikoma tvarkos, privatiems teikėjams yra numatytos atitinkamos sankcijos. Ar ne toks skaičius vaikų lanko, ar užsiėmimai nevyksta, ar ne pagal grafiką vyksta, tai atitinkamai gali būti prašoma grąžinti lėšas", – pastebėjo jis.

Šiuo metu Kaune maždaug 80 proc. moksleivių yra užimti neformaliuoju ugdymu mokyklose, apie 29 proc. – neformalaus ugdymo įstaigose. Dar 4 tūkst. mokinių lanko formalųjį ugdymą papildančias veiklas muzikos ir dailės mokyklose. Pastarosios ir bendrojo lavinimo mokyklos negalėjo pretenduoti į NVŠ krepšelį.

Siūlo patobulinti

Pasak G.Mažeikos, jeigu 15 eurų krepšelio finansavimas bus pratęstas ir kitiems metams, reikėtų pagalvoti apie tam tikrus tobulintinus projekto aspektus.

"Pirmiausia, terminas turėtų būti ilgesnis. Antra, galėtų būti apskaičiuotos ir administracinės išlaidos. Laisvasis mokytojas negali paruošti nustatytos formos biudžeto ataskaitų ar sąmatų, nes jis yra ne buhalteris, o mokytojas. Žmogus neišvengiamai turi būti konsultuojamas, tai ir atliko savivaldybės specialistai", – teigė G.Mažeika.

Anot jo, jei projektas tęstusi metus ar daugiau, privatūs paslaugų teikėjai turėtų laiko pasiruošti, susirasti specialistus ir patalpas.

"Praktika rodo, kad privačių teikėjų nėra daug, tai gal į krepšelį galėtų pretenduoti ir bendrojo lavinimo mokyklos. Vaikas po pamokų galėtų lankyti tos mokyklos mokytojų parengtas programas. Vertėtų diskutuoti, ar tikrai galima rinktis tik vieną programą", – siūlė G.Mažeika. Pasak jo, dalis vaikų negali lankyti antro būrelio, nes jau lanko savivaldybės neformalaus ugdymo įstaigas, o daugelis moksleivių tikrai norėtų lankyti ne vieną veiklą.

Padidėjo būrelių įvairovė

Nedideli pasikeitimai per porą mėnesių įvyko ir Kauno rajone. Čia buvo užregistruotos 24 programos, iš kurių vaikai pasirinko 22. Šiuo metu yra 885 vaikai rajone, gaunantys NVŠ krepšelį. Visiems jiems būreliai yra visiškai apmokėti.

"Jeigu 2014 m. rajone buvo maždaug 73 proc. vaikų užimtumas, tai dabar pagerėjo paslaugų prieinamumas ir įvairovė, daugiau vaikų dalyvauja, tačiau labai didelio procento kol kas nepasiekėme", – sakė Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė.

Anot jos, tarp naujai rajone atsiradusių veiklos sričių yra ir sportas, šokis, teatras, įvairios technologijos, ebru menas bei daugelis kitų. "Vaikų lankomumas geras, jie labai susidomėję. Labai norėtume, kad NVŠ būtų pratęstas", – vylėsi I.Marcinkevičienė.

Negalėjo planuoti

Pasak specialistės, tikintis, kad finansavimas krepšeliui bus skirtas ir kitiems metams, yra kalbinami įdomesni, su vaikais galintys dirbti žmonės, kultūros centrai, jaunimo reikalų atstovai ir bibliotekos. Jie visi galėtų būti potencialūs paslaugų teikėjai.

"Buvo atsargių žmonių, kurie nenorėjo teikti programų dėl trumpo finansavimo termino. Sakė, pasižiūrės, kaip veikia, o po to gal ir įsitrauks. Prognozuojame, kad tikrai galėtų atsirasti dar įvairesnių būrelių ir tikrai prikalbintume žmones, kurie nedrįso parašyti tų programų, išsigandę didelio popierizmo", – anot I.Marcinkevičienės, iš pradžių buvo daug problemų, viskas strigo, tačiau visi žiūrėjo geranoriškai – galvodami apie naudą vaikams.

