Pasak stadiono žolę prižiūrinčio specialisto, žolė galėjo būti įrengta kokybiškiau. „Buvo pasirinkti lietuvių augintojai, kurie augino galbūt ant molio. Kurioje vietoje jis – per daug suslėgtas, čia yra klausimas. Bet šiuo metu mes turime tiesiog per didelį tankį, dėl to žolė prasčiau atrodo, jautriau reaguoja į tręšimą“, – kalbėjo „Ekoįvaizdžio“ savininkas Tautvydas Mulevičius.

Nors žolę dar galima gelbėti, tačiau pavasarį jos vaizdas kėlė nerimą. Pasak specialisto, tai kartosis kiekvienais metais. „Esminė problema yra suslėgtas dirvožemis. Dėl suslėgto dirvožemio stadionas pavasarį atrodo labai prastai. Kitą pavasarį, jei ta problema iki galo išsispręs, bet nemanau, kad ją taip lengvai įmanoma išspręsti... Įrengiant turėjo nesuslėgti tiek, kiek jis buvo suslėgtas“. – aiškino T. Mulevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Problemos veją prižiūrintiems lenda viena po kitos: „Dirvožemis yra sutankėjęs. Dirvožemio veltinis viršutiniame sluoksnyje buvo naudotas su moliu. Jis sąlyginai yra nelaidus orui. Tai yra tokia problemėlė, kuri lydės mus pakankamai ilgai, ir su ja reikės susigyventi. Ją reikia po truputį likviduoti, atitaisyti“, – sakė „Ekoįvaizdžio“ savininkas.

Tokiai žolei, kuri ne tik jautri, bet ir probleminė, reikia specialios priežiūros. „Stiprios žolės pagrindas yra šaknynas. Kaip sakoma, kaip stipraus gynėjo neišmuši iš pozicijos, taip ir mes sustipriname žolę, sustipriname šaknyną. Padedame jai išlįsti stabilesnei, stipresnei“, – teigė „Nando“ pardavimų vadovas Liudvikas Babaliauskas.

Žolė tręšiama specialiomis trąšomis. „Turime tik dešimt centimetrų humuso sluoksnio – tai yra labai nedaug. Principas yra palaikyti humusą švarų sveiką. Mūsų produktas – grybai ir bakterijos. Grybai kovoja prieš ligos sukėlėjus, o bakterijos atneša azotą, fosforą, kalį – tai yra pagrindinis maistas“, – vardijo „Nando“ pardavimų vadovas.

Neseniai stadione nugriaudėjo vienas masiškiausių ir pirmas apskritai šiame stadione koncertas, į kurį susirinko kelios dešimtys tūkstančių žmonių. Nors po koncerto viešoje erdvėje girtasi, kad žolė stadione palikta geros būklės, tačiau ją prižiūrintieji su tuo nesutinka.

„Pačios konstrukcijos, kurios matosi, turi dėžutes. Jose dar likę įspaudai nuo laikinų grindų“, – pastebėjo „Ekoįvaizdžio“ savininkas.

Po varžybų pagrindinis darbas yra susitvarkyti duobutes – ką išspardė futbolininkai.

Ir ne visus žolės gelbėjimo darbus iš karto buvo galima padaryti. „Žolė sąlyginai buvo ne pačios geriausios būklės. Prieš koncertą jau buvo ligų, po koncerto vėl purškėme. Tai vėlgi pristabdo žolės augimą. Tam tikri procesai, kurie nutinka, kartais padiktuoja – turėjome planą, bet tą planą turėjome pakeisti eigoje“, – aiškino T. Mulevičius.

Dabar veją tręšia specialūs ūkiniai dronai. „Čia mes turime beveik hektarą ploto, tai dešimt minučių skrydžio ir darbas padarytas – stadionas patręštas, nupurkštas“, – aiškino L. Babaliauskas.

Ne ką mažiau bėdų vejai pridaro ir futbolininkai. „Po varžybų pagrindinis darbas yra susitvarkyti duobutes – ką išspardė futbolininkai“, – tarstelėjo T. Mulevičius.

Patys futbolininkai žole nesiskundžia ir sako, kad geriau žaisti ant natūralios vejos, nei darytis gėdą lakstant ant dirbtinės pievos. 

„Ir traumų tikimybė mažesnė. Dažniausiai visame pasaulyje futbolas yra žaidžiamas ant natūralios vejos. Dirbtinė žolė – pasaulyje jau yra atgyvena. Čia turime natūralią žolę. Kokybė labai gera. Tanki veja, paruošta aukščiausio lygio rungtynėms“, – teigė Lietuvos vyrų rinktinės trenerių štabo narys Vaidas Sabaliauskas.