"Mes labai patenkinti ir norėtume, kad būtų daugiau tokių galimybių. Jei patvirtintų krepšelį visiems metams, tai žmonės galėtų planuoti, kad turės pajamų visus metus ir imtųsi iniciatyvų", – sakė specialistė.

Skatino sąžiningumą

Nors dauguma naujų būrelių pradėjo veikti didžiosiose rajono mokyklose, tačiau veiklų atsirado ir Ežerėlyje, Kačerginėje, Zapyškyje Garliavoje, Čekiškėje. Kai kurios veiklos vyksta ir Kaune – rajono vaikai mieste lanko ebru meną ir anglų kalbos kursus AMES mokykloje. Tie patys kalbos kursai taip pat vyksta ir rajono centruose, kur yra populiarūs tarp moksleivių.

"Tačiau tie žmonės, kurie vykdo paslaugas, turėtų žinoti, kad neturi teisės rinkti jokių papildomų lėšų iš moksleivių tėvų. Mes pas save to nepastebėjome, niekas nesiskundė piktnaudžiavimu, bet kitur girdėjome, kad nesumažino mokesčių, rinko iš tėvų vis tiek", – pabrėžė I.Marcinkevičienė.

A.Pitrėnienė: esame gavę nusiskundimų

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė tikina, kad neformaliojo vaikų švietimo plėtros projektas pasiteisino – į popamokinę veiklą buvo beveik pritrauktas planuotas skaičius vaikų. Anot jos, sunkiausia sekėsi Kaunui.

– Kaip buvo įgyvendintas projektas?

– Neformaliojo vaikų švietimo plėtrai buvo skirta 3,240 mln. eurų. Lėšos skirtos visoms savivaldybėms finansuoti 20 proc. jose besimokančių vaikų. Valstybės skiriamas tikslinis finansavimas neformaliajam vaikų švietimui pasiteisino – registruotasi aktyviai, pasiūlyta didelė programų įvairovė. Nuo spalio 1-osios daugiau kaip tūkstantis neformalaus švietimo programų teikėjų pasiūlė ir užregistravo daugiau nei 2 000 programų. Į įvairius neformalaus vaikų švietimo būrelius savivaldybėse užregistruota 63 tūkst. mokinių, gausiančių neformaliojo švietimo krepšelio – valstybės tikslines lėšas.

– Ar buvo pasiektas tikslas – padaugėjo lankančiųjų būrelius rajonuose?

– Kaip jau minėjau, į būrelius savivaldybėse užregistruota 63 tūkst. mokinių, t. y. beveik tiek, kiek ir buvo planuota. Visuose regionuose padaugėjo neformaliojo vaikų švietimo teikėjų, kurie pasiūlė naujas programas, skaičius, taip pat ir mokinių, lankančių būrelius, skaičius. Kaip rodo registrų duomenys, išsirinkti patinkantį užsiėmimą galėjo net patys išrankiausieji. Įvairios organizacijos ar laisvieji teikėjai vaikams ir paaugliams pasiūlė ne tik tradicinius laisvalaikio užsiėmimus, bet ir fechtavimą, robotiką, afrikietišką perkusiją, žongliravimą, sportinį šaudymą, aikido, loginį mąstymą, hiphopą, klasikinį baletą, ledo ritulį, viešojo kalbėjimo meną, mintiną skaičiavimą, informacinių technologijų projektų vadybą, krikščioniškosios psichologijos pamokas ir daugybę kitokių programų. Pirmą kartą finansavimą iš valstybės biudžeto gauna jaunieji šachmatininkai, šiuos protą mankštinančius užsiėmimus buvo galima pasirinkti ne vienoje savivaldybėje. Plačiausią pilietinio patriotinio ugdymo programą, aprėpiančią 48 Lietuvos savivaldybes, siūlo Šaulių sąjunga.

– Gal kažkurioms savivaldybėms ypač gerai sekėsi, kitur buvo nesklandumų?

– 23 savivaldybės viršijo prognozuojamą 20 proc. dalyvaujančių programose mokinių procentą, pavyzdžiui, Šilutės, Zarasų, Neringos, Lazdijų, Šiaulių m. savivaldybės, mažiau nei 10 proc. – Kalvarija, Vilniaus r., Palangos m., Šalčininkų r., Kazlų Rūdos sav., Kauno r. savivaldybėse. Deja, Kauno mieste ir Kauno rajone situacija nėra gera, kadangi tikslinės lėšos pasiekė tik pusę planuotų užimti vaikų skaičiaus, bene pusė lėšų bus grąžinta į biudžetą.

– Pabrėžėte, kad bus griežtai kontroliuojamas skaidrumas. Ar gauta nusiskundimų iš tėvų dėl nesąžiningų paslaugų siūlytojų?

– Esame gavę nusiskundimų, tarkime, dėl mokesčio už būrelį, kai vaikas gauna krepšelį. Šiuo metu pradėta patikra, kaip vyksta neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo procedūros, ar nepadaryta pažeidimų. Metų pabaigoje jau turėsime rezultatus, juos pateiksime ir visuomenei.

Be to, už neformalaus ugdymo krepšelio tvarkos aprašo įgyvendinimą, kokybę ir priežiūrą buvo tiesiogiai atsakingos savivaldybės, todėl, jei buvo skundų, juos ir gavo savivaldybės.

Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgusi į patikrinimo rezultatus ir savivaldybių siūlymus, keis ir neformaliojo ugdymo krepšelio aprašą.

– Kokia projekto ateitis – ar finansavimas yra įtrauktas į kitų metų biudžetą? Kokia jo suma?

– Tikslinis finansavimas neformaliajam vaikų švietimui bus ir 2016 m., tam numatyta 9,720 mln. eurų. Svarbu sudaryti galimybę padidinti popamokinės veiklos įvairovę ir prieinamumą, priartinti juos prie vaiko gyvenamosios vietos, į prasmingus neformaliojo ugdymo užsiėmimus pritraukti daugiau vaikų.

Komentaras

Gintaras Steponavičius

Seimo narys

Duomenys, surinkti iš visų 60 savivaldybių, rodo, kad nors pagal šį modelį dabar finansuojama apie 60 tūkst. vaikų, ne visose savivaldybėse tai buvo vienodai įgyvendinta ir kai kur liko nepanaudotų lėšų. Pirmoji priežastis, kodėl taip atsitiko, – vilkinti parengiamieji darbai, todėl savivaldybėms buvo palikta labai mažai laiko programoms akredituoti. Ministerija mėnesių mėnesiais ar net pusę metų nepatvirtino tvarkos ir aišku, kad dar mažiau laiko liko ir tėvams, ir programoms paruošti. Nebuvo ir deramos informacijos sklaidos. Taigi mes turime startą su iki galo neišnaudotu potencialu. Žvelgiant toliau, turint visą apskaitą ir sukauptą patirtį tikrai labai svarbu, kad šis projektas nenutrūktų. Tam kitų metų biudžete yra planuojamos lėšos, ir aš neabejoju, kad vienu atveju, tai bus palengvinimas tėvams, nes būreliai kainuos mažiau, kitu atveju, bus įtraukti vaikai, kurie visai nedalyvavo. Kaimiškose vietovėse būreliai iš viso bus nemokami. Finansavimas kitiems metams bus skiriamas devyniems mėnesiams, apimant tik mokslo metus. Tačiau tai, kad šis modelis bus tęsiamas, yra didelis žingsnis į priekį